Ministerijos planuose – nauja įmonė
Delfi gavo Aplinkos ministerijos kanclerės Sigitos Vasiljevaitės derintą dokumentą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto derinimo”. Jame išdėstomi planai dėl dabar veikiančios VšĮ „Grunto valymo technologijos” (GVT), kuri yra pavaldi Aplinkos ministerijai.
„Teikiame derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl viešosios įstaigos „Grunto valymo technologijos“ likvidavimo“ projektą”, - teigiama rašte.
Aplinkos ministerija konstatavo, kad įstaigos teisinė forma neatitinka įstaigos vykdomos veiklos. Dokumente nurodyta, kad nors GVT teisinė forma neatitinka įstaigos veiklos, tai savaime nepaneigia įstaigos veiklos reikšmingumo.
„Įstaigos tikslai – tenkinti viešuosius interesus vystant dirvožemio, grunto ir vandens telkinių, užterštų organinės kilmės teršalais, tyrimo ir valymo, gamtinių resursų atstatymo darbus, eksperimentinę plėtrą, kuriant ir tobulinant aplinkos valdymo technologijos ir priemones, skleidžiant ekologines žinias, vykdant ekologinį visuomenės švietimą, įskaitant ekologinės literatūros rengimą bei leidimą.
GVT turimas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas įstaigai leidžia laikyti savo gamybiniuose padaliniuose bendrą iki 40 000 tonų valymui priimtų užterštų medžiagų kiekį (naftos produktais ir kitomis medžiagomis užteršto grunto, dumblo ir vandens). Be to, GVT turimas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas įstaigai leidžia savo padaliniuose kasmet išvalyti iki 18,5 tūkst. tonų užterštų medžiagų kiekį. GVT veikla kasmet pelninga, kasmet uždirba 120 –220 tūkst. eurų grynojo pelno. Kasmet dirba iki 30 darbuotojų.
Aplinkos ministerijoje vertinant įstaigos veiklos atitiktį Gairių nuostatoms, prieita išvados, kad maksimalią naudą valstybei ir visuomenei suteiktų GVT pertvarka, kurios metu būtų išlaikyta visa dabartinė įstaigos veikla”, - dėstoma ministerijos kanclerės pasirašytame rašte.
Šiuo metu siekiama įgyvendinti „Grunto valymo technologijų” pertvarką: GVT veikla būtų perkelta į GVT steigiamą UAB (UAB steigėjas – GVT, ne valstybė). Vėliau GVT būtų likviduota, o jai nuosavybės teise priklausančios akcijos būtų perduotos valdyti patikėjimo teise Aplinkos ministerijai.
Nors diskusijų ta tema dar nebuvo ir sektoriaus dalyviai su ministerijos planais nėra supažindinti, ministerija jau pradėjo pasirengimą pertvarkai.
Įstaiga veikia pelningai
Numatoma, kad Projektas bus teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti iš karto po UAB „GVT LT“ įsteigimo.
Tačiau, ar ministerijai tikrai būtina steigti dar vieną valstybės įmonę, kuri dalyvautų versle? Toks klausimas kyla ir Delfi turimame dokumente.
„Klausimas dėl valstybės dalyvavimo tikslingumo GVT numatomoje steigti UAB „GVT LT“ galės būti svarstomas atskirai, Aplinkos ministerijai perėmus UAB „GVT LT“ akcijas valdyti patikėjimo teise ir UAB „GVT LT“ stabilizavus veiklą (UAB pradėjus stabiliai ir pelningai veikti)”, - aiškinama rašte.
Anot ministerijos, teigiamos projekto pasekmės – toliau būtų tęsiamos GVT pertvarkos, kurios maksimaliai išsaugotų įstaigos verslo vertę ir įstaigos veiklos teikiamą naudą visuomenei, procedūros. Neigiamų projekto pasekmių nenumatoma.
Projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, nes „Projektas yra individualaus pobūdžio teisės aktas”.
Dabar veikianti VšĮ „Grunto valymo technologijos” yra maža įstaiga (turi 24 darbuotojus), jai vadovauja Spartakas Petrovas. Jos centrinė būstinė įsikūrusi Vilniuje, tačiau ji taip pat turi dar du padalinius Jonavoje ir Klaipėdoje. Vidutinis darbuotojų atlyginimas siekia - 1 378 Eur neatskaičius mokesčių.
Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų duomenimis, 2020 metais šios viešosios įstaigos pajamos siekė 1 mln. 250 tūkst. 2019 metais - 958 531 Eur. Grynasis veiklos rezultatas: 2020 m. - 214 225 Eur, 2019 m. - 155 659 Eur.
Konkurencijos taryba: yra rizikų
Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės vadovė Justina Paulauskaitė teigė, kad taryba kol kas nėra detaliau nagrinėjusi šios naujos įmonės steigimo, tačiau sutiko pateikti apibendrintą komentarą.
Anot jos, valstybės įmonės gali būti pateisinamos tik tada, jei privačios įmonės tokių paslaugų negalėtų suteikti.
„Konkurencijos tarybos nuomone, valstybės ar savivaldybių valdomi ūkio subjektai turi veikti rinkoje tik tuo atveju, jeigu tam tikros paslaugos yra būtinos visuomenės poreikiams patenkinti ir privačios bendrovės tokių paslaugų neteiktų reikiama apimtimi”, - nurodė J. Paulauskaitė.
Be to, ji pabrėžė, kokios grėsmės kyla, kai valstybės įmonės veikia rinkoje.
„Konkurencijos taryba nuosekliai laikosi pozicijos, kad valstybės (savivaldybės) valdomoms įmonėms veikiant rinkoje kyla įvairios rizikos, kurios gali nulemti ir Konkurencijos įstatymo pažeidimą.
Pavyzdžiui, interesų konflikto rizika gali kilti tiek valstybei reguliuojant rinką, tiek pačiai joje dalyvaujant, taip pat gali kilti neskaidrumo rizika, kai nėra aišku, kokiomis lėšomis finansuojamas valstybinis verslas.
Dar viena – neefektyvumo – rizika gali kilti, jeigu valstybės (savivaldybių) įmonėms būtų sudaromos palankesnės sąlygos veikti rinkoje (pavyzdžiui, suteikiant valstybės ar savivaldybių turimas patalpas ar kitą turtą), jos būtų saugomos nuo efektyvesnių privačių konkurentų. Taip pat valstybei veikiant rinkoje neretai galima įžvelgti ir neteisėtos valstybės pagalbos riziką”, - teigė J. Paulauskaitė.
Ministerija patvirtino savo planus (ministerijos komentaras pridėtas 07.43 val.)
Tai, kad šiuo metu Aplinkos ministerija nori steigti naują valstybinę įmonę, Delfi patvirtino ministro S. Gentvilo patarėjas M. Gailius.
Jo paklausėme, kodėl įmonę steigia ne valstybė, bet VšĮ „Grunto valymo technologijos"?
„Kad valstybė įsteigtų UAB, reikėtų likviduoti VšĮ, ir tik tada būtų galima perimti likviduojamos viešosios įstaigos turtą valstybės nuosavybėn, kad iš šio turto būtų galima įsteigti UAB. Likviduoti „Grunto valymo technologijų“ valstybė negali, nes ji turi įsipareigojimų išvalyti jau priimtas užterštas medžiagas. Galimybę viešajai įstaigai būti juridinių asmenų steigėja numato Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose taisyklės”, - nurodė M. Gailius.
Taip pat ministerijos klausėme, kodėl dabar veikianti viešoji įstaiga nėra privatizuojama, o steigiama nauja valstybės valdoma įmonė.
„Norima užsitikrinti, kad VŠĮ darbuotojai, turtas, valymui jau priimtos medžiagos – kad viskas būtų perkelta į numatomą steigti UAB. Beje, juridinių asmenų nepadaugės: įsteigus UAB, VšĮ vėliau bus likviduota”, - teigė M. Gailius.
VVĮ valdyme per valdybą gali dalyvauti ir ministerijos paskirti valdybos nariai. Galbūt taip ministerija nori šioje įstaigoje padidinti savo įtaką? Į šį klausimą ministro patarėjas atsakė taip: „Ačiū už idėją, apsvarstysime tai.”
Klausimų kelia pasirinktas steigimo būdas
Gavusi Delfi paklausimą Ekonomikos ir inovacijos ministerija irgi turėjo tam tikrų pastebėjimų. Ministerijai klausimų kyla dėl pasirinkto įmonės steigimo būdo.
Kaip teigiama ministerijos atsakyme, iš Aplinkos ministerijos pateikto LRV Nutarimo projekto matyti, kad VšĮ „Grunto valymo technologijos“ steigs bendrovę, kurios akcijos tuo atveju, jei būtų priimti sprendimai, įskaitant viešosios įstaigos likvidavimą, būtų perduotos VšĮ savininkui – valstybei. Todėl žiūrint juridiškai, valstybė nėra tokios bendrovės akcininkė ar steigėja, nes bendrovę steigia tam tikra viešoji įstaiga. Panašūs atvejai yra ir tuomet, kai pačios valstybės valdomos bendrovės steigia dukterines bendroves – valstybė nėra tiesioginis jų akcininkas.
„Visgi manome, kad žvelgiant į perspektyvą teikiamų projektų lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti labai aiškiai pagrįsta, kodėl siūloma būtent tokia veiksmų seka, kadangi įprastu atveju valstybės valdomos įmonės yra steigiamos priimant Vyriausybės nutarimus dėl steigimo, o ne perimant likviduotų juridinių asmenų valdomas įmones.
Jei visgi būtų einama Aplinkos ministerijos siūlomu keliu, Vyriausybė turėtų nuspręsti, koks subjektas po viešosios įstaigos likvidavimo bendrovės akcijas valdytų patikėjimo teise - tai nebūtinai privalo būti Aplinkos ministerija”, - teigiama Ekonomikos ir inovacijos ministerijos atsakyme.
Taip pat ministerijos atstovų teigimu, Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo plane tokios įmonės steigimas nėra numatytas.
„Šiuo metu bendra valstybės valdomų įmonių politika yra nukreipta į valstybės valdomų įmonių skaičiaus mažinimą, kadangi didelį valstybės valdomų įmonių skaičių yra identifikavusi ir EBPO. Atitinkamai šiam klausimui spręsti Vyriausybė artimiausiu metu patvirtins atnaujintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo planą. Minėtame plane tokios įmonės steigimas nėra numatytas. Naujų valstybės valdomų įmonių steigimas pateisinamas tais atvejais, kai tokios įmonės atsiradimas yra būtinas visuomenės svarbių interesų užtikrinimui, strateginių projektų įgyvendinimui ir pan.”, - teigiama ministerijos atsakyme.
M. Dubnikovas: tokia bendrovė turėtų būti privatizuota
Ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat neliko sužavėtas Aplinkos ministerijos planais steigti dar vieną valstybės įmonę.
Anot jo, „Grunto valymo technologijų” teikiamas paslaugas puikiausiai galėtų atlikti privatus verslas. Ir valstybei tikrai nėra jokio reikalo dalyvauti versle. Ekonomisto teigimu, valstybė turėtų tik naudos, jeigu ši viešoji įstaiga būtų privatizuota.
„Visai kas kita yra tai, kad valstybės atstovai iš tiesų užsiima verslu, kuris nėra valstybei reikšmingas. Tai – įmonė, kuri yra palyginus maža. Praėjusiais metais pajamos sudarė 1,2 mln. eurų. Tokia bendrovė turėtų būti privatizuota ir vėliau rinkoje galėtų konkuruoti lygiomis sąlygomis. Pastebėtina, kad įmonė yra itin pelninga - gryno pelno buvo gauta 214 tūkst. eurų (gryno pelno marža viršija 17 proc.), tad jos pardavimas galėtų būti sėkmingas. Įmonė taip pat turi sukaupusi 1,6 mln. grynųjų. Ši įmonė ir panašios turėtų būti privatizuojamos ir galėtų prisidėti prie biudžeto papildymo gautomis lėšomis. Valstybės konkuravimas su verslu srityse, kurias gali padengti privatus kapitalas, yra iš principo nepriimtinas, nes konkuruojama ne lygiomis sąlygomis.
Taip pat tokios įmonės turi didžiulį veiklos optimizavimo potencialą - vien dėmesį pritraukia turimi 7 SUV tipo automobiliai”, - teigė M. Dubnikovas.
Gali būti iškraipoma konkurencija
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Živilė Kriščiūnė Delfi teigė, kad Vyriausybė jau svarsto valstybės įmonių pertvarkos priemonių planą, kuriuo siekiama, kad tokių įmonių nebeliktų kaip valdysenos prasme nepažangios juridinių asmenų teisinės formos. Tai siejama su Vyriausybės programos tikslu pertvarkyti valstybės įmones ir privatizuoti akcijas tų valstybės valdomų bendrovių, kurios vykdo tik komercinę veiklą ir konkuruoja su privataus kapitalo bendrovėmis. „Tad Aplinkos ministerijos iniciatyva steigti dar vieną valstybės valdomą įmonę UAB „GVT LT“ nedera su Vyriausybės planais", - teigė Ž. Kriščiūnė.
Anot jos, visų pirma, valstybė turėtų nusistatyti konkrečias priežastis, motyvus ir kriterijus, kuriems esant valstybės dalyvavimas versle būtų pateisinamas.
„Dažnai pamirštama, kad šios įmonės, kaip ir privačios, turi akcininkus – šalies gyventojus, kurie turi gauti kuo didesnę naudą. Tad tokių įmonių valdymas turi būti skaidrus, efektyvus ir šiuolaikiškas. Kai valstybinis verslas tam tikroje ūkio šakoje konkuruoja su privačiu, yra iškraipoma konkurencija. Lietuvos laisvosios rinkos institutas šia tema atliko nemažai tyrimų, nuolat teikė siūlymus valdžiai ir priminė visuomenei apie nepagrįstai veikiantį valstybinį verslą, kuris iš rinkos išstumia privačias įmones ir neužtikrina geriausių paslaugų vartotojams, o jų konkurencingumą palaiko mokesčių mokėtojų pinigais grįstos dotacijos, subsidijos ir įvairios privilegijos”, - teigė Ž. Kriščiūnė.
Ji kėlė klausimą, ar Aplinkos ministerijos noras steigti naują valstybės valdomą įmonę neprieštaraus Vyriausybės svarstomai reformai.
„Taigi, valstybė neturėtų būti tokių įmonių, kurių funkcijas gali atlikti privačios įmonės, savininkė. Naujos VVĮ steigimą, nepriklausomai nuo jos steigimo būdo pasirinkimo, reikėtų vertinti būtent pagal šį ir kitus valstybės nusistatytus kriterijus bei pagal tai, ar jis neprieštaraus Vyriausybės svarstomai reformai”, - teigė Ž. Kriščiūnė.
Tikisi išsaugoti darbo vietas
Jau publikavus straipsnį atsakymus į Delfi klausimus atsiuntė VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktorius Spartakas Petrovas. Jis paaiškino, kodėl naują įmonė steigia ne valstybė, bet dabar veikianti jo vadovaujama viešoji įstaiga.
„Jei valstybė (ne GVT) steigtų UAB iš GVT turto, viešoji įstaiga, visų pirma, turėtų būti likviduota (nutraukti veiklą), ir tik tada, valstybei perėmus likviduojamos viešosios įstaigos turtą valstybės nuosavybėn, iš atitinkamo turto galėtų būti steigiama UAB. Tačiau tokia galimybė pačiai valstybei steigti atitinkamą UAB būtų neįmanoma ir dėl GVT prisiimtų įsipareigojimų išvalyti valymui jau priimtas užterštas medžiagas (būtų neįmanoma likviduoti VšĮ neišsprendus priimtų valymui medžiagų sutvarkymo klausimo).
Siekiant sklandžiai ir betarpiškai (nenutraukiant vykdomos pavojingų medžiagų valymo veiklos) įvykdyti GVT pertvarkos (UAB steigimo ir GVT likvidavimo) procedūras, pasirinktas pertvarkos variantas, kai UAB steigia pati viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos”, - teigė S. Petrovas.
Taip pat jis teigė, kad po pertvarkos turėtų būti išsaugotos visos darbo vietos. „Darbuotojai iš esmės supranta pertvarkos tikslą ir numatomą naudą maksimaliai išsaugant dabartinę įstaigos veiklą, verslo vertę, įskaitant visas darbo vietas”, - nurodė S. Petrovas.