„Viešumoje išsakytas teiginys, kad Vyriausybės siūlomos pensijų kaupimo pertvarkos idėjas pasiūlė verslo atstovai, yra neteisingas. Parengti pensijų reformos pertvarką Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įpareigojo Vyriausybė: pagrindinis principas buvo atsisakyti „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir išlaikyti ne mažesnį nei 6 proc. kaupimą, nes tik tuomet kaupimas gali būti vadinamas prasmingu“, – teigiama SADM pranešime spaudai.
Pasak ministerijos, „Sodros“ įmokos mažinimas 2 punktais buvo pasiūlytas kaip viena iš keturių paskatų kaupti senatvei.
„Todėl teiginiai, kad privatus verslas pasiūlė kurią nors pensijų pertvarkos idėją, neatitinka tikrovės“, – tikina SADM.
S. Jakeliūnas ketvirtadienį LRT televizijai teigė, kad pasiūlymą 2 proc. mažinti „Sodros“ mokestį, jo žiniomis, pasiūlė verslo atstovai, o siūlymą esą palaiko Lietuvos bankas, kuris, pasak parlamentaro, nederamai kišasi į procesą ir „peržengia savo kompetencijos ir įgaliojimų ribas“.
Lietuvos banko atstovas Giedrius Simonavičius sako, jog centrinis bankas nenori leistis į sąmokslo teorijas, kad pasiūlymus rengė „kažkokie verslininkai“.
„Primename, kad tokie Lietuvos banko siūlymai, kaip pensijų fondų klientams taikomų mokesčių mažinimas, trečios pakopos lengvatų naikinimas ir anuitetų centralizavimas viešojoje pelno nesiekiančioje įstaigoje, šioje srityje veikiančiam verslui nėra naudingi, bet naudingi būsimiems pensininkams“, – BNS atsiųstame komentare teigė LB atstovas.
Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, o juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar antros pakopos fonduose kaupiantieji pagal schemą 2+2+2.
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę pripažino, jog daugiausiai diskusijų tarp Vyriausybės siūlomų mokesčių pokyčių kelia pasiūlymai keisti „Sodrai“ finansavimą ir 2 proc. mažinti tarifą.
Lietuvos bankas: ir toliau teiksime ekonomine analize pagrįstus pasiūlymus
Savo ruožtu Lietuvos bankas DELFI atsiuntė ir savo poziciją.
„Norėtume priminti, kad Lietuvos bankas, kaip ir kitos institucijos, buvo oficialiai pakviestas dalyvauti Finansų ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos grupių veikloje ir teikti siūlymus tiek dėl mokesčių, tiek dėl pensijų sistemos pertvarkos. Teikėme siūlymus, kurie, mūsų vertinimu, turėtų padėti iš esmės spręsti tokias problemas, kaip mažos pensijos ar dėl nedidelio biudžeto perskirstymo menkai finansuojamos viešosios paslaugos. Dalis pasiūlymų priimta, dalis atmesta, dėl dalies vyksta diskusijos. Galutinį žodį dėl mokesčių ir pensijų pertvarkos tars Seimas“, - teigia Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius.
„Savo pasiūlymus ir vertinimus grindėme ekonomine analize ir skaičiavimais, juos taip pat pateikėme ir pristatėme visuomenei viešai. Į sąmokslo teorijas dėl to, kad pasiūlymus rengė kažkokie verslininkai, nenorėtume leistis. Tik primename, kad tokie LB siūlymai, kaip ženklus pensijų fondų klientams taikomų mokesčių mažinimas, III pakopos lengvatų naikinimas ir anuitetų centralizavimas viešojoje pelno nesiekiančioje įstaigoje, šioje srityje veikiančiam verslui nėra naudingi, bet naudingi būsimiems pensininkams“, - sako G. Simonavičius.
Anot jo, Lietuvos bankas ir toliau aktyviai veikia ir veiks kaip kompetencijos centras, teikdamas ekonomine analize pagrįstus pasiūlymus, kurie prisidėtų sprendžiant esmines ekonomikos problemas. Vertiname tai ne tik kaip teisę, bet ir kaip pareigą.