Sėkmingas pirkimas
Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje 2016-2018 m. aplinkos ministro pareigas ėjęs K. Navickas į ministro kėdę atsisėdo pabaigęs darbą viešojoje įstaigoje „Baltijos aplinkos forumas“. Jis kaip ir šios įstaigos vadovas Ž. Morkvėnas buvo „Baltijos aplinkos forumo“ dalininkas.
K. Navickas, pradėjęs vadovauti Aplinkos ministerijai, iš žiniasklaidos atstovų nuolat išgirsdavo klausimų dėl savo ryšių su buvusia darboviete. Ne kartą buvo nuogąstaujama, kad K. Navicko sprendimai galėjo būti naudingi „Baltijos aplinkos forumui“.
Daugiausia klausimų tuomet buvo kilę dėl didelės vertės meldinės nendrinukės apsaugos projekto. Nuogąstavimai kilo, nes būtent šio paukščio apsauga jau rūpinosi Ž. Morkvėno vadovaujama nevyriausybinė organizacija.
K. Navickui ėmus vadovauti Žemės ūkio ministerijai jam vėl teko aiškintis dėl savo ryšių su buvusiu kolega.
Delfi jau rašė, kad 2021 m. K. Navicko buvusio partnerio viešajai įstaigai nusišypsojo sėkmė Žemės ūkio ministerijos paskelbtame pirkime.
Kaip rašė Delfi, 2021 metų sausio 25 dieną Žemės ūkio ministerija pasirašė 189,999,04 Eur vertės sutartį su tiekėjų grupe. Ministerija iš jos nusipirko Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginio plano ex-ante vertinimo ir finansinių priemonių išankstinio vertinimo paslaugas. Ant šios pirkimo sutarties parašus padėjo K. Navicko į pareigas paskirtas ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius ir paslaugų tiekėjo atstovė – UAB „Estep Vilnius” direktorė Agnė Miseliūnienė.
Formaliai pirkimą laimėjo ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Estep” ir VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras”. Tačiau įsiskaičius į sutartį buvo galima pastebėti, kad iš šio pirkimo naudos galėjo turėti ir „Baltijos aplinkos forumas”. Paslaugų pirkime numatyta, kad sutarčiai vykdyti pirkimo laimėtojai pasitelks subtiekėjus. Tarp kurių – ir „Baltijos aplinkos forumas”.
Nutarė saugoti meldines nendrinukes
Tačiau su Delfi bendravę ūkininkai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra ir vėl nutarė saugoti meldinę nendrinukę.
Savo tapatybės nenorėjęs atskleisti ūkininkas svarstė, ar šia priemone nėra suinteresuotas buvęs ministro bendražygis.
„Mūsų ministras vėl nutarė saugoti meldinę nendrinukę. Ir čia aišku viena, kad šioje srityje specializuojasi jo buvęs partneris Ž. Morkvėnas. Bijau, kad jei niekas neiškels šio klausimo, „Baltijos aplinkos forumas“ gali tyliai pretenduoti ir gauti šią paramą. Bent jau teoriškai jam tai galėtų būti naudinga. Tačiau klausimas ir dėl to, ar meldinės nendrinukės apsauga yra esminis žemės ūkio prioritetas? Ar Lietuvos žemės ūkis daugiau neturi problemų be nendrinukės? Kai aplinkos ministru buvo K. Navickas, Aplinkos ministerija skirstė paramą šiems paukščiams. Dabar K. Navickas perėjo į Žemės ūkio ministeriją, ir ši ministerija ėmė dalinti paramą tiems paukščiams?“ – kalbėjo vienas iš ūkininkų.
Delfi Nacionalinės mokėjimo agentūros internetiniame puslapyje rado kvietimą teikti paraiškas norintiems saugoti meldines nendrinukes.
„Prioritetas – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas. Priemonės tikslinė sritis – įgyvendinti bendruosius aplinkosaugos tikslus, susijusius su biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų subalansuotu funkcionavimu, išsaugant nustatytas ir patvirtintas meldinių nendrinukių Acrocephalus paludicola buveines. Kompleksiniai tikslai: išsaugoti kraštovaizdį; tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas bei ekstensyviai naudojamas šlapynes; sudaryti palankias sąlygas šiems ypač retiems paukščiams išlikti natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ekstensyviai naudojamose šlapynėse.
Remiama veikla - natūralių ir pusiau natūralių pievų bei ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymas: krūmų pašalinimo ir sutvarkymo darbai; šienavimo ir nupjautos žolės, nendrių sutvarkymo darbai; nukirstų krūmų ir nupjautos žolės, nendrių išvežimo darbai“, - rašoma kvietime.
Ten pat nurodyta, kad paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni nei 18 metų amžiaus) ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus.
NMA atstovė Reda Kerdokienė teigė, kad, birželio 21 dienos duomenimis, paraiškų pateikta nebuvo. Anot jos, didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui – 85 000 Eur.
Žemės ūkio ministerija taip pat Delfi pateikė atsakymus dėl NMA išplatinto kvietimo teikti paraiškas meldinių nendrinukių saugojimui.
„Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos 2015 metų kovo 13 d. žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu Nr. 3D-166.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (tarp kurių yra veikla Meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei šlapynėse) įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2015 m. balandžio 3 d., žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu Nr. 3D-254. 2022 metų kvietimas teikti paramą vykdomas iš pereinamojo laikotarpio lėšų pagal tęstinę Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą“, - teigiama Žemės ūkio ministerijos raštu atsiųstame atsakyme.
Meldines nendrinukes saugo dvi ministerijos
Delfi ministerijai priminė, kad kai K. Navickas buvo aplinkos ministru, Aplinkos ministerija kartu su jai pavaldžia Aplinkos projektų valdymo agentūra dalyvavo paramos meldinių nendrinukių apsaugai skirstyme. Taigi, ar nesidubliuoja parama, kai šiuo metu meldinės nendrinukės saugomos ir pagal Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos koordinuojamas programas?
Žemės ūkio ministerija Delfi teigė, kad tai yra tarpusavyje nesusijusios priemonės. Abi ministerijos nekoordinuoja finansavimo meldinių nendrinukių apsaugai. Abi ministerijos šiuos paukščius saugo savo nuožiūra: „Tai yra visiškai skirtingos ir nesusijusios priemonės su skirtingais tikslais ir finansavimo šaltiniais bei administravimo mechanizmais. Apie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros projektus ŽŪM pateikti komentaro negali.
Žemės ūkio ministerija atsako už Lietuvos kaimo plėtros programos įgyvendinimą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos 2015 metų kovo 13 d., žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu Nr. 3D-166. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (tarp kurių yra veikla Meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei šlapynėse) įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2015 m. balandžio 3 d., žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu Nr. 3D-254.“
Ūkininkus papiktino investicijos į pelkes
Ūkininkams taip pat nemažai klausimų kėlė ir tai, kad iš Lietuvai numatytų 2,225 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) žemės ūkiui tiesiogiai skirta 16 mln. eurų – lėšos naudojamos pelkėms atkurti. Ūkininkai ne kartą žiniasklaidoje piktinosi, kad ministras prioritetu laiko pelkes, bet ne tai, kas iš tiesų svarbu ūkininkams.
Verta atkreipti dėmesį, kad K. Navicko buvęs kolega Ž. Morkvėnas ir jo vadovaujamas „Baltijos aplinkos forumas“ taip pat yra sukaupęs nemažai patirties pelkių apsaugoje. Todėl su Delfi bendravę ūkininkai nuogąstavo, kad šia priemone taip pat galbūt suinteresuota žemės ūkio ministro buvusi darbovietė.
Nacionalinės mokėjimo agentūros Delfi paklausė, ar jau įgyvendinami projektai, kuriems finansuoti būtų naudojami pinigai iš 16 mln. eurų pelkių atkūrimo programos.
NMA atstovė R. Kerdokienė teigė, kad Žemės ūkio ministerija dar tik rengia taisykles: „Ne, šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia paramos priemonės įgyvendinimo taisykles, jos dar nėra patvirtintos. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinus taisykles, jomis vadovaujantis bus priimamos bei vertinamos paraiškos paramai gauti ir projektams, kurie atitiks taisyklių reikalavimus, bus skirta parama.“
Dėl į pelkes nukreiptų lėšų ūkininkams buvo kilę labai daug klausimų, kodėl būtent ši sritis tapo prioritetu. Ministerijos paprašėme pasakyti, kodėl visos paramos lėšos bus nukreiptos būtent į pelkes?
Gavome štai tokį ministerijos atsakymą: „Pagrindinis argumentas, kodėl į RRF planą įtraukiama tik viena priemonė, buvo tai, jog žemės ūkio sektorius gavo papildomą finansavimą pagal kitą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI), kurioje Lietuvos žemės ūkiui numatyti 139,9 mln. Eur – daugiau negu buvo prašoma iš RRF.
Nusausintų durpžemių atkūrimas atstatant hidrologinį režimą, kai yra užtikrinamas nuolatinis ploto užliejimas ir sudaromos sąlygos atsikurti pelkėdaros procesams yra nacionalinės klimato kaitos politikos prioritetas, numatytas strateginiuose dokumentuose, taip pat tai yra įvardinama tarp ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. pagrindinių tikslų („Iki 2030 m. atkurti didelius plotus nualintų daug anglies turinčių ekosistemų“).
Taip pat 2022 birželio 22 d. Europos Komisijos paskelbtame Gamtos atkūrimo įstatymo pasiūlyme numatyta, kad „Valstybės narės turės taikyti atkūrimo veiksmus nusausintuose durpžemiuose naudojamuose žemės ūkyje – iki 2030 m. bent 30 proc. šių plotų turės būti taikomi tokie veiksmai, o iš jų ketvirtadalyje atkurtas hidrologinis režimas“.
Pagal dabar turimus duomenis, pagal pateiktą pasiūlymą, iki 2030 m. LT būtų keliamas tikslas, kad 75 tūkst. ha durpžemių, šiuo metu naudojamų žemės ūkyje, būtų taikomos atkūrimo priemonės, o iš jų bent 19 tūkst. ha būtų atkurtas hidrologinis režimas (angl. rewetted).
Iš pažeistų nusausintų durpžemių (naudojamų durpių kasybai, žemės ūkyje ar miškininkystėje) išsiskiria dideli kiekiai CO2 ir N2O emisijų. Atkūrus šlapynę, CO2 emisijos sumažėja ar tampa neigiamomis (vyksta absorbcija), N2O emisija sustoja, bet gali padidėti CH4 emisijos (jų poveikis yra gerokai mažesnis nei nauda dėl sumažėjusių CO2 ir N2O emisijų). Lietuva yra viena iš daugiausiai durpžemių turinčių Europos šalių (pagal šalies plotą), du trečdaliai jų yra nusausinti ir pažeisti. Apie 40 proc. durpžemių yra naudojami žemės ūkyje, 95 proc. iš jų yra nusausinti.
Nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis, 2020 m. emisijos iš organinių dirvožemių (durpžemių) buvo 495 tūkst. t CO2 ekv., tai sudarė daugiau nei 10 proc. visų 2020 m. žemės ūkio sektoriaus emisijų.
Tikėtina, kad šios organinių dirvožemių emisijos Lietuvoje yra reikšmingai didesnės. Šiuo metu vykdomo LIFE OrgBalt projekto metu bus nustatyti nacionaliniai organinių dirvožemių emisijų veiksniai; remiantis pirminiais duomenimis, jie yra kelis kartus didesni nei dabar naudojami tarptautiniai emisijų veiksniai. LIFE OrgBalt projektas baigsis 2024 m.
Lietuva nėra vienintelė šalis, skirianti reikšmingą paramą šlapynėms durpžemiuose atkurti. Dar bent dvi ES šalys savo RRF planuose yra numačiusios ypatingai dideles investicijas į tokią veiklą. Pavyzdžiui, Airija, kuri, be skaitmeninimo, kur gali dalyvauti ir kiti sektoriai, žemės ūkiui tiesiogiai nenumatė investicijų iš RRF, šlapynių atkūrimui durpžemiuose skyrė 108 mln. Eur, tai sudaro 10,9 proc. jų visų RRF investicijų.
Taip pat Danija iš RRF numatė skirti apie 89 mln. Eur (660 mln. Danijos kronų) hidrologinio režimo atkūrimui anglies turtinguose dirvožemiuose (iš 177 mln. Eur numatytų žemės ūkiui, t.y. 50 procentų visų investicijų). Pastarojoje priemonėje pagrindiniai naudos gavėjai bus ūkininkai ir kiti žemės savininkai.“
Kaip teigė ministerija, dar nėra įgyvendinami projektai, kuriems finansuoti būtų naudojami pinigai iš pelkių atkūrimo programos.
„Projektai dar nėra įgyvendinami. Šiuo metu yra rengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas. Jį rengia iš skirtingų institucijų – ŽŪM, NMA, ŽŪIKVC, NŽT, VŽF – specialistų suburta darbo grupė. Finansavimo sąlygų aprašą planuojama suderinti šią vasarą. Taip pat jis bus suderintas su socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Priemonė dar turės būti suderinta su Europos Komisija. Pirmieji kvietimai teikti paraiškas galimi šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje", - nurodė ministerijos atstovai.
Ministerijos paklausėme, ar į 16 mln. eurų vertės programą galės pretenduoti buvusi ministro K. Navicko darbovietė „Baltijos aplinkos forumas“ arba buvęs ministro vadovas ir verslo partneris Ž. Morkvėnas?
Iš Lietuvai numatytų 2,225 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) žemės ūkiui tiesiogiai skirta 16 mln. eurų – lėšos naudojamos pelkėms atkurti. Kaip žinia, šioje srityje dirba „Baltijos aplinkos forumas“. Ministerijos paklausėme, ar ji galėtų išsklaidyti abejones, kad pelkių prioretizavimas nėra naudingas Ž. Morkvėnui ir jo viešajai įstaigai.
Ministerija pateikė štai tokį atsakymą: „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės komponentų, reformų, investicijų aprašymų rengimas ir derinimas su socialiniais partneriais bei neformalios diskusijos prasidėjo dar 2020 m. spalį.
Žemės ūkio ministerija pirmąjį RRF priemonių/projektų Žaliosios pertvarkos srityje sąrašą Energetikos ministerijai teikė dar 2020 metų lapkritį, kai ministerijai vadovavo Andrius Palionis. Tarp siūlomų keliolikos projektų buvo įtrauktas žemapelkių atkūrimas – pasiūlyme svarstytina pradėti atkūrimo darbus valstybės valdomoje žemėje, per RRF atkurti 8000 ha žemapelkių bei tam iki 2026 m. skirti 16 mln. eurų.
Vėliau ministerijai buvo pavesta suformuluoti vientisą reformą, o ne teikti atskirų priemonių sąrašą. Tuomet Žemės ūkio ministerija reformai – Žemės ūkio perorientavimui į tvarų ūkininkavimą prašė 124 950 000 Eur (be privačių lėšų) ir pateikė reformos priemones.
(...) Ministerijų teiktus siūlymus RRF planui vertino ekspertai ir atsižvelgus į jų išvadas Vyriausybėje buvo suformuoti pasiūlymai, kokios investicijos bus finansuojamos iš RRF. 2021 m. kovo pabaigoje Finansų ministerija pranešė, kad ŽŪM planuojama skirti iš RRF 16 mln. Eur pelkių (durpžemių) atkūrimui.“
Saugo pelkes
Vis dėlto Delfi surinko duomenų, kad Ž. Morkvėno vadovaujamas „Baltijos aplinkos forumas“ jau gauna paramą už pelkių saugojimą. Programa koordinuojama Aplinkos projektų valdymo agentūros, pavaldžios Aplinkos ministerijai.
„Šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pasirašė dvi Europos Sąjungos (ES) LIFE programos projektų finansavimo sutartis. Jomis bus sprendžiami bioįvairovės apsaugos iššūkiai Baltijos regione ir parengta Lietuvos sausumos saugomų teritorijų (ST) tinklo plėtros schema, atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą.
Balandžio 7 d. APVA ir viešoji įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“ pasirašė daugiau kaip 364 tūkst. eurų vertės LIFE projekto „LIFE20 NAT/LV/000273-LIFE MarshMeadows“ finansavimo sutartį.
Pagrindinis projekto tikslas – atkurti degradavusias šlapynių ir pievų agroekosistemas demonstruojant betarpiškas sąsajas tarp gamtiniu požiūriu vertingų ekosistemų palaikymo ir socio-ekonominės naudos, taip užtikrinant ilgalaikį saugomų teritorijų geros būklės palaikymo mechanizmą.
Jo metu planuojama atkurti ir užtikrinti labiausiai ES nykstančių pievų ir pelkių gerą būklę derinant gamtosaugos poreikius ir tvarią ūkinę veiklą. Ūkiniu požiūriu sudėtingiausiose pelkių buveinėse vystyti gamtosauginį ūkininkavimą. Skatinti kuo gausesnį galvijų ganymą ir populiarinti šiuo metu saugomose teritorijose nykstančią gyvulininkystę, taip prisidedant prie biologinės įvairovės gerinimo.
Projektas bus vykdomas Natura 2000 teritorijose Latvijoje ir Lietuvoje apimančias 1390 ha plotą. Lietuvoje – Baltosios Vokės šlapžemių komplekse (810 ha, Natura 2000). Latvijoje – Natura 2000 teritorijose „Lubana mitrajs“ (Natura 2000) ir „Sitas un Pededzes paliene“ (Natura 2000).
Bendra projekto vertė viršija 4,2 mln. eurų. ES LIFE lėšos sudaro daugiau kaip 2,5 mln. eurų, LR valstybės biudžeto lėšos – daugiau kaip 364 tūkst. eurų“, - buvo teigiama APVA išplatintame pranešime.
Taigi, kaip matyti, Ž. Morkvėno vadovaujama įstaiga jau dabar gauna paramą veikdama pelkių apsaugoje.
APVA uždavėme klausimą, kiek įgyvendinant šį projektą Lietuvos biudžeto lėšų bus skirta „Baltijos aplinkos forumui“?
APVA atstovė Austėja Jonaitytė informavo: „Projekto „Šlapynių atkūrimas Lietuvoje ir Latvijoje, taikant integruotus buveinių atkūrimo ir palaikymo metodus“ įgyvendinimui iš Lietuvos biudžeto lėšų skirta 364 910 eurų.“
Taip pat teiravomės, kiek ES lėšų projekto metu bus skirta „Baltijos aplinkos forumui“?
„Projekto „Šlapynių atkūrimas Lietuvoje ir Latvijoje, taikant integruotus buveinių atkūrimo ir palaikymo metodus“ įgyvendinimui iš ES LIFE programos lėšų skirta 2 577 483 eurų“, - teigė A. Jonaitytė.
Delfi pasidomėjo, kaip buvo vykdoma projekto partnerių atranka. Ir kaip prie projekto prisijungė „Baltijos aplinkos forumas“?
„Dėl ES LIFE programos finansavimo projektai teikiami Europos Komisijai. Ji juos vertina, atrenka ir skiria ES finansavimą, o atrinktiems projektams Aplinkos ministerija skiria dalinį finansavimą iš valstybės biudžeto.
Norime pabrėžti, jog Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nedalyvauja projektų atrankoje, o tik pasirašo sutartis su valstybės biudžeto finansavimą gavusiais projektų vykdytojais ir išmoka lėšas aplinkos ministro nustatyta tvarka“, - aiškino A. Jonaitytė.
Taip pat paklausėme, kiek dar APVA koordinuojamų projektų šiuo metu įgyvendina „Baltijos aplinkos forumas“? Koks finansavimas jam įgyvendinant šiuos projektus numatytas?
„„Baltijos aplinkos forumas“ dalyvauja APVA koordinuojamame LIFE integruotajame projekte „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje”. Įgyvendinant šį projektą, Baltijos aplinkos forumui numatytas biudžetas yra 3 123 150 eurų. Iš jų 1 872 890 eurų finansuojama ES lėšomis, o 1 249 260 eurų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. ES dalis šiame projekte yra finansuojama LIFE programos lėšomis.
Taip pat APVA administruoja „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“ projektą, kurį įgyvendina „Baltijos aplinkos forumas“. Jam iš valstybės biudžeto skirta 736 000 eurų, ES LIFE programos lėšos sudaro 2 391 506 eurų. Bendra viso projekto vertė sudaro 4 097 038 eurų“, - teigė A. Jonaitytė.
Paramos skyrimas oponentams sukėlė daug klausimų
Taigi, kaip matyti, iš jos atsakymo, „Baltijos aplinkos forumas“ šiuo metu gauna paramą už nendrinės meldinukės apsaugą. Tačiau Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldi NMA šiuos paukščius nutarė saugoti papildomai.
Parama „Baltijos aplinkos forumui“ už nendrinės meldinukės apsaugą buvo skirta būtent tada, kai Aplinkos ministerijai vadovavo K. Navickas.
Tiesa, tuomet įsakymą pasirašė jį pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė priminė paramos skyrimo aplinkybes: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2017 m. gegužės 30 d. su VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ pasirašė LIFE projekto Bendrojo finansavimo sutartį Nr. LIFE15NAT/LT/001024 „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“ (toliau – Sutartis), kurioje numatyta Projekto veiklų pabaiga 2023 m. gruodžio mėn.
Sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. D1-252 „Dėl 2015 m. kvietimo Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) lėšomis finansuojamų projektų, kuriems Aplinkos ministerija numato skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programos „Biologinės įvairovės apsauga, kraštovaizdžio tvarkymas ir išsaugojimas“ priemonės, skirtos Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programai (LIFE) įgyvendinti, bendrojo finansavimo lėšų, galutinio sąrašo patvirtinimo“.
Maksimali projekto vykdytojui VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ skiriama LIFE programos bendrojo finansavimo lėšų, suma yra 736.000,00 Eur.“
Čempionato visi kratosi
„Baltijos aplinkos forumas“ taip pat yra aktyviai įsitraukęs į „Gero ūkininko čempionatą“. Delfi pradėjus aiškintis, kas jį ir kaip finansuoja, projekte dalyvaujančios institucijos ėmė nukreipinėti viena į kitą – niekas nenorėjo prisiimti organizatorių laurų.
Štai Žemės ūkio ministerija teigė, kad ji ir jai pavaldžios įstaigos „Gero ūkininko čempionatui“ lėšų neskyrė ir prie jo viešinimo 2021 m. neprisidėjo.
Tačiau Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra teigė, kad šio čempionato viena iš organizatorių vis dėlto yra Žemės ūkio ministerija.
„Nacionalinė mokėjimo agentūra finansiškai neremia „Gero ūkininko čempionato“ ir prie jo organizavimo prisideda tiek kiek priklauso partneriui. „Gero ūkininko čempionatą“ organizuoja LIFE integruoto projekto „Naturalit“ partneriai: LR aplinkos ministerija, LR žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas““, - teigė R. Kerdokienė.
Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė apie šį čempionatą pateikė štai tokį atsakymą: „„Gero ūkininko čempionatas“ organizuojamas įgyvendinant LIFE Integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, kartu su projekto partneriais: Žemės ūkio ministerija, Nacionaline mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“.
K. Navickas yra buvęs „Baltijos aplinkos forumo“ dalininkas. Taigi, Žemės ūkio ministerijos paklausėme, ką ministras K. Navickas yra padaręs su savo dalimi?
„K. Navickas „Baltijos aplinkos forume“ dirbo daugiau nei prieš penkerius metus. Savo dalį jis yra pilnai ir negrįžtamai perleidęs asmenims, kurie su juo nėra susiję jokiais civiliniais santykiais“, - teigė Žemės ūkio ministerijos atstovai.
Klausimas apie paramą Ž. Morkvėnui pasirodė neetiškas
Delfi su klausimais taip pat kreipėsi į „Baltijos aplinkos forumo“ vadovą Ž. Morkvėną.
Jo paklausėme, ar jis asmeniškai arba „Baltijos aplinkos forumas“ ketina dalyvauti NMA koordinuojamoje programoje ir siekti paramos meldinių nendrinukių apsaugoje?
Ž. Morkvėnas teigė neketinantis to daryti.
Taip pat klausėme, kiek kartų jam kaip fiziniam asmeniui arba „Baltijos aplinkos forumui“ iš Žemės ūkio ministerijos pavaldžių įstaigų buvo skirta parama? Ir kokio dydžio? Ž. Morkvėnas teigė, kad šis klausimas yra neetiškas.
„„Baltijos aplinkos forumas“ negauna paramos iš jūsų minėtų įstaigų. Mano nuomone, jūsų klausimas apie mano asmenį, yra neetiškas ir nesuderinamas su LR asmens duomenų apsaugos įstatymu. Siekiant patenkinti jūsų neetišką smalsumą informuoju, jog esu ūkininkas, vykdantis gamtai palankų ūkininkavimą smulkiame gyvulininkystės ūkyje. Ūkininkauju nuo 2014 m., atitinkamai gaunu išmokas kaip tą numato ES Bendroji žemės ūkio politika pagal visiems ūkininkams galiojančią bendrą tvarką. Mano ūkininkavimas niekaip nesusijęs su meldinės nendrinukės apsauga, atitinkamai nedalyvauju jokiose meldinės nendrinukės apsaugos programose. Daugiau jokios paramos iš jūsų minėtų institucijų negaunu“, - teigė Ž. Morkvėnas.
Iš Lietuvai numatytų 2,225 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) žemės ūkiui tiesiogiai skirta 16 mln. eurų – lėšos naudojamos pelkėms atkurti. Kaip žinia, šioje srityje patirties turi „Baltijos aplinkos forumas“. Ž. Morkvėno paklausėme, ar yra ketinimų siekti šios programos finansavimo lėšų?
Gautas trumpas atsakymas: „ne.“
Paklaustas apie „Gero ūkininko čempionatą“, Ž. Morkvėnas teigė, kad šio konkurso Žemės ūkio ministerija nefinansuoja: „Ne, ŽŪM ir jai pavaldžios institucijos nefinansuoja ir neorganizuoja. Čempionatą finansuoja ES LIFE programos NATURALIT projektas, kurio įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Jūsų minėtų institucijų indelis į čempionatą yra tai, jog jų specialistai dalyvauja čempionato vertinimo komisijoje.“
Ž. Morkvėnui priminėme, kad „Baltijos aplinkos forumas“ dalyvauja APVA koordinuojamo projekto „Šlapynių atkūrimas Lietuvoje ir Latvijoje, taikant integruotus buveinių atkūrimo ir palaikymo metodus“. Kokia yra „Baltijos aplinkos forumo“ patirtis pelkių apsaugoje?
„APVA šio projekto nekoordinuoja. Minėto projekto koordinavimą vykdo pagrindinis pareiškėjas – Latvijos gamtos fondas.
„Baltijos aplinkos forumas“ turi apie 12 metų veiklos patirtį atkuriant pelkinių ekosistemų buveines, taikant apsaugos priemones nykstančioms ir saugomoms rūšims. Mūsų patirtis daugiausia yra susijusios su žemapelkėmis ir tarpinio tipo pelkių buveinėmis. Daugiau apie mūsų patirtį galite susipažinti Baltijos aplinkos veiklos ataskaitose“, - teigė Ž. Morkvėnas.
Taip pat klausėme, ar šiuo metu „Baltijos aplinkos forumas“ dalyvauja meldinės nendrinukės apsaugos programose? Jei taip, tai kokiose ir kokią paramą gauna?
Ž. Morkvėno atsakymas buvo: „Ne.“ Tačiau APVA atstovė E. Pliuskuvienė teigė, kad sutartis yra pasirašyta: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2017 m. gegužės 30 d. su VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ pasirašė LIFE projekto Bendrojo finansavimo sutartį Nr. LIFE15NAT/LT/001024 „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“, kurioje numatyta Projekto veiklų pabaiga 2023 m. gruodžio mėn.“