„Iš Ukrainos dabar atvyksta patys įvairiausi žmonės, tarp atvykstančių yra ir tokių, kurie Ukrainoje dirbo mokytojais“, – LRT pirmadienį teigė J. Lukošius.
„Tai mes visiškai matome galimybę juos įdarbinti į ugdymo procesą tiek per neformalųjį švietimą, tiek per formalųjį, kad jie galėtų mokyti vaikus, ukrainiečius, kurie atvyko į Lietuvą, tiek ukrainiečių kalbos, tiek kultūros įvairių dalykų, istorijos, kad vaikai neatitrūktų nuo savo šaknų, galėtų jas prisiminti ir palaikyti“, – kalbėjo jis.
J. Lukošius sako nemanantis, kad išskirtinai ukrainiečių klasės „būtų geriausias dalykas“, kadangi būtų siekiama ukrainiečių integracijos, jog jie „jaustųsi šios šalies žmonėmis taip pat“.
ŠMSM atstovas sako, kad šiuo metu Lietuvoje mokytis jau pradėjo apie šimtas vaikų, bet skaičiai, pasak jo, „nėra galutiniai“.
Anot jo, Vilniaus lietuvių namai negalėtų priimti visų atvykstančiųjų, ši įstaiga atliks „kompetencijų centro“ vaidmenį, o ugdymo procesu rūpinsis savivaldybės, kuriose pabėgėliai įsikurs.
„Kurios mokyklos priims – pirmiausia, reikia žiūrėti pagal gyvenamąją vietovę. Mums sunku pasakyti, kur nuspręs žmonės gyventi. Dalis jų įsikuria pas gimines ir artimuosius, tai natūralu, kad tuomet ieškos mokyklos kažkur netoliese, ar tai būtų lietuvių mokykla, ar rusų ar lenkų. Pasirinkimas visoks, mes raginame rinktis mokyklas, kuriose mokoma valstybine, lietuvių kalba, tiesiog dėl paprastesnės ir sėkmingesnės integracijos“, – sakė J. Lukošius.
Anot jo, pagal patvirtintą metodiką, paprastai pirmasis pusmetis skiriamas tik lietuvių kalbos mokymuisi, antrasis – Lietuvos istorijai, bet jei moksleivių iš užsienio klasėje nedaug, jie iškart įsilieja į bendrą srautą, mokydamiesi lietuviškai su specialisto konsultacijomis.
Vilniaus Levo Karsavino direktorė Svetlana Butautienė teigė, kad problemų dėl ukrainiečių vaikų nekyla, kadangi dauguma jų moka rusų kalbą ir gali pradėti mokytis kitų dalykų iškart.
„Be abejo, bus ir tokių mokinių, kurie nemokės kalbėti rusiškai, todėl tokiems mokiniams, ko gero, teks eiti iš karto į mokyklas su lietuvių mokomąja kalba“, – LRT tvirtino ji.
Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Jungtinių Tautų duomenimis, dėl Rusijos pradėto karo nuo vasario 24-osios Ukrainą paliko daugiau nei 1,5 mln. žmonių, tai yra sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ėmėsi stiprinti Aljanso gynybą rytiniame flange.