Pagal ŠMSM pranešimą, 2020 m. NVŠ veiklos bus finansuojamos išlaikant 2019 m. finansavimo lygį. Finansavimas savivaldybes ir švietimo teikėjus pasieks įprasta pastarųjų metų tvarka.
Kaip kad ir buvo, krepšelio dydis gali svyruoti nuo 10 iki 20 eurų, o konkrečią sumą nusistato savivaldybė.
Lyginant su praėjusių metų tvarka, skirtumas tas, kad savivaldybėms rekomenduojama daugiau dėmesio skirti jautriausioms neformaliojo švietimo problemoms spręsti. Jei NVŠ lėšų yra mažiau nei vaikų, norinčių dalyvauti programose, lėšos pirmiausiai turėtų būti skiriamos įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams bei vaikams, gaunantiems socialinę paramą. Toks prioritetas pasirinktas išanalizavus duomenis, kiek vaikų dalyvauja neformaliajame švietime. Tik 30 proc. mokinių, turinčių įvairių poreikių, lanko būrelius, tai dvigubai mažiau negu jų bendraamžių.
Savivaldybėms taip pat rekomenduota plėtojant NVŠ didesnį dėmesį skirti STEAM krypties programoms ir jų finansavimui. Joms priskiriamos: techninė kūryba, technologijos, gamta ir ekologija, informacinės technologijos, medijos ar kitos programos, didinančios kūrybiškumą ir įgyvendinamos naudojant technologijas. Taip pat skatinamos programos, kurios STEAM veiklas integruoja su fizinio aktyvumo, meninio ugdymo ir kitais užsiėmimais.
Ministerija teigiamai vertina, kad Lietuvoje plačiai išplėtotas meno ir sporto mokyklų tinklas, yra didelė meno ir sporto krypčių programų pasiūla – jose dalyvauja beveik 70 proc. visų neformaliojo švietimo užsiėmimus pasirinkusių mokinių. Tačiau tikimasi paskatinti ir didesnę STEAM programų pasiūlą, kurioje šiuo metu dalyvauja tik apie 5 proc. visų NVŠ užsiėmimus pasirinkusių mokinių.
Pažymima, kad NVŠ teikėjais gali tapti ir profesinio mokymo įstaigos, kuriose yra puikios galimybės įgyvendinti įvairių krypčių, tarp jų – ir STEAM programas.
Savivaldybės, atsižvelgusios, kiek mokinių dalyvauja neformaliojo švietimo veikloje, koks programų poreikis ir pasiūla, gali nusistatyti ir kitus prioritetus. Ministerijos parengtos rekomendacijos nėra įpareigojančios.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) susirinkusios darbo grupės, svarstančios mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį, vadovė, ŠMSM viceministrė Jolanta Urbanovič teigia, kad prioritetas yra sprendimai, kuriuos būtina atlikti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Anot J. Urbanovič, darbo grupė neskubės daryti esminių pokyčių etatinio mokytojų apmokėjimo srityje, kad mkyklos turėtų laiko jiems pasiruošti.
„Išsiskyrė kaip ir dvi pagrindines pasiūlymų kategorijos: pasiūlymai tokiai tolimesnei perspektyvai, reikalaujantys esminių pokyčių ir tie pasiūlymai, (...) identifikuojantys problemines sritis, kurioms sprendimai reikalingi jau nuo 2020 rugsėjo pirmos dienos“, – kalbėjo J. Urbanovič.
„Savo darbą ir planuojame, kad pirmiausia priimame sprendimus dėl būtent šių metų rugsėjo 1 dienos, jog mokyklos spėtų pasiruošti. Bet šiuo požiūriu mes tik tobuliname, sprendžiame tas problemas dabartiniame modelyje ir labai siekiame (kol kas – ELTA) esminių pokyčių nedaryti, kad mokyklos turėtų laiko pasiruošti priimtiems sprendimams“, – kalbėjo ŠMSM viceministrė.
Visgi, anot J. Urbanovič, jei darbo grupė nuspręs daryti esminius pokyčius etatinio apmokėjimo modelyje, bus siekiama, kad tai nebūtų skubotas, neapgalvotas sprendimas.
„Principas yra, kad mokyklos turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir jeigu bus priimtas sprendimas daryti didesnius pokyčius, kad būtų laiko išbandyti modelį, kad tai nebūtų skuboti sprendimai“, – kalbėjo viceministrė.
Sritys, kurios toliau bus detalizuojamos, pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės, yra darbo krūvio sandara, kontaktinių ir nekontaktinių valandų proporcijos, valandos profesiniam tobulėjimui, darbo grafikai ir kiti aktualūs klausimai.
„Darbo grupės pagrindinis tikslas yra, kad kuo mažiau būtų tokio smulkmeniško detalizavimo, kad būtų kuo aiškesnis, paprastesnis modelis ir kuo mažiau užimtų laiko mokytojams ir vadovams administracinės naštos požiūriu“, – kalbėjo J. Urbanovič, teigdama, kad kardinalaus nuomonių išsiskyrimo tarp profsąjungų nėra, todėl tikisi, kad bendras konsensusas bus atrastas.
Savo ruožtu, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas džiaugėsi, kad apskritai etatinio apmokėjimo klausimas yra keliamas.
„Džiugu, kad visi šiek tiek labiau gilinasi į tuos esminius dalykus, dėl kurių ir Specialiųjų tyrimų taryba pasisakė, kad ta sistema turi būti aiški, skaidri ir suprantama visiems. Dabar mes matome, kad ir kitos profesinės sąjungos nesuprato siūlymų esmės, o dabar pradeda suprasti, bet aišku tam reikia laiko ir sutarimo dėl tam tikrų proporcijų, didžių, kontaktinių ir nekontaktinių santykio etate, kad nebūtų galimybės po to piktnaudžiauti vadovams ir kažkaip neaiškiai formuoti tuos etatus“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.
Pasak A. Navicko, nors nesutarimų tarp profesinių sąjungų pradžioje buvo, tačiau aiškinantis situaciją galima matyti, kad visos palaiko siūlymą aiškiai suformuluoti etato sandarą.
„Pradžioje nesutarimų buvo daugiau, bet aiškinantis situaciją matome, kad visi palaiko tą esminį siūlymą aiškiai suformuoti etato sandarą, kad po to nereiktų kiekvienam mokytojui derėtis dėl to, kokie jo bus darbai, ką ir už kiek jis turės daryti“, – patikino A. Navickas.