Ministerijų miestelio statybos jau kelia klausimų: pirmoji sau vietą užsitikrino Šimašiaus žmona

Vyriausybei nutarus Vilniaus A. Goštauto gatvėje įkurti ministerijų miestelį architektai ima kelti klausimus dėl skaidrumo ir dėl to, kad esą sprendimai priimami už uždarų durų. Be to, jau aišku, kad bent vieno statinio atnaujinimas patikėtas Vilniaus mero sutuoktinės Gilmos Teodoros Gylytės įmonei „Do Architects“.

Pasigenda skaidrumo

Rengiant publikaciją Delfi apie ministerijų miestelio įkūrimą kalbėjo su 6 projektuotojais ir inžinieriais. Jie teigė, kad su projektavimo ir statybos sektoriaus dalyviais šis klausimas nebuvo derintas. Pašnekovų nuomone, to reikėtų, nes kuriamas ypatingos svarbos objektas.

Taip pat architektams klausimų kelia finansavimas, konkurso sąlygos ir tai, ar mero sutuoktinės įmonė neturės išskirtinių sąlygų. Galiausiai jie svarstė, kodėl kvartalas Vilniaus centre vystomas ne vientisai, bet skaidomas į dalis.

Buvęs Lietuvos architektų rūmų vadovas Lukas Rekevičius Delfi teigė, kad su rūmais ministerijų miestelio įrengimas derintas nebuvo: „Nebuvo derinta. Žinojau, kad kažkas vyksta, bet iš tavęs niuansus išgirdau pirmą kartą.“

Tačiau galiausiai jis teigė norintis, kad projektas būtų plėtojamas skaidriau: „Objektas turbūt yra pats svarbiausias. Lietuva turi įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią. Čia yra vienos iš valdžių – vykdomosios – būstinė. Tai turi ne tik praktinę, pragmatinę reikšmę, bet ir stiprų simbolinį dėmenį. Tai turi būti pavyzdinis objektas. Mes negalim kabinėtis prie vystytojų sakydami, kad jūs nepakankamai skaidriai viską darot, jeigu pati valstybė nedemonstruoja pavyzdžio. Ji pavyzdį galėtų demonstruoti projektuodama vieną iš pačių svarbiausių kompleksų valstybės masteliu.

Esmė yra urbanistinė idėja. Reikėtų pradėti nuo urbanistinės idėjos konkurso. Būtų labai sveikintina, jeigu įvykus urbanistinės idėjos konkursui, žinant, kur konkrečiai bus kokia ministerija, atskirus pastatus pirktume vėlgi konkursais. Didelės apimties brangūs dalykai, tarptautinės vertės – čia ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai turėjo dalyvauti. Toks kelias būtų pats skaidriausias. Iš valstybės tokio ir tikėtumėmės – maksimaliai skaidraus.“

To paties teigė norintis ir VILNIUS TECH docentas Linas Naujokaitis: „Tai turėtų būti kiekvienos dienos tema. Svarbiausia yra viešumas. Jeigu viešumo sumažėja, prasideda išlygos ir bandymai padaryti kitaip, trumpai, greitai.“

Pasirašė 3 sutartis

Kvartalo vystymu šiuo metu rūpinasi valstybės įmonė Turto bankas. Viešųjų pirkimų sistemos duomenimis, ši įmonė su mažąja bendrija „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ 2022 m. pasirašė tris sutartis. Dvi iš jų susijusios su pastatų komplekso A. Goštauto gatvėje vystymu. Trečiosios objektą identifikuoti sunku, nes daug informacijos užtušuota. Visų trijų sutarčių vertė – po kiek daugiau nei 12 tūkst. eurų. Bendra suma – maždaug 36 tūkst. eurų.

Visų šių pirkimų laimėtojas atrinktas neskelbiamos apklausos būdu. Mažosios bendrijos vadovas ir steigėjas yra Martynas Marozas.

Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius situaciją aiškino taip: „M. Marozas rengė A. Goštauto g. kvartalo urbanistinę studiją, kurioje pasiūlytos galimos kvartalo vystymo vizijos. Iš šios studijos sudėlioti pagrindiniai projektuojamo kvartalo principai – atvirumas visuomenei, atkuriamos istorinės miesto jungtys, įprasminamas totorių palikimas. Remiantis kvartalo vystymo vizija, parengta užduotis 1-ojo etapo projektinių pasiūlymų pirkimui (A. Goštauto g. 11) ir bus rengiamos viso komplekso architektūrinio konkurso sąlygos. Atvirą tarptautinį architektūrinį konkursą ketinama skelbti liepos mėnesį. Sutarties su M. Marozo įmone vertė – 9 tūkst. Eur. Ekspertinės paslaugos įsigytos apklausos būdu.“

Nors Delfi rado tris sutartis, sudarytas Turto banko su M. Marozo įmone, Turto bankas, pirmą kartą teikdamas atsakymus redakcijai, užsiminė tik apie vieną.

Bent dvi iš jų sudarytos dėl to paties objekto. „Ar nėra taip, kad nenorint skelbti viešųjų pirkimų konkurso, buvo organizuoti keli pirkimai tai pačiai paslaugai pirkti? Ar nebuvo taip, kad už tą pačią paslaugą sumokėta kelis kartus? Kokie kvalifikaciniai ir patirties reikalavimai buvo kelti galimybių studijos/urbanistinės vizijos rengėjui? Ar Turto bankui žinoma, kad M. Marozo įmonė būtų parengusi bent 1 panašios apimties techninį projektą ir sėkmingai jį realizavusi?“ – Delfi paklausė Turto banko.

K. Vaitkevičius perdavė Turto banko atsakymą: „2018 metais buvo paskelbtas viešasis atviras pirkimas „Vyriausybės miestelio investicinio projekto parengimo paslaugos“. Šiame pirkime dalyvavo 6 dalyviai, o nugalėjo jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų grupė, susidedanti iš UAB „Eurointegracijos projektai“ ir UAB „Solid Real“. Sutarties vertė – 65 tūkst. eurų. Konsorciumas savo ekspertų sąraše nurodė M. Marozą kaip ekspertą, kurio pajėgumais ir kvalifikacija bus remiamasi rengiant investicinį projektą (urbanistinę dalį).

Ministerijų miestelio projektui užstrigus svarstymuose, Turto bankas, siekdamas įveiklinti tuščius pastatus A. Goštauto gatvėje, nesant politinio sprendimo čia kelti ministerijas, savo ruožtu atliko galimybių vertinimą, kuris leistų atsakyti, ar pastatus verta atnaujinti, nepaisant to, kokie klientai čia būtų įkelti. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Goštauto kvartalas Turto banko portfelyje Vilniuje sudaro didžiausią laisvo ploto dalį (valstybei kainuoja išlaikyti nenaudojamus pastatus). Vertinant aplinkybes, M. Marozas pasitelktas kaip ekspertas, jau dirbęs prie A. Goštauto kvartalo ir aplinkinių teritorijų. Sudaryta sutartis dėl „Komplekso A. Goštauto g. išeities duomenų analizės ir scenarijų“. Taip pat įvertinta tai, kad M. Marozas, Turto banko žiniomis, dirbo prie Šnipiškių kvartalo Vilniuje urbanistinės vizijos rengimo, bei vadinamojo Verslo trikampio pertvarkymo projekto. Visi šie objektai yra šalia A. Goštauto administracinio kvartalo.

Parengus scenarijus jie pristatyti Finansų ministerijos ir Vyriausybės atstovams. Susipažinus su kvartalo vystymo galimybėmis, Turto banko paprašyta pateikti vizualizacijas ir detalesnius skaičiavimus, kaip galėtų būti išvystas kvartalas vienu konkrečiu pasirinktu scenarijumi. Tam dar kartą tęsiant bendradarbiavimą pasirinkta įmonė „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“, su kuria atlikus mažos vertės pirkimą sudaryta sutartis dėl urbanistinės vizijos vystymo plano parengimo, t.y. pirmuoju etapu išanalizuoti duomenys ir pasiūlyti scenarijai, o vėliau išvystytas vienas scenarijus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Turto bankas negalėjo iš anksto įvertinti darbų apimties bei politinės valios pokyčių, todėl galimybės kompleksiškai pirkti kvartalo studijos nebuvo.“

Delfi bandė susisiekti su M. Marozu. Klausimai jam buvo pateikti, tačiau atsakymų negavome. Jeigu juos gausime vėliau, tekstą papildysime.

Sėkmė nusišypsojo mero sutuoktinės įmonei

Delfi išsiaiškino, kad A. Goštauto g. 11 pastato projektinius pasiūlymus rengs projektavimo įmonė „Do Architects“. Šios įmonės viena iš bendraturčių yra Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sutuoktinė G. T. Gylytė. Dokumentuose ji nurodoma kaip projektuotoja.

K. Vaitkevičius paaiškino, kaip ši įmonė buvo atrinkta: „Pasibaigus sutartiniams įsipareigojimas su M. Marozo įmone (parengta ir perduota Turto bankui urbanistinė kvartalo studija (vizija), buvo paskelbtas viešas atviras konkursas dėl A. Goštauto g. 11 projektinių pasiūlymų parengimo. Konkursą laimėjo „Do Architects“ bendrovė. Sutarties su „Do Architects“ vertė – 80 tūkst. eurų. Pastato projektavimo pasiūlymams rengti buvo skelbiamas atviras konkursas, nugalėtojas parinktas pagal mažiausią pasiūlytą kainą.“

Kokios įmonės, be „Do Architects“, buvo pakviestos pateikti pasiūlymus?

K. Vaitkevičius, atsakydamas į šį klausimą, teigė, kad šiuo atveju buvo taikoma dinaminė pirkimo sistema, ir iš viso buvo gauti 2 pasiūlymai.

„Pirkimas paskelbtas taikant dinaminę pirkimo sistemą. Dinaminėje pirkimų sistemoje yra 12 tiekėjų, kurie visi gavo kvietimus dalyvauti pirkime. Kvietimai teikti pasiūlymus tiekėjams išsiųsti 2022 12 30. Pasiūlymus paprašyta teikti iki 01 09 (tiek, kiek numatyta įstatyme). Gauti du pasiūlymai. Antroje vietoje liko įmonė „Atamis“ su didesne kaina.

Sutartis su laimėtoju pasirašyta sausio 19 d. Sutarties su „Do Architects“ vertė – 80 tūkst. eurų“, - teigė K. Vaitkevičius.

Kritikuoja Turto banko sprendimą

Anot jo, A. Goštauto g. 11 atveju bus skelbiamas atskiras viešųjų pirkimų konkursas ir techniniam projektui pirkti.

„Tokį pirkimą ketinama skelbti 2023 m. balandžio pabaigoje/gegužės pradžioje, kai bus baigti ir pateikti projektiniai pasiūlymai“, – nurodė T. Vaitkevičius.

Vis dėlto Delfi kalbinti architektai nusistebėjo sprendimu atskirai pirkti projektinius pasiūlymus ir techninį projektą.

Jie atkreipė dėmesį, kad čia bus svarbių detalių. Ar bus skelbiamas atviras konkursas, ar pirkimas vyks neskelbiamų derybų būdu iš vieno tiekėjo. Be to, jie atkreipė dėmesį, kad labai retai pasitaiko praktika, kai kitas autorius tęstų kažkieno pradėtą darbą.

Kaip reikėtų spręsti situaciją, jeigu pirkimas būtų paskelbtas ir techninio projekto pirkimą laimėtų kita įmonė? Į šį klausimą atsakė „Do Architects“ vadovė Sabina Grincevičiūtė.

„Pagal Turto banko informaciją, bus skelbiamas atviras Turto banko viešųjų pirkimų konkursas techninio arba techninio-darbo projekto rengėjui atrinkti. Pirkimo užduotis – patvirtinti projektiniai pasiūlymai, pagrindinis laimėtojo kriterijus – mažiausia kaina. Planuojame dalyvauti pirkime.

Bet kuriuo atveju per DOA projektavimo patirtį turime ne vieną atvejį, kai techninio projekto metu mes detalizavome kitų parengtus projektinius pasiūlymus, pvz., rengėme techninį ir darbo projektus MO muziejaus D. Libeskind parengtai projekto koncepcijai ar atvirkščiai – mūsų parengtus projektinius pasiūlymus techninio projekto metu detalizavo kiti architektai (didžioji dalis „Ogmios“ miesto teritorijos). Tai nėra vyraujanti, bet nėra išskirtinė praktika“, – teigė S. Grincevičiūtė.

Buvęs Lietuvos architektų rūmų pirmininkas L. Rekevičius nepalaikė tokios praktikos ir teigė, kad tokiu keliu nereikėtų eiti.

„Išimtinė praktika. Projektiniai pasiūlymai yra autorinės ir neturtinės teisės objektas. Iš esmės labai sunku atsispirti techninio projekto rengimui nuo to, kuris parengė projektinius pasiūlymus. Kitaip tariant, gali atsitikti, kad tu nusiperki projektinius pasiūlymus iš kažkurio vieno, kas gal netgi pasiūlys mažiausią kainą, tačiau perkant techninį projektą būsi priverstas rinktis vos ne iš vieno tiekėjo. Iš to, kuris tau prieš tai pardavė projektinius pasiūlymus. Ir tada ta įmonė tikrai turės išskirtines sąlygas derėtis, nes faktiškai valstybė net nelabai gali rinktis. Nepažeisdamas autorinių teisių nelabai galėsi ką padaryt. Verslas tokios praktikos netaiko. Netaiko dėl to, kad yra rizikos. Rizikos susijusios su tuo, kad jeigu atskirai perki projektinius pasiūlymus, tada techninį projektą būsi priverstas pirkti iš vieno tiekėjo. Geriausia, matyt, yra pirkti viską vienu kartu“, – teigė L. Rekevičius.

Jo paprašėme pamodeliuoti situaciją, jei, tarkime, „Do Architects“ parengia projektinius pasiūlymus, o techninį projektą rengia kita įmonė: „Čia yra labai neskatintina praktika. Taip būna, bet čia labiau išimtys ir jos yra neigiamos. Taip neturėtų būti. Šiais laikais projektiniai pasiūlymai yra labai detalus dokumentas. Tai reiškia, kad jame yra ne tik pastato idėja, bet sprendžiama daug dalykų: gaisrinės saugos inžinerija, preliminarios konstrukcinės schemos, preliminarios inžinerinių tinklų aprūpinimo sistemos. Visa tai jau sprendžiama projektiniuose pasiūlymuose. Jau dalyvauja ne tik architektai, bet konstruktoriai, inžinieriai. Jeigu viena komanda parengia vienaip, o tada ateina kita komanda ir ji nori daryti kitaip, tai požiūriai nebūtinai sutampa. Pusę gali tekti išmesti ir daryti iš naujo. Neturi atsakomybių vienose rankose. Perki iš vieno ir sakai: tu, Stasy, esi atsakingas nuo pradžių iki galo. Dabar pusę atsakomybės pas vieną įmonę, pusė – pas kitą įmonę. Už darbo projektą dar, žiūrėk, atsiras trečia įmonė. Išsisklaidymas.“

Architektas pasigenda svarbių elementų

Turto banko atstovo K. Vaitkevičiaus teigimu, ministerijų miestelio kvartalas bus projektuojamas etapais. Iš viso projektą sudaro 6 etapai.

Viešai deklaruojama, kad visuomeniniams pastatams geriausia skelbti architektūrinės idėjos konkursą. Tai bus bus daroma likusiai teritorijai. Taigi, architektai Delfi kėlė klausimą, kaip A. Goštauto g. 11 atveju bus išlaikyta Architektūros įstatyme įteisinta vieninga architektūrinė idėja maišant pirkimo būdus.

Oficialiai šio pastato pirkimas skamba taip: „Pastatų Goštauto g. 11, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektinių pasiūlymų parengimo paslaugos.“

Ar nėra taip, kad prisidengiant pastatų remontu bandyta išvengti architektūrinio konkurso?

„Architektūrinis konkursas bus skelbiamas, kaip numato teisės aktai. Architektūrinio konkurso laimėtoją tikimasi turėti 2024 metų II ketv.“, – nurodė K. Vaitkevičius. Tačiau reikia pažymėti, kad šis konkursas bus skelbiamas ne A. Goštauto 11 pastatui, bet visam kvartalui.

Architektūros įstatyme yra įtvirtinta vientisos architektūros idėja. Tad norint šį principą užtikrinti, reiktų skelbti viso ministerijų miestelio bendrą architektūrinį konkursą, kad būtų išrinkta bendra vizija. Kodėl šiuo atveju neskelbta bendro konkurso, pradedant nuo A. Goštauto g. 11 pastato atnaujinimo?

Turto banko atstovas K. Vaiktevičius atsakė štai taip: „Taip ir planuojame daryti, bus skelbiamas tarptautinis architektūrinis konkursas. Tikimasi, kad jis bus paskelbtas š.m. liepos mėn. Viešąjį skelbiamą pirkimą rengti architektūrinį konkursą laimėjo Lietuvos architektų sąjunga. Pirmasis projekto etapas įgyvendinamas paraleliai, siekiant paspartinti visą projektą. Pirmojo etapo projektiniai sprendiniai turės būti priderinti prie bendros architektūrinės vizijos. Pirmuoju etapu ketinama į suremontuotą pastatą iškelti tris ministerijas, o parduotas atlaisvintas turtas leis finansuoti tolimesnį projekto vystymą.“

Architektūros įstatyme įtvirtintą vientisos architektūros idėją įvertino ir „Do Architects“ vadovė S. Grincevičiūtė: „Būtent šiuo įstatymu vadovaudamasis, Turto bankas projekto pradžioje su MMAP pasirengė preliminarią urbanistinę studiją ir miestelio viziją, pagal kurią bus skelbiamas architektūrinis konkursas. Teritorijos dydis – kaip atskiro miesto kvartalo, tad čia tikrai gali sutilpti ir kelios atskiros architektūrinės vizijos su bendrais teritorijos urbanistiniais principais ir viešosiomis erdvėmis, kaip kad buvo rengta, pvz., Paupio kvartale.“

Architektas, VILNIUS TECH docentas L. Naujokaitis teigė, kad šiuo atveju pernelyg skubama.

„Aš matau tuos suskirstytus etapus. Čia kaip visada užbėgama prieš traukinį. Matyt, laiko planuotojai nesuvaldo proceso. Jeigu bus taip paleista, tai čia bus nelaimė. Pirmas objektas daromas iš bėdos, skubant. Tačiau jis turi tapti viso to komplekso dalimi. Tai nėra autonominiai objektai. Tai yra visas kompleksas. Mes kalbam apie vyriausybinių pastatų kvartalą, kuris užima vieną iš didesnių teritorijų miesto labai svarbioje vietoje. Jeigu žiūrime į pasaulio gerąją praktiką, kaip sprendė vokiečiai ar kiti projektuodami ir statydami valstybinius kompleksus, tai turi būti maksimalus dėmesys. Tai yra valstybės veidas, turi būti kokybė. Tai yra tai, ką tu deklaruoji, kas tu esi. Pažiūrėk į savo valstybės pastatus ir suprasi, kas tu esi.

Dar viena tema, kaip tas kompleksas bus įaustas į miesto audinį, kaip jis veiks. Ministerijos veikia darbo metu, o po to jos tampa aklu miestu. Kol kas tikrai nematau informacijos apie skverus, aikštes, jungtis su upe ir pan. Jeigu tai bus vien tik ministerijų pastatai, kurie po darbo valandų užsidaro, tai bus bėda. Papildomų magnetų, kurie trauktų žmones, trauktų bendruomenes jau kitu metu, vakaro metu, toje programoje kol kas nematau. Tokį neveikiantį darinį sukurti miesto centre, tikrai nereikėtų“, – teigė L. Naujokaitis.

L. Rekevičius: verslas už tiek neperka

Kiek kainuos viso kvartalo projektavimas?

„Viso projekto, kurį ketinama baigti 2028 m., preliminari vertė yra apie 170 mln. eurų. Šiai dienai sunku atsakyti, kokios lėšos bus skiriamos atskirų etapo projektavimo darbams, tačiau bet kuriuo atveju bus renkamasi geriausios pasiūlytos kainos principu atvirų konkursų būdu. Visų projektavimo darbų vertė preliminariai sudarys iki 2 proc. viso projekto vertės“, - nurodė K. Vaitkevičius.

Vis dėlto tokia suma architektams pasirodė pernelyg maža. Architektas L. Naujokaitis Delfi teigė, kad tokių kainų rinkoje nėra.

„Rinkos grimasos visada egzistavo ir egzistuoja. Kartais stebiesi, kai kažkas laimi tokiomis kainomis, kad vargu ar atlyginimus padengia, neskaitant kitų išlaidų. Vyriausybės pastatų kompleksui, manau, turėtų būti geriausi ir kokybiškiausi sprendimai. Aplinkos ministerijos yra išleistos rekomendacijos. Jos yra kitokios, priklauso nuo pastato sudėtingumo, nuo kategorijų. Kiek aš prisimenu, procentas koreliuoja tarp 4 iki 7 ir gal net daugiau procentų, priklausomai nuo pastato dydžio, paskirties ir t.t. Tai dabartinė kaina yra labai nedidelė. Kartais stebiesi, kaip žmonės dirba už dyką. Kai kurios įmonės galbūt gali sau leisti prestižo sumetimais ar kokiais nors kitais sumetimais finansuoti užsakovą. Tačiau tai yra sena mūsų bėda. Kokybiški architektūriniai sprendimai neša naudą, neša geruosius rezultatus“, – teigė L. Naujokaitis.

Architektui L. Rekevičiui projektavimo kaina, kuri Turto banko skaičiavimu, turėtų siekti iki 2 proc., taip pat kelia abejonių: „Verslas už tiek neperka. Aišku, yra visokio verslo, kur, pavyzdžiui, stato patį pigiausią daugiabutį kažkur už Pilaitės. Tai gal tie ir perka. Verslas, kuris dirba miesto centre, supranta, kiek laiko, įdirbio reikia, kiek reikia derinti su bendruomenėmis, institucijomis, tai perka brangiau. Neišvengiamai perka brangiau. Ar yra taip savo darbo nevertinančių kolegų? Yra. Bet kokybė bus atitinkama. Yra rekomendacinis kainynas. Jis nėra iš oro ištrauktas. Aš manau, projektavimo kaina turėtų būti 4–5 proc., tiek mokėtų verslas.“

„Do Architects“ vadovė S. Grincevičiūtė taip pat teigė, kad numatyta suma projektavimui yra mažoka: „2 procentai nuo bendro statybos biudžeto yra mažiau nei sutinkama rinkoje, bet mes neturime informacijos, kad galėtume komentuoti. Galbūt biudžeto dalį sudaro kažkokios didesnės išlaidos, kurioms nereikalingas projektuotojų įsitraukimas.“

Balandžio 20 d. L. Rekevičius atsiuntė savo komentarą ir prašė papildyti juo straipsnį. „Atsakydamas į klausimus apie projektus, jau vykstančius būsimame ministerijų miestelyje, buvau informuotas, kad tai rekonstrukcijos projektai. Tokiems projektams Vilniaus centre yra privalomi architektūriniai konkursai, todėl išsakiau susirūpinimą dėl skaidrumo šiame būsimame viename svarbiausių valstybės projektų. Tačiau paaiškėjus, kad šiuo metu rengiama viso labo remonto projekto dokumentacija vienam iš esamų senų pastatų, visi mano komentarai, pateikti straipsnyje, netenka prasmės, nes remonto projektams taikomi visai kitokie standartai nei rekonstrukcijos projektams. Atsiprašau tų, kuriems mano komentarai neturint visos teisingos informacijos apie situaciją sukėlė nepatogumų“, - teigiama L. Rekevičiaus atsiųstame komentare.

Ne visi suprato, kad tai ministerijų miestelio dalis

23 sutarties punktas nurodo, kad projektiniai pasiūlymai A. Goštauto g. 11 atveju turi būti pateikti per 60 kalendorinių dienų. Architektų teigimu, tai yra labai trumpas terminas, kuris galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus dalyvauti konkurse. Tačiau techninėje užduotyje jau kitas terminas – 60 darbo dienų, kas yra patogiau projektuotojui. Kodėl šie terminai sutartyje ir techninėje užduotyje nesutampa?

„Įsivėlė techninė klaida. Tačiau ją sprendžia pati sutartis. Sutarties specialiosios dalies 23 p. nurodyta, kad paslaugų suteikimo terminas – 60 darbo dienų, techninės užduoties 11 p. nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai turi būti parengti per 60 kalendorinių dienų. Sutarties bendrosios dalies 1.8 p. nurodyta, kaip turi būti sprendžiama pirkimo dokumentuose esantys neaiškumai ir dviprasmybės, pagal sutartines normas „Specialiosios dalies sąlygos turi viršenybę Bendrosios dalies sąlygų atžvilgiu; Sutarties sąlygos turi viršenybę priedų atžvilgiu.“ Atsižvelgiant į tai, sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas terminas – 60 d. d. – yra paslaugų atlikimo terminas, per kurį turės būti suteiktos paslaugos, ir šis terminas turi viršenybę prie techninėje užduotyje nurodytą terminą.

Pažymėtina, kad sutarties projektas buvo viešinamas kartu su pirkimo technine specifikacija ir visiems dalyviams informacija buvo žinoma vienoda“, – teigė Turto banko atstovas K. Vaitkevičius.

Vis dėlto tiek L. Rekevičius, tiek L. Naujokaitis Delfi teigė, kad ir 60 darbo dienų terminas projektiniams pasiūlymams parengti yra per trumpas.

„Tas terminas tikrai neprotingas. Vertinu prastai. Turbūt mažiausiai 10 metų kalbama apie Vyriausybės pastatų kompleksą. Kiek buvo versijų, kiek variantų. Dabar sprendimas pasirinktas, nors pasirinktas ir greituoju būdu. Vienoj vietoj sprendžiama 10 metų, o kitoj vietoj suspaudžiama iki 60 darbo dienų. Taip staiga niekas nevyksta. Arba turi pradėti galvoti prieš pusę metų. Tokie staigūs dalykai nėra natūralūs“, – dėstė L. Naujokaitis.

Kai kurie architektai Delfi teigė nesupratę, kad šis projektinių pasiūlymų pirkimas (A. Goštauto g. 11) susijęs su ministerijų miestelio kūrimu. Iš aprašymo esą atrodė, kad tai eilinio sovietinio pastato rekonstrukcija. Kodėl aprašyme nebuvo nurodyta, kad tai ministerijų miestelio dalis? Galbūt ši papildoma aplinkybė būtų pritraukusi daugiau potencialių dalyvių? Tokius klausimus pateikėme Turto bankui.

„Vyriausybė sprendimą dėl ministerijų miestelio koncepcijos priėmė 2023 sausio 18 d., o vieno pastato remonto projektinių pasiūlymų pirkimas paskelbtas 2022 gruodžio 30 d. Turto bankas kryptingai dirbo, kad Vyriausybė pritartų ministerijų miestelio projektui, tačiau net ir esant neigiamam sprendimui, šis pastatas (A. Goštauto g. 11) būtų remontuojamas ir pritaikomas administracinei paskirčiai, nes šiuo metu stovi tuščias (nepaisant to, kokie klientai galiausiai čia būtų įsikraustę). Kviečiant dalyvauti viešame pirkime visiems dalyviams suteikta vienoda informacija, o tuo metu Vyriausybės sprendimo dar nebuvo. T. y. A. Goštauto g. 11 pastatas būtų buvęs vystomas kaip atskiras projektas, tačiau vėliau tapo sudedamąja ministerijų miestelio dalimi – 1-uoju kvartalo vystymo etapu“, – nurodė T. Vaiktevičius.

Tuo metu S. Grincevičiūtė tiksliai neatsakė į klausimą, ar „Do Architects“ suprato, kad kalba eina apie ministerijų miestelio kūrimą: „DOA rengiami kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai apima vieno pastato, o ne ministerijų miestelio kūrimą.

DOA portfolio yra ir daugiau sovietinių pastatų kapitalinių remontų projektų – „Ogmios“ miesto konversija, Preilos gelbėjimo stoties remontas, Raugyklos g. 21 remontas, darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija, Betono fabriko kūrimas ir kt.“

Ar nenutiks taip, kad „Do Architects“ kitų etapų projektuotojų atžvilgiu įgaus dominuojančią padėtį, nes visi kiti projektuotojai jau turės derintis būtent prie šios įmonės sukurtos architektūrinės vizijos?

Turto banko atstovas K. Vaitkevičius su tuo nenorėjo sutikti.

„Turto bankas organizuos viešą pirkimą dėl projektuotojo parinkimo tolimesniam projektavimo etapui (techniniam darbo projektui parengti). Pagal pasirašytą sutartį projektuotojas „Do Architects“ užsakovui kartu su projektiniais pasiūlymais perleis ir visas autoriaus turtines teises į visą projektinę dokumentaciją ir (arba) jos pavienes dalis, įsipareigojo suteikti teisę užsakovui disponuoti kūriniais jo nuožiūra ir (arba) kitaip realizuoti turtines teises, įgytas sutarties pagrindu. Siekiant, kad „Do Architects“ neturėtų konkurencinio pranašumo būsimame pirkime ir siekiant pirkime užtikrinti tiekėjų konkurenciją, vadovaujantis VPĮ 27 str. 3 d. bus nustatytas pakankamas, protingas pasiūlymų pateikimo terminas, kuris leistų ir projektinių pasiūlymų nerengusiems tiekėjams susipažinti su pirkimo medžiaga ir pateikti pasiūlymą pirkime“, – teigė K. Vaitkevičius.

Anot S. Grincevičiūtės nebus taip, kad „Do Architects“ įgaus dominuojančią padėtį: „Ne, nenutiks. Pirminę ministerijų miestelio viziją kūrė MMAP urbanistų komanda, pagal kurią bus skelbiamas architektūrinis konkursas. DOA rengia vieno pastato kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų projektą, laimėtą už mažiausią pasiūlytą kainą ir šie sprendiniai architektūriniam konkursui įtakos neturės.“

Atsisakė pateikti pasiūlymą

Redakcijos žiniomis, projektavimo įmonė „Architektūros linija“ buvo tarp 12 Turto banko atrinktų potencialių tiekėjų, kurie gavo kvietimus dalyvauti pirkime dėl A. Goštauto 11 projektinių pasiūlymų parengimo. Tačiau įmonė atsisakė pateikti pasiūlymą.

Tai Delfi patvirtino šios įmonės atstovas, architektas, profesorius Gintaras Čaikauskas.

„Taip, mūsų įmonė yra patikimų tiekėjų sąraše, tai kartais gauname kvietimus teikti savo pasiūlymus. Mūsų įmonė neteikė pasiūlymo dėl žemiau nurodytų dokumentų“, – teigė profesorius.

Anot įmonės atstovo, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą buvo numačiusi išrinkti pagal kainą: „Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas.“

Jo teigimu, Lietuvos architektų rūmai nurodo, kad: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 4.8 punkte, ginant viešuosius interesus, numatyta, kad architektūros paslaugų teikėjas nedalyvauja jokiame projektų ar konkurenciniame konkursuose ir neteikia pasiūlymo, kai darbo ar paslaugų kokybės vertinimas arba būsimo paslaugų teikėjo profesinės kvalifikacijos vertinimas nėra dominuojantis kriterijus. Taigi, manytina, kad šio kodekso nuostatos neleidžia architektui dalyvauti konkursuose, kuriuose dominuojantis kriterijus yra kaina.“

Prof. G. Čaikausko teigimu, kadangi „objekto suma viršija 10 mln. (III kategorija) projektavimo kaina turi būti bent 7 proc. nuo statybos darbų sąmatos.“

Turto bankas paskelbė konkursą Goštauto g. 11 projektiniams pasiūlymams pirkti. Taip pat jis ketina skelbti dar vieną konkursą techniniam projektui pirkti. G. Čaikausko paklausėme, kaip jis vertina tokių pirkimų skaidymą?

„Pasisakome už tai, kad kiek įmanoma būtų įtvirtintos architektų – projekto autorių teisės, jie galėtų dalyvauti visose projektavimo stadijose „iki rakto“ (PP, TP, DP). Ta kryptimi juda jau ir visi naujai rengiami projektavimo eigą nustatantys dokumentai“, – nurodė profesorius.

Šiuo atveju projektiniai pasiūlymai turėjo būti parengti per 60 darbo dienų. Profesorius teigė, kad šis terminas per trumpas.

„Terminas trumpokas, turint galvoje, kad vien tik viešinimo procedūros užima paprastai apie vieną mėnesį“, – teigė G. Čaikauskas.