Pasak teisingumo ministro, ministerija siūlo išplėsti bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą ir stiprinti nuteistųjų resocializaciją, kad jie keistų gyvenimo įpročius, nebenusikalstų. Kovo pradžioje Seimas po pateikimo pritarė Teisingumo ministerijos inicijuojam Baudžiamojo kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Probacijos įstatymo pakeitimų projektui, leisiančiam dažniau taikyti alternatyvias bausmes, lygtinį paleidimą ir intensyvią probacijos priežiūrą.
Kad Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta, rodo ir tai, jog šalies pataisos įstaigose daugiau kaip pusė (51,5 proc.) nuteistųjų atlieka ilgesnes nei 5 metų laisvės atėmimo bausmes. ES valstybėse ilgesnes nei 5 metų laisvės atėmimo bausmes atlieka gerokai mažiau nuteistųjų: Lenkijoje - 14,3 proc., Nyderlandų Karalystėje - 21,9 proc., Danijoje - 24,4 proc., Prancūzijoje - 25,9 proc., Anglijoje ir Velse - 30,2 proc., Vengrijoje - 33,7 proc., Estijoje - 37,2 proc.
„Probacijos įstatymo pataisomis siekiama padėti išėjusiems iš bausmės atlikimo vietų adaptuotis ir integruotis. Taip pat sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes - viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos“, - interviu naujienų agentūrai ELTA sakė E. Jankevičius.
- Teisingumo ministerija imasi nuteistųjų resocializacijos proceso. Kokie esminiai pokyčiai numatomi, kaip stengsitės sumažinti tuos 62 proc. asmenų, kurie išėję į laisvę vėl grįžta į pataisos namus?
- Viena svarbiausių bausmių vykdymo sistemos funkcijų - apsaugoti visuomenę, kad nuteistieji nekeltų jai jokios grėsmės, ir su tuo susitvarkoma puikiai. Kita svarbi funkcija - siekti, kad žmonės nebenusikalstų. Deja, čia kyla nemažai problemų, ir grįžtančių į bausmės atlikimo vietą procentas tikrai yra prastas. Resocializacijos procesas yra neveiksmingas, kadangi neskatina nuteistųjų taisytis.
Seimui pateiktas alternatyvių bausmių ir probacijos sistemos pertvarkos paketas, leisiantis dažniau taikyti alternatyvias bausmes, lygtinį paleidimą ir intensyvią probacijos priežiūrą. Siūlome stiprinti nuteistųjų motyvaciją elgtis gerai, nebenusikalsti, kalėjimo viduje dirbti, o išėjus į laisvę turėti galimybę susikurti naują gyvenimą. Tikimės, kad šitiems pasiūlymams Seimas pritars. Manome, kad tam tikrais atvejais kuo dažniau reikėtų taikyti laisvės apribojimą namuose, uždedant apykoję. Tokie žmonės tikrai galėtų nemokamai dirbti visuomenei naudingą darbą ir taip išpirkti savo padarytas nusikalstamas veikas. Pabrėžiu, kad šios priemonės būtų taikomos ne patiems pavojingiausiems nusikaltėliams.
Turime siekti, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys pradėtų taisytis jau pačioje įkalinimo įstaigoje, kad jie stengtųsi gyventi kitaip. Pirmadienį pasirašysiu įsakymą, kad kiekvienoje įkalinimo įstaigoje būtų atskiros teritorijos, kuriuose gyventų pavyzdingi kaliniai. Kurie dirbtų, lankytų įvairias resocializacijos programas. Jiems būtų suteikiama daugiau lengvatų, jie galėtų dažniau matytis su artimaisiais, dažniau skambinti, dažniau apsipirkti. Tikimės, kad tai tikrai suveiks, kad žmonės norės geresnių sąlygų ir norės persikelti į lengvesnio režimo sektorių. Bet, žinoma, už kiekvieną rimtesnį pažeidimą jie bus grąžinami atgal. Siekiame lygtinio paleidimo institutą padaryti veiksmingesnį, atlikę tris ketvirtadalius bausmės nuteistieji už gerą elgesį turėtų aiškią galimybę išeiti į laisvę.
- Žadate stiprinti Probacijos tarnybas, kad jų veikla taptų efektyvesnė. Kokių sunkumų kyla Probacijos tarnyboms, kur būtini esminiai pokyčiai?
- Probacija yra ateitis. Nuteistieji, kurie išleidžiami į laisvę išbuvę visą bausmės laikotarpį įkalinimo įstaigoje - nėra probuojami. Jie ir nusižengia kur kas dažniau. Todėl Probacijos tarnybų potencialas yra didžiulis. Šiandien situacija yra gerėjanti, bet vis dar sudėtinga. Vidutiniškai vienas darbuotojas turėjo per 60 probuojamų asmenų. Be abejo, tai per daug - pareigūnas negali skirti užtektinai dėmesio probuojamam žmogui. Šiandien situacija yra pasikeitusi, pavyzdžiui, Kauno regione vienam pareigūnui tenka apie 45 asmenis. Siekiame, kad šis skaičius mažėtų iki 30 probuojamų asmenų.
Mus domina Lenkijos patirtis šioje srityje. Lenkai yra sukūrę virtualų kalėjimą - 5 tūkst. nuteistųjų kali namuose su apykoje ir juos prižiūri 17 probacijos pareigūnų. Lenkijai toks virtualus kalėjimo administravimas kainuoja labai mažai.
Lietuvoje yra 6,5 tūkst. kalinčių asmenų ir daugiau kaip 3 tūkst. pareigūnų. Seimui pritarus įstatymo pataisoms, daugiau nuteistųjų bus leidžiama bausmę atlikti namuose.
Man atrodo, kad tai labai veiksmingas institutas, nes nuteistieji nemokamai dirbs visuomenei naudingą darbą. Žinoma, dirbs tik norintys, nė vieno dirbti neversime ir žmogaus teisių nepažeidinėsime.
- Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) dažnai gauna ir Lietuvos kalinių skundų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kalėjimuose. Ar vietos kamerose kaliniams užtenka?
- Reikalai gerėja. Kalbant apie mažas patalpas, didžiausia problema yra Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje, bet iki šių metų pabaigos jis bus iškeltas. Jau dabar kalinių vis mažėja. Pirmoji banga nuteistųjų iki gyvos galvos ir kalinčių kalėjimo režimu yra perkelti į Pravieniškes ir kitas įstaigas, labai greitai sulauksime ir antros bangos. Iki liepos šie procesai turėtų įsibėgėti ir Lukiškėse gerokai sumažės nuteistųjų. Šiandien Lukiškėse bausmę atlieka apie 500 asmenų.
- Ar užteks perkeltiems asmenims vietos kitose įkalinimo įstaigose?
- Vietos yra. Dabartinis Pravieniškių vadovas Dainius Sušinskas puikiai tvarkosi - čia įrengiamos kamerinio tipo patalpos ir atskiri kiemeliai. Nuteistiesiems, mėginantiems daryti neigiamą įtaką kitiems, taikomas griežtesnis režimas, jie izoliuojami kamerinio tipo patalpose, iš kur negalima susisiekti su kitais nuteistaisiais. Vietos yra pakankamai, tik reikia paremontuoti patalpas.
- Ar turite minčių atidaryti naujus pataisos namus?
- Neseniai Vilniuje, Sniego gatvėje, atidarėme Pusiaukelės namus. Ten buvo senas apleistas kalėjimas, į kurį, investavome nedaug - maždaug 8 tūkstančius eurų atsiėjusį remontą padarė nagingi kaliniai.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybos yra sustojusios, nes reikia pakeisti projektą, kuriame buvo numatytos per didelės administracinės patalpos, o mums reikia daugiau kamerinių patalpų. Kitais metais, pakeitus projektą, statybos bus atnaujintos. Kitąmet nėra numatyta labai didelių asignavimų statybai, daugiau pinigų planuojama skirti darbuotojų atlyginimams.
- Neseniai surengtas įkalinimo įstaigų medikų piketas prie Vyriausybės. Medikai skundžiasi, kad dirba pavojingomis sąlygomis, bet atlyginimai, skirtingai nei laisvėje dirbančių medikų, nekyla. Kaip pakomentuotumėte šią situaciją? Kodėl lapkričio mėnesį susitikęs su medikais vis dėlto neradote bendro susitarimo ir dabar medikai būrėsi prie Vyriausybės?
- Man atrodo, kad tie susitikimai vyko ir lapkritį, ir gruodį, kai biudžetas jau buvo sudėliotas, Vyriausybės derybos jau buvo įvykusios ir pinigai buvo tokie, kokie buvo skirti. Viena vertus, šiais metais jau kėlėme pareigūnų algas, o padidinti visiems vienu metu lėšų neužtenka. Tiesiog to neįmanoma padaryti per vienus metus.
Norime medicinos personalui pakelti atlyginimus, tą nuosekliai ir darysime. Labiausiai atlyginimus didinsime kitais metais. Kalėjimų departamento (KD) duomenimis, Alytaus pataisos namuose gydytojai pernai į rankas vidutiniškai gaudavo 1550 eurų, statistikos duomenimis, Alytaus poliklinikoje gydytojai vidutiniškai gaudavo 1381 eurą. Kybartuose medikai gaudavo 1400-1650 eurų, o Kybartų poliklinikoje - mažiau, Marijampolėje - mažiau. Žinoma, problema yra: didžiuosiuose miestuose medicinos personalas uždirba daugiau nei mūsų įstaigų medikų personalas arba panašiai. Diskutuojame Vyriausybėje, diskutuojame su Sveikatos apsaugos ministerija.
Mūsų požiūriu, už mediciną turi būti atsakinga sveikatos apsaugos sistema, o ne bausmių vykdymo sistema.
Mūsų pataisos įstaigos yra ten, kur yra ir respublikinės ligoninės: Alytuje, Marijampolėje, Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. Miesto ligoninėse, poliklinikose dirba labai kvalifikuotas personalas, kuris yra nuolatos supažindinamas su medicinos naujovėmis, turi puikią įrangą. Tai kodėl mūsų medicinos personalas turėtų priklausyti įkalinimo įstaigoms, kur nėra tokių mokymų, nes mes orientuojamės visai į kitą sritį? Galbūt jie galėtų dirbti ligoninėse, ir pati ligoninė skirtų dalį personalo, atsakingo už pataisos įstaigas. Mes nematytume didelės problemos, tačiau tai kol kas tik pamąstymai.
Žinoma, kai kurie medikai jaudinasi, kad nebeliks tų administratorių, skyriaus vedėjų, nes valdymas bus centralizuotas (įkalinimo įstaigų ambulatorines tarnybas planuojama sujungti į vieną skyrių, kuris bus pavaldus Laisvės atėmimo vietų ligoninei. - ELTA). Kyla nepasitenkinimo dėl naikinamų kai kurių etatų, pavyzdžiui, viename tardymo izoliatoriuje anksčiau buvo karo medikas ar kitos pareigybės, kurioms nebėra poreikio. Žinoma, mes išklausysime medikus. Aš tikrai aplankysiu visas įkalinimo įstaigas artimiausiu metu ir susitiksiu su visais gydytojais, slaugytojais ir pagalbiniu personalu. Jeigu bus objektyvių argumentų, galbūt mes paprašysime KD kažką pakeisti, bet tai turės būti labai argumentuota.
- Seimas priėmė naujas Baudžiamojo kodekso pataisas, leisiančias peržiūrėti nuteistiesiems skirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Kodėl to prireikė? Kaip esate pasiruošę šiuos asmenis integruoti į visuomenę? Ar Lietuva tam pasiruošusi?
- Lietuva pasiruošusi, kaip ir daugelis pasaulio valstybių. Kalbant apie ES, tai yra tik kelios šalys tokios kaip Lietuva, kai nuteistasis iki gyvos galvos neturi galimybės būti paleistas. Mes turime tokią galimybę, bet tik per malonės institutą, tačiau tai nėra tikrasis instrumentas. EŽTT teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvoje to nėra. Kitų šalių teisinės patirties pagrindu mes parengėme, ir Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų pataisas, leisiančias peržiūrėti nuteistiesiems paskirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.
Tikrai nėra jokių grėsmių ir tikrai nedaug žmonių išeis į laisvę. Pirmiausia aiškiai pasakyta, kad galimybė atsiranda tik po 20 metų. Tuomet teisėjų kolegija svarstys, ar nuteistasis atitiks nustatytus reikalavimus, tarkim, bus iš dalies kompensavęs aukoms padarytą žalą, jis taip pat turi dirbti ir resocializuotis, nekelti grėsmės ir įvykdyti daug kitų sąlygų. Tuomet trijų teisėjų kolegija galėtų po dvidešimties metų paskirti jam naują bausmę, nuo penkerių iki dešimties metų. Atlikęs tą bausmę nuteistasis turėtų galimybę išeiti į laisvę.
- Dažnai kartojate, kad artimiausiu metu atidarysite modernų pataisos pareigūnų mokymo centrą? Kodėl kilo toks poreikis? Kokiomis lėšomis jūs žadate jį atidaryti?
-Tai labai glaudžiai susiję su resocializacija. Mūsų tikslas - padėti nuteistiesiems pasitaisyti, kad jie nebegrįžtų atgal. Mums labai svarbus pareigūnų mokymas. Matome, kaip dirba Lietuvos pareigūnai, ir jie tikrai verti pagarbos, bet kai nuvažiuoji į kitas šalis, ten pamatai ir kitokios patirties, pavyzdžiui, kad ir dinaminė priežiūra, kurią mes irgi pradėjome taikyti.
Skandinavijos šalyse, Norvegijoje, pareigūnai neturi su savimi ginklų - nei lazdos, nei dujų balionėlio, nieko. Jie daug bendrauja su nuteistaisiais, bet tam reikia įdėti labai daug darbo. Dinaminė apsauga turi plėstis. Todėl į pareigūnų mokymą reikia investuoti, jie turi perimti gerą vakarietišką praktiką. Su Norvegija vasaros viduryje pasirašysime sutartį dėl 20 mln. paramos. Ir iš tos paramos mes pastatysime naują modernų centrą, parengsime naujas mokymo programas, nes pareigūnų mokymosi sąlygos yra ganėtinai prastos. Bet iš šių lėšų taip pat gerinsime kalinių gyvenimo sąlygas, pirksime apykojes.
- Lietuvą pasiekė antras EŽTT skundas dėl CŽV kalėjimo. Vyriausybė jau antrą kartą nusprendė bylinėtis. Kodėl vis laikomasi šios pozicijos?
- Mes neturime įrodymų. Tyrimai vyksta, bet nuoširdžiai pasakysiu: mes neturime nė vieno įrodymo iš mūsų pusės, kad tokie kalėjimai Lietuvoje buvo. Neturime įrodymų, todėl ir bylinėjamės. Gerbiame EŽTT teismą ir jo sprendimą, bet mes įrodymų nerandame. Kalbant apie antrą bylą, tai tas pats žmogus bylinėjosi su Lenkija, bet atsiėmė savo prašymą. Iš pradžių jis laikėsi pozicijos, kad ir Lenkijoje buvo kankinamas, bet pakeitė parodymus ir atsiėmė savo skundą.
- Premjeras savo prezidentinėje rinkimų programoje vis užsimena apie antikorupcinius teismus. Ar jis aptarė tai su jumis? Palaikote premjero poziciją? Ar vis dėlto ministerija turi savo pasiūlymų, kaip kovoti su korupcija Lietuvoje?
- Mes daug diskutuojame su ministru pirmininku. Tai yra jo mintis ir idėja, kad teisėjai galėtų turėti daugiau kvalifikacijos korupcinėse bylose ir galbūt paskirti teisėjus, kurie teisėjautų su korupcija susijusiomis bylomis. Dėl paties mechanizmo kils diskusijų, nes dar nežinome, ar tai bus atskiras teismas, ar tai bus kažkoks padalinys, ar tai bus specializuoti teisėjai. Tai dėl to dar reikia diskutuoti ir rasti patį geriausią sprendimą. Korupcinėse bylose mums reikėtų sustiprinti pajėgas, todėl visiškai palaikau ministro pirmininko nuomonę.
- Premjeras užsimena, kad nepavykęs profesionalų Vyriausybės projektas jam tapus prezidentu gali kisti. Pirmiausia dėl to, kad norima stiprinti koaliciją. Kaip šioje situacijoje vertintumėte savo padėtį?
- Manau, ministras pirmininkas teisus šioje vietoje. Ministras turi būti ir politikas. Jis turi gebėti priimti tam tikrus politinius sprendimus, mokėti susitarti ir turėti palaikymą Seime priimant įstatymo projektus. Ministras neturi dirbti tik kaip auditorius. Mums būtina formuoti politiką, visuomenė laukia politikų, ministrų veiksmų, kaip gerinti situaciją jų valdymo srityse.
Geriausiai mano padėtį galėtų įvertinti pats ministras pirmininkas. Nežinau, prie ko mane priskiria - prie profesionalų ar prie politikų. Turiu maždaug 10 metų patirtį politikoje. Nuo pat pradžių dalyvaudavau politikoje, partijos veikloje, užėmiau politinius postus. Buvau ministro patarėjas, premjero patarėjas, viceministras, meras, savivaldybės departamento direktoriaus pavaduotojas, Seimo nario padėjėjas.
- S. Skvernelis žada greitu laiku įvardinti, ką matytų premjero poste, jei tapųu prezidentu. Kas, jūsų nuomone, galėtų jais tapti?
-Tikrai nežinau, ką ministras pirmininkas įvardintų būsimu premjeru, jei taptų prezidentu. Bet manau, kad, jei mes kalbėtume apie ministrą pirmininką, tai juo turėtų tapti kažkas iš Seimo narių, nes be galo svarbus bendradarbiavimas tarp Seimo ir Vyriausybės. Premjeras turi turėti didžiulį daugumos palaikymą. Jei premjeras nėra Seimo narys, tai nežinau, ar jis gali užsitikrinti didelį palaikymą. Tam tikrais atvejais tai įmanoma, bet Lietuvos praktikoje to nelabai yra buvę.