Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nurodė, kad teikiamas siūlymas didinti finansavimą vienam studentui, kadangi jis yra vienas mažiausių ir labai pagal šį rodiklį atsiliekame.
Pasak jos, šiuos netolygumus lemia ir tai, kad šiuo metu universitetuose studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes. Kainos žemiausiose grupėse nepagrįstai atsilieka nuo kitų: atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos šiuo metu yra didesnis nei 9 kartai.
„Kai kurios studijų sritys šia prasme devalvuojamos, netgi dempinguojamos. Pavyzdžiui, socialinių mokslų studijų kainos, kurias aukštosioms mokykloms moka valstybė, nepelnytai daug mažesnės nei kitų sričių. Todėl studijų kainų grupių skaičių planuojama sumažinti nuo 8 iki 5. Tai sumažins studijų kainų skirtumus, kurie daug metų augo nepagrįstai“, - sako J. Šiugždinienė.
Studijų kainų grupių sumažinimas atvertų daugiau galimybių vykdyti tarpkryptines studijas, kas iki šiol buvo sudėtinga dėl didžiulių skirtumų tarp studijų kainų. Taip pat augtų finansavimas magistrantūros studijoms ir kolegijoms. Universitetų studijų kainų grupės susilygintų su kolegijų, o tai pagerintų studentų pereinamumą iš kolegijos į universitetą.
J. Šiugždinienė sakė, kad nemato skubos dėl šio sprendimo, bet pasikeitė Vyriausybė, todėl jų sprendimas buvo suteikti daugiau laiko diskusijai, kad būtų daugiau laiko sprendimui. Pasak jos, visi tokie sprendimai vėlavo ir siūlys nukelti sausio 15 d. datą, nes po švenčių sunku iškart rasti laiko diskusijai.
„Mes niekur labai neskubame, bet sprendimas jau yra seniai pribrendęs, šitiek tų grupių yra, niekur kitur to nėra. Tikrai per tą laikotarpį, kai buvo įvesti studijų krepšeliai, grupės labai išsiderino, nes radosi naujos programos ir įdedamos į vieną studijų grupę (..). Taigi, tai neteko savo prasmės. Kitas dalykas, valstybės finansavimo vienam studentui didinimas yra seniai pribrendęs. Atsilikimas yra milžiniškas.“
Jos teigimu, tai yra tikrai tik pirmas žingsnis ir nuo vasario mėnesio tam peržiūrėti bus kuriama darbo grupė. Ministrė sakė, kad laukti ilgiau būtų klaida ir prašyti studijų kokybės su mažu finansavimu būtų irgi sunkiai įmanoma.
„Tikiu, kad tai padės stiprinti studijų kokybę.“
Viceministras Gintautas Jakštas sakė, kad tų vietų 2021 m. planuojama bendras skaičiais, su priimtais praeitais metais, skirtųsi mažiau nei 1000 vietų.
„2020 m. valstybės finansuojamų vietų kiekis buvo padidintas 3000. Studentai kai kurie pamatė, kad gali pereiti iš valstybės nefinansuojamų vietų į valstybės finansuojamas. Siūlome neplanuoti tuščių vietų. Siūlytume tą padidinimą švelninti, kaip buvo lyginant su 2019 m. padidinta 2,5 karto. Siūlytume tą padidinimą išlaikyti 1,8 arba 1,7 karto. Bendras vietų skaičius, jeigu žiūrint į 2019 metus, kai buvo priimta mažiau nei 12 tūkst. studentų, 2020 m. buvo daugiau 13 tūkst. priimta, tačiau atkreipiu dėmesį, kad didelė dalis tų priimtųjų buvo jau studentai, daug buvo stojančių po pertraukos dėl sumažintų reikalavimų ir padidinto valstybės finansuojamų vietų skaičiaus.
Taip pat šiemet turėsime dar ir mažiau abiturientų, tai siūlytume, kad bendras skaičius, lyginant su priimtaisiais praeitais metais, skirtųsi mažiau nei 1000 vietų. Tas pokytis įvyktų būtent tose trijose kryptyse, kur buvo neracionalus pokytis. Premilinariai planuotume apie 12 tūkst. vietų“, - komentavo G. Jakštas.
Papildydamas ministrę dėl galimybės laukti su sprendimu, kalbėjo, kad toks variantas buvo tikrai svarstomas, jog šiemet nebūtų daromas šis pokytis ir jį geriau būtų daryti kitais metais.
„Tačiau turėdami naują paruoštą finansavimo modelį šiais metais, kur gali būti, kad nebus krepšelinės sistemos, gal bus kažkokia kita sistema, (…), tai esant naujais sistemai tikrai nebebūtų laikas pagal seną sistemą siūlyti didinti valstybės finansavimą.
Dėl to tas finansavimo didinimas, matyt, nusikeltų iki 2024 m., tai dabartiniai studentai jau kokybės pokyčio tikrai nepajustų, o darbo rinkoje galėtume maždaug pajausti po 10 metų tų absolventų, jau baigusius pagal aukštesnį finansavimą.“
Siekiama gerinti studijų kokybę
Ministrė J. Šiugždinienė jau anksčiau buvo argumentavusi tokį sprendimą, kad reikia didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Taip pat tokiu būdu esą siekiama sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms.
Norima ir nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.
Šiems pokyčiams esą būtų sudarytos sąlygos, jei būtų pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam projektui dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo, buvo teigiama anksčiau išplatintame pranešime žiniasklaidai.
„Be adekvataus aukštojo mokslo finansavimo negalime siekti kokybės: geresnės studijų bazės, studentų gyvenimo sąlygų, aukštesnių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų, didesnių skatinamųjų stipendijų gerai besimokantiems.
Aukštasis mokslas finansuojamas per studijų krepšelius. Pagal tai, kiek studentų priima aukštoji mokykla, kai studentas priimamas į valstybės finansuojamą vietą, valstybė apmoka studijų kainą. Todėl norint pakelti studijų kokybę, būtina didinti norminę studijų kainą. Šis didinimas tik pirmas žingsnis, valstybės finansavimas ir toliau turi didėti, o studijų finansavimo principai turi keistis iš esmės“, – tikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
Taip pat buvo kritikuojamas buvusios Vyriausybės priimtas nemokamo bakalauro prieinamumo didinimas, nes taip esą per 2020 metų priėmimą nebuvo atsižvelgta į valstybės poreikius . Anot ministrės, studijų vietos, remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, turi būti planuojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir įvertinant absolventų įsidarbinimo rodiklius. Valstybės finansuojamų vietų skaičius kiek sumažėtų tik socialinių mokslų studijų kryptyse, į kurias 2020 metais vietų skaičius buvo padidintas, ministerijos teigimu, net 2,4 karto.
„2020 metas daugiau kaip 3000 jaunuolių nutraukė studijas valstybės nefinansuojamose vietose ir stojo iš naujo į universitetus dėl to, kad gautų nemokamas vietas. Tačiau dauguma jų stojo į socialinių mokslų studijų kryptis (teisė, socialiniai mokslai, verslas ir viešoji vadyba), kuriose valstybės finansuojamų vietų skaičius buvo padidintas neatsižvelgiant į valstybės ir rinkos poreikius. Todėl tai, kas buvo padaryta 2020 metais, yra vertintina kaip nepagrįstų lūkesčių moksleiviams ir absolventams sukėlimas.“
„Nuo vieno kraštutinumo einama prie kito“
Tačiau studentų atstovai nerimauja, kad priėmus tokį sprendimą ir pradėjus įgyvendinti jau nuo 2021 m. rudens gali nukentėti būsimų studentų interesai.
„Mintis didinti finansavimą vienam studentui yra sveikintina iniciatyva, mes ir patys esame tai siūlę prieš Seimo rinkimus ir po jų naujajai Vyriausybei. Tačiau dabar šis sprendimas, atrodo, priimamas kiek skubotai ir tikrai kelia pagrįstų abejonių.
Tos abejonės, visų pirma, yra dėl to, kad ministerija nepateikė preliminarių valstybės finansuojamų vietų skaičiaus ir kaip jos bus paskirstomos pagal studijų sritis. Būtent šie du klausimai – dėl vietų skaičiaus ir jo paskirstymo bei norminės studijų kainos yra lygiagretūs. Jie turėtų būti lygiagrečiai skelbiami, ypač kai eina kalba, kiek turėtų būti numatyta lėšų studijoms. Juk biudžetas yra patvirtintas dar praėjusiais metais“, – „Delfi“ sakė LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas.
Jam buvo labai keista, kad ministerija iš karto nepateikė šių skaičiavimų. Antras svarbus dalykas, teigė jis, kad ministerija labai aiškiai deklaruoja, jog valstybės finansuojamų vietų šiais metais mažės.
„Tai reiškia, kad studijų norminė kaina yra didinama, galima sakyti, studijų prieinamumo sąskaita. Taigi, grįžtant prie pirmojo punkto, kai nežinome preliminarių skaičių tai atrodo labai keistai, kai yra sakoma, kad kaina yra didinama, bet mažės prieinamumas. Bet kokiu atveju, tai yra pasekmė dabartinio Mokslo ir studijų įstatymo didinant norminę studijų kainą, nes didėja kaina ir tiems studentams, kurie nusprendžia studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje. Taigi, šioje vietoje nėra labai plačiai įvertinama tos pačios ministerijos.“
Jam atrodo, kad einama nuo vieno kraštutinumo einama prie kito.
„Kai buvo bandoma įgyvendinti nemokamą bakalaurą ir nebuvo galvojama apie tam tikras pasėkmes, dabar yra didinama kaina, kai pandemijos akivaizdoje jos gali dar labiau pasijausti būsimiems studentams.“