Pasak ministro, diplomatai bus atšaukti į Užsienio reikalų ministeriją, bet diplomatinės tarnybos sutartys su jais nebus nutrauktos, nes tam nėra teisinio pagrindo.
„Sunku būtų paneigti, kad valstybės vadovai turėtų turėti pasitikėjimą, ypač ambasadoriais, nes jie atspindi valstybės politiką, jie ją perduoda, jais turi pasitikėti ir tų valstybių vadovybė. Todėl susiklosčius tokioms aplinkybėms, aš tikrai nematau galimybių, kad jie toliau tęstų darbą. Apmaudu ir keista, kad su tokia patirtimi taip lengvabūdiškai elgiamasi viešoje erdvėje. Bet patirtis yra ir aš manau, kad jie gali likti diplomatinėje tarnyboje. Bet toliau vykdyti šias pareigas jiems būtų sudėtinga, todėl aš siūliau komitetui tą aptarti ir pradėjau svarstyti tą siūlymą komitete. Dar bus tęsinys, bet tas siūlymas galioja – siūlysiu juos atšaukti iš šiuo metu užimamų pareigų“, - po komiteto posėdžio sakė ministras.
„Bet aš nekalbu apie teisinius vertinimus, čia ne teismo procesas, niekas apie tai nekalba: jie nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo arba įstatymo pažeidimo, todėl mes nekalbame apie šalinimą iš tarnybos. Jie lieka diplomatinėje tarnyboje. Mes kalbame apie susiklosčiusios situacijos visumą – priimame informaciją tokią, kokia ji yra“, - pridūrė L. Linkevičius.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka teigė, kad diplomatų atšaukimo klausimas bus svarstomas kitame posėdyje. Pagal įstatymus, ambasadorius iš pareigų atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
Pasak B. Juodkos, komitetas turi užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus siūlymą atšaukti A. Žurauską ir R. Jušką iš pareigų, bet pats teikimas bus svarstomas pirmadienį. Penktadienį buvo išklausyta Valstybės saugumo departamento ir užsienio reikalų ministro pateikta informacija.
Per daug atsipalaidavę?
L. Linkevičius pakartojo, kad nelegalus diplomatų pokalbių įrašinėjimas ir jų paviešinimas yra informacinė provokacija. Tačiau, pasak jo, šiuolaikiniame moderniame pasaulyje informacinės technologijos yra tiek pažengusios, kad atsekti ribą tarp viešos ir neviešos informacijos labai sunku.
Antroji pamoka, pasak L. Linkevičiaus, saugių ryšio priemonių tobulinimas.
„Mums reikia įvertinti saugių ryšio priemonių būklę, tobulinimui čia rezervų tikrai yra nemažai. Ta įranga diplomatinėse atstovybėse yra: kai kur daugiau, kai kur mažiau, tai priklauso nuo situacijos. Bet vis dėlto, reikia įvertinti ir tai“, - svarstė politikas.
L. Linkevičius taip pat pareiškė, kad Lietuva neturi darbo su jautria informacija kultūros: vyrauja per didelis atsipalaidavimas, daug dalykų, kurie turėtų būti nevieši, svarstomi atvirai.
„Dar reikia pripažinti, kad mes nelabai turime darbo su jautria informacija kultūros. Yra per didelis atsipalaidavimas ir kartais tuos dalykus, apie kuriuos turėtume kalbėti saugiais kanalais, nes darome atvirai, gal ir nelabai suvokiame, kad kai kam tai lengvas laimikis – tiems, kurie ieško tos informacijos“, - sakė L. Linkevičius.
Nepaaiškino, kodėl traktuoja įrašus kaip tikrus
Klausiamas, ką blogo ambasadoriai pasakė, kad prarado valstybės vadovų pasitikėjimą, L. Linkevičius neatsakė: „Patikėkite, aš nesiimsiu diskutuoti tų jūsų tekstų ir raginčiau jus to nedaryti. Ne apie tai dabar kalba“.
Pokalbiuose žmogus, pristatomas kaip A. Žurauskas, turkmėnus pavadino „čiudikais“, tačiau asmuo, pristatomas kaip ambasadorius Vengrijoje R. Juška, viso labo juokavo apie premjerą Algirdą Butkevičių, kad vizito į Sankt Peterburgą metu jam reikia įdėti „kramtoškės“ arba tabako.
Kaip vėliau aiškino R. Juška, tokio pokalbio turinio, kuris paskleistos viešoje erdvėje, nebuvo, tačiau jis pripažįsta kalbėjęs apie „kramtoškės“ įdėjimą A. Butkevičiui, mat kramtomą gumą prieš keletą metų įvykusios susitikimo metu su prezidente Dalia Grybauskaite kramtė Vladimiras Putinas.
Pasiteiravus, ar šie asmenys – A. Žurauskas ir R. Juška – ateityje galės užimti ambasadorių postus, L. Linkevičius tokios galimybės neatmetė.
„Gyvenimas gi nesibaigia, žmonės jauni. Tiesiog mums visiems tai didelis priminimas, kad reikia atsakingiau, profesionaliau elgtis. Deja, kartais tokių pamokų sąskaita tenka mokytis“, - sakė L. Linkevičius.
Ministras neatmetė ir galimybės, kad ateityje gali būti paviešinta naujų įrašų, bet jis siūlo viską vertinti individualiai. Pasak jo, jei taip atsitiktų, nors ministras tuo netiki, svarstant būtų mažiau emocijų.
L. Linkevičius taip pat sakė, kad nėra galimybių nustatyti, kas tokius įrašus padarė ir paviešino.
Klausiamas, kodėl Lietuva viešai pripažino, kad įrašuose girdimas būtent konkrečių Lietuvos diplomatų balsas, ministras pakartojo, kad šita medžiaga nenaudojama teisinėse diskusijose.
„Ne, mes pripažinome tą, ką žinome. O dar kartą kartoju, kad šita medžiaga nenaudojama teisinėse diskusijose“, - sakė ministras.
L. Linkevičius patvirtino, kad diplomatai kalbėdami naudojosi nesaugiu ryšiu: „Matote, kalbėjimas kad ir darbiniais neapsaugotais telefonais arba atvirais mobiliaisiais telefonais šių dienų informacinių technologijų lygiu yra vos ne kalbėjimas atviroje erdvėje. Šitą reikia turėti omenyje“.
A. Ažubalis: nesu įtikintas, kad toks sprendimas adekvatus
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Audronius Ažubalis teigia nesantis įtikintas, kad siūlymas atšaukti ambasadorius Vengrijoje ir Azerbaidžane yra adekvatus.
A. Ažubalis taip pat priminė, kad kai užsienio reikalų ministru buvo jis pats, tai Užsienio reikalų ministerija nekomentuodavo jokios neviešos informacijos, kuri nukreipta prieš Lietuvą.
„Aš tik galiu priminti 2010 m. lapkričio mėnesio Lietuvos užsienio reikalų ministerijos reakciją į „Wikileaks“. Tai skirtumas buvo šioks toks. Čia pateikti pokalbių fragmentai. Ten buvo paviešinti Lietuvos oficialių institucijų raportai, nuomonės. Tai jau dokumentai. Bet mūsų reakcija buvo viena: „Wikileaks“ dokumentų, kurie ištraukti iš konteksto ir yra fragmentiški, nekomentuoti. Ir tuo viskas užsibaigė. Nors ten pavardžių buvo“, - aiškino konservatorius.
Paklaustas, ar jo nuomone, Lietuva iš esmės jau pripažino, kad paviešintuose pokalbiuose tikrai figūruoja ambasadoriai A. Žurauskas ir R. Juška, A. Ažubalis sako būtent taip situaciją ir suprantąs: „Aš taip suprantu, jeigu yra toks siūlymas“.
Pokalbius paskelbė liepos mėnesį
DELFI primena, kad kad liepos 8 dieną svetainėje youtube.com paviešinti trijų pokalbių telefonu įrašai, kuriuose, kaip nurodoma, figūruoja Lietuvos ambasadorius Vengrijoje R. Juška, Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane A. Žurauskas ir keletas kitų asmenų.
Ambasadorius Azerbaidžane A. Žurauskas yra pateikęs atsistatydinimo pareiškimą, kuris dar nėra patenkintas. Tyrimą vykdė Užsienio reikalų ministerijos Generalinė inspekcija ir Valstybės saugumo departamentas.
Viename pateiktų įrašų, kaip teigiama, ambasadorius R. Juška su diplomatu Vilniuje neformaliai aptaria būsimą premjero A. Butkevičiaus vizitą į Rusijos miestą Sankt Peterburgą, ministro ir viceministrų bendravimo ypatumus, dalijasi pastabomis apie Azerbaidžano ir Armėnijos santykius, asmeninėmis pažiūromis šių šalių konflikto klausimu.
„Aš esu dabar tas, priklausau tiems, kurie remia armėnus. Kadangi jie yra krikščionys, jie lygiai taip pat nukentėjo nuo Stalino (...) žemėlapių braižytų kaip ir mes. Ir aš juos remiu. Labai pasyviai, bet...", - dėsto vyras, kuris, nurodoma, yra R. Juška.
Vyras, nurodomas kaip R. Juška taip pat juokauja apie A. Butkevičiaus vizitą į Sankt Peterburgą ir kolegos Vilniuje klausė, ar įdėjo į kišenę premjerui „semkių“, „kramtoškės“ arba tabako – kad premjeras būtų „kietas“.
Youtube.com taip pat paviešinti pokalbiai apie Turkmėnistaną. Vienas pokalbis telefonu, kaip nurodoma, vyko tarp Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžiane A. Žurausko ir Lietuvos URM pareigūno. Diplomatai derina galimą būsimą premjero A. Butkevičiaus vizitą į Turkmėnistaną.
Ambasadoriumi įvardijamas asmuo dalijasi diplomatinio darbo Turkmėnistane ypatumais.
„Agremaną kad greičiau (svarstytų)? Eik tu, aš juos žinant.. Aš jau juos čia irgi perkandau. Čia prašyk neprašęs, žinok, čia yra „čiudikai" absoliutūs. Man lenkas pasakojo, uždarė ambasadą ir jis čia dabar, (...) kaip jis nuvažiavimo įteikinėti ten, tai ten buvo tokie cirkai, kad aš kritau lūžau, kaip jisai įteikinėjo ten. Pasirodo, prezidentas nepriiminėja, ar jie ten užpykę, kad uždarė, priiminėja parlamento pirmininkė tuos, kurie nereziduoja atseit. Ir įteikinėjo taip, kad jis nesuprato, kam įteikinėja. (...) Žodžiu, tokia šalis, aš suprantu, ten tu prašyk neprašęs... Ir ta ambasada irgi, kaip į šulinį čia kaip įmeti ką, (...) aš tris mėnesius negalėjau patekt pas MČS'o ministrą", - kalba Lietuvos ambasadoriumi pristatomas asmuo.
Lietuvai Turkmėnistane atstovauja tas pats ambasadorius kaip ir Azerbaidžane.