„Žinia, sakyčiau, yra labai paprasta: pirmiausia, atsiprašome už tai, kokios buvo užduotys. Suprantame, kiek jums tai streso ir įtampos sukėlė. Vadybiškai mes tikrai išspręsime, kad nenukentumėte nuo to, kad galimai buvo nekorektiškos (tą dar reikia ištirti ir pripažinti) užduotys. Bet tos emocijos, kurią patyrėte, mes nesugrąžinsime.
Noriu tik palinkėti pasitikėjimo švietimo sistema. Jeigu yra ir daromos klaidos, jos bus pripažįstamos, taisomos, ir sieksime, kad būtų įvertinta objektyviai, ir nei vienas vaikas dėl to nenukentėtų dėl stojimų ir kitų dalykų. Dėl emocinio nukentėjimo tai to nesugrąžinsime, dėl to labai atsiprašome“, – sakė G. Jakštas atėjęs pakalbėti su žurnalistais prie ministerijos, kur turėjo vykti moksleivių protestas, bet į jį protestuotojai neatėjo.
Sprendimus ministras žada artimiausiomis dienomis.
„Dėl pačios sistemos sprendimus pasiūlysime per keletą dienų. Istorijos patikrinimas yra gegužės pradžioje. Iki tada tikrai bus visi atsakymai, ir siūlau tikrai nepergyventi. Kad ir kaip bebūtų, kas būtų daroma, viskas bus daroma pačių mokinių labui“, – sakė G. Jakštas.
Ministras nekomentavo apie variantus, koks bus pasirinktas situacijai spręsti.
„Yra įvairių siūlymų, nuo to, kad užduotis koreguoti, kad tam tikruose uždaviniuose užskaityti visiems, kad tam tikruose uždaviniuose užskaityti platesnę aibę atsakymų, kad perlaikyti, padaryti iš naujo, ar rudenį tą daryti, ar po kažkiek laiko vėliau. Buvo norų ir atšaukti, ir grįžti prie to, kas buvo anksčiau“, – sakė G. Jakštas
Kalbėdamas apie fizikos patikrinimą, ministras jame įžvelgė ir pozityvių dalykų.
„Jeigu žiūrėtume iš patirčių, kur turime ar su fizikos tarpiniu patikrinimu, tai yra ten ir pozityvių dalykų, pirmiausia, tiek, kiek atėjo, į fizikos tarpinį, tai yra tris kartus daugiau nei laikydavo fiziką. Turime ir užduotyse pozityvimo.
E-testavimas suteikia ir naujas galimybes, ir kartu rizikas atveria. Rizikos ne visos buvo suvaldytos, bet kai kurios galimybės buvo panaudotos. Matėme ir užduotis, kur modeliuojama, keičiami parametrai. Užduotys susietos su kontekstu, kaip ir modeliuojama užduotis: įsivaizduojame, kad testuojame padangas dėl saugumo, ir modeliuojame, kaip bus ant sauso ar šlapio asfalto, priklausomai nuo masės, paviršiaus ploto“, – kalbėjo G. Jakštas.
Bet dėl matematikos B lygio ministras buvo labai kritiškas.
„Ką matėme B lygio matematikos tarpiniame patikrinime, tai tos galimybės, kurias suteiktų skaitmena, jokios nebuvo panaudotos. Tai buvo uždaviniai, kuriuos be jokių problemų būtų galima turėti ant popieriaus lapo, ir būtų net patogiau tą daryti ant popieriaus lapo nei ekrane. Užduotys, nors B lygis, mano supratimu, turėtų būti skirtas tiems mokiniams, kurie galvoja rinktis studijas, kuriose matematika nebus tarp pagrindinių dalykų, studijose bus kažkas kito svarbesnio, bet matematika yra svarbu visur. Ir parodyti, kaip kitose srityse galima panaudoti matematiką.
Bet tos užduotys, kurios buvo suformuotos, visiškai to neatliepė. Tekstinių uždavinių praktiškai nebuvo, išskyrus vieno akmenukų dėliojimo. Ir, jeigu galima „Birutė rado uždavinį sename vadovėlyje, išspręskite jį“ laikyti tekstiniu uždaviniu, tai turbūt būtų mažiau nei juokinga ar graudu, nežinau net, kokią emociją pasirinkti“, – sakė G. Jakštas.
Kaltų kol kas neieško
Ministras nesileido į diskusijas, kas šioje situacijoje susimovė.
„Mano pagrindinis tikslas dabar yra atpainioti šitą susimovimą, kaip įvardijote, kad būtų priimti sprendimai, kad dėl to nenukentėtų. O, kurioje vietoje, ar užduočių rengėjai, ar jiems instrukcija netinkamai buvo parengta, ar dar kažkuriame kitame žingsnyje, tą galėsime atnarplioti. Bet šiuo metu yra svarbiausia išgelbėti vaikus, kurie patiria dabar tikrai neproporcingą stresą, galvodami, kad tie balai, kuriuos gavo gali jiems paskui nulemti jiems ateitį, o taip neturėtų būti, nes tikrai ta užduotis (matematikos B lygio tarpinio patikrinimo – „Delfi“), mano supratimu, yra nekorektiška“, – sakė G. Jakštas.
Jo vertinimu, dėl visų tarpinių, kurie yra įvykę, turėtų būti sudaromos komisijos, ir įvertinama.
„Tai daroma pirmą kartą. Nors sistema tokia pati, kaip ir su valstybiniais brandos egzaminais, yra rengėjai, recenzentai, ir atrodė, kad turi čia suveikti, bet kažkas nesuveikė. Jeigu nesuveikė vienur, ir pastebėjome, galbūt nesuveikė ir kitur, bet nepastebėjome. Man atrodo, kad būtų logiška ir kitus įvertinti ekspertams, ir pažiūrėti, ar viskas yra tvarkoje. Kad nebūtų taip, kad dėl to, kad niekas nepamatė, galėjo nukentėti mokiniai“, – sakė G. Jakštas.
Ministras teigė, kad nei jis, nei viceministras iš anksto negalėjo numatyti galimų problemų.
„Pasirengimas iš techninės pusės, apie ką aš asmeniškai kalbėdavau, informacija, kuri man buvo pateikta, įtikino, kad yra ir kompiuteriai supirkti, tam skyrėme papildomas lėšas, išbandyta pati sistema, nes einame į elektroninį testavimą (…), kad sistema parengta. Dėl užduočių, tai, matyt, suprantame, kad jų nei aš, nei viceministras, niekas negalėjome matyti iki tol, kol jos nebuvo paskelbtos viešai. Kad jas galėjo prastai parengti, jeigu rengiama taip, kaip iki šiol, mums nepavyko numatyti“, – teigė G. Jakštas.
LMS: patikrinimams pasirengta menkai
Lietuvos mokinių sąjungos (LMS) prezidentas Jonas Trumpa sakė, kad jo atstovaujama institucija nuosekliai palaiko tarpinius patikrinimus.
„Mes jau daugelį metų sakome, kad vieną brandos egzaminą reikėtų skaidyti į kažkokį kaupiamąjį balą. (…) Bet mes buvome juos palaikę tik su sąlyga, kad juos galės ši vienuoliktokų karta perlaikyti ateinančiais metais“, – sakė J. Trumpa.
LMS dėl šios konkrečios tarpinių patikrinimų sesijos nori pateikti bendrą poziciją, kai jie visi jau bus įvykę.
„Fizikos ir matematikos tarpiniai sulaukia daug komentarų iš moksleivių, bet dėl filosofijos ar prancūzų kalbos patikrinimų dar kol kas mūsų nepasiekė žinios, kad su jais yra kritinių problemų“, – sakė J. Trumpa.
LMS prezidentas konstatavo, kad tarpiniams patikrinimams pasiruošta menkai, ir kad komunikacija apie juos strigo.
„Mes tą komunikavome visus metus, ir mokytojo streiko metu, ir po mokytojo streiko“, – sakė J. Trumpa.
Daugiausiai emocijų – po fizikos ir matematikos B lygio patikrinimų
Šiemet startavusi naujovė – tarpiniai patikrinimai vienuoliktokams sukėlė daug emocijų, ypač dėl fizikos ir matematikos B lygio užduočių. Abiem šiais atvejais Švietimo mokslo ir sporto ministerija į pagalbą pasitelkė ekspertus įvertinti situaciją.
Po fizikos tarpinio patikrinimo didžiausias šokas kilo dėl geriausius pasiekimus ugdymo proceso metu rodančių mokinių rezultatų.
„Šitų užduočių nesame matę, bet kiek stebiu fizikos bendruomenės mokytojų susirašinėjimus, tai labai didelis signalas yra tai, kad olimpiadiniai mokiniai, respublikinių olimpiadų prizininkai, iš maksimalių keturiasdešimties taškų surenka 20 arba 25, maksimaliai – 30. Licėjuje niekas daugiau 34 taškų nėra gavęs“, – sakė fizikos mokytoja Eglė Stankūnaitė.
Po matematikos B lygio tarpinio patikrinimo vėlgi pasipylė emocijos, kad buvo sunku. Matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus savo įraše feisbuke klausė: „ar tikrai verta mokytis B lygiu, jeigu 7-8 taškus reikia išsikovoti nagais ir dantimis?“.
„Būtent tokį taškų skaičių girdėjau šiandien daugiausiai kartų, kalbant apie pirmojo matematikos tarpinio patikrinimo rezultatus.(...) Užduotį kūrė turbūt niekada su B lygiu besimokančiais mokiniais nedirbęs autorius, nesiorientuojantis, kokio lygio uždaviniai gali ir yra tose pamokose sprendžiami. Kai kurie mokytojai ir mokiniai svarstė galbūt apskritai buvo sumaišyti A ir B lygių patikrinimai“, – teigė Š. Vaitkus.
Matematikos A lygio užduotys, kaip rodo atsiliepimai socialinėje medijoje, mokiniams pasirodė lengvesnės nei B lygio, tačiau pasipylė žinios apie sukčiavimo atvejus. Plačiau galima skaityti čia.
Vertins nepriklausomi ekspertai
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas feisbuke paaiškino, kad tarpiniai patikrinimai skirti įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus jas taikyti nestandartinėse užduotyse.
„Tarpiniai patikrinimai taip pat turėtų atlikti ir treniruotės kitiems svarbiems patikrinimams funkciją, nes žmogui geriau sekasi daryti tuos dalykus, kuriuos jis daro ne vieną, o kelis kartus. Tarpiniai patikrinimai netgi turi saugiklius, kurie padeda nesusigadinti rezultatų, kurių prireiks stojant į aukštąsias mokyklas.
Jei fizikos užduotis atliepė šiuos tikslus nors ir su tam tikrais niuansais, kurie bus ištaisyti, tai matematikos B lygio tarpiniai patikrinimai kelia gerokai daugiau klausimų. Klausimai kyla ne tik dėl užduoties atitikimo programai, bet ir dėl uždavinių sudėtingumo lygio ir apskritai jų tikslingumo praktiniame gyvenime, ko ir reikia B lygį pasirinkusiems mokiniams“, – teigė G. Jakštas.
Pasak ministro, girdint nuomonių ir vertinimų įvairovę, geriausia, kad savo išvadas pateiktų nepriklausomi ekspertai.
„Todėl įpareigojau sukviesti kompetentingą komisiją šiam darbui atlikti ir užtikrinti maksimalų vertinimo objektyvumą, nes mums visiems svarbi mokinių ateitis. Komisijos terminą šių tarpinių patikrinimų metu girdėsite ne kartą. Manau, tai yra normalu, suprantant, kad sistema diegiama pirmą kartą, tad aiškėjant naujoms aplinkybėms reikia pasitelkti papildomus ekspertinius resursus objektyvumui užtikrinti. Jei reiks, komisijas kviesim ir matematikos A lygio bei kitų mokomųjų dalykų tarpiniams patikrinimams vertinti bei pasiūlymams teikti“, – rašė G. Jakštas.
Jo teigimu, tarptautinėje švietimo praktikoje tai nėra nauja patirtis.
„Komisijų laukia nelengvas darbas, turinio apimtis nemaža, pavyzdžiui, fizikos patikrinimo rezultatus nagrinėjanti komisija paprašė papildomo laiko jai suformuluotiems darbams atlikti. Laiko bus skirta tiek, kiek reikės, nes esminis tikslas nesikeičia – kad nenukentėtų mokiniai ir būtų užtikrintas objektyvus vertinimas“, – rašė ministras.
Šią savaitę – keturi patikrinimai
Šią savaitę rengiami keturi tarpiniai patikrinimai. Jau įvyko filosofijos ir pirmasis matematikos bendrojo kurso tarpinis patikrinimas, ketvirtadienį vyks pirmasis matematikos išplėstinio kurso, o penktadienį – ekonomikos ir verslumo tarpiniai patikrinimai.
Nuo šių mokslo metų vidurinio ugdymo programą papildė nauji mokomieji dalykai – filosofija bei ekonomika ir verslumas. Jie privalomai pasirenkami iš visuomeninio ugdymo mokslų grupės.
Ir filosofijos, ir ekonomikos ir verslumo tarpiniai patikrinimai bus laikomi tik iš išplėstinio mokymosi kurso. Šių dalykų tarpinių patikrinimų užduotį sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje pateikiama 15 uždarojo tipo klausimų, antrojoje – struktūriniai klausimai. Per tarpinį patikrinimą galima surinkti 40 taškų. Abu tarpiniai patikrinimai prasidės 8 val. ryto ir truks 90 minučių.
Pirmasis matematikos tarpinis patikrinimas vykdytas ir iš bendrojo, ir iš išplėstinio kurso.
Abiejų kursų pirmojo matematikos tarpinio patikrinimo užduotį sudaro 15 uždarojo tipo ir trumpojo atsakymo uždavinių ir klausimų. Per pirmąjį patikrinimą galima surinkti 20 taškų. Mokiniai matematikos tarpiniame patikrinime gali naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties, jiems bus suteikti formulių rinkiniai. Rekomenduojamų skaičiuotuvų, kurie yra tinkami naudotis tarpiniame patikrinime, sąrašas skelbiamas NŠA interneto svetainėje. Matematikos tarpiniai patikrinimai prasidės 8 val. ryto ir truks 45 minutes.
Tarpiniai patikrinimai vykdomi ir vertinami elektroniniu būdu. Mokiniai preliminarius rezultatus ekrane pamatys iškart, kai tik baigs atlikti tarpinio patikrinimo užduotis.
Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė ir turės galimybę rezultatą pagerinti. Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą.
Jei mokinio netenkintų tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis galės perlaikyti (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį patikrinimą) 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje).