Ministras nevyniojo žodžių į vatą: artimiausia ligoninė nebūtinai yra saugi

Sudėtingais atvejais kartais saugiau yra vykti toliau į daugiaprofilinę ligoninę nei į artimiausią mažą gydymo įstaigą, neslėpė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose pristatęs iššūkius, su kuriais susiduria sveikatos sistema.

„Visai nesenas atvejis su vienu iš Seimo narių parodė, kokios nesaugios yra pačios gydymo įstaigos tokiais atvejais, ir kiek nesaugūs yra pacientai, kai tokia situacija ištinka. Tai ačiū Dievui, kad viskas baigėsi gerai, bet įsivaizduokite, jeigu būtų įvykęs kažkoks blogiausias scenarijus, tai aš manau, kad būtų labai blogai pasibaigę ir ten dirbantiems medikams, ir administracijai, ir visiems“, - kalbėjo A. Veryga.

Konkrečiai neįvardindamas situacijos ministras atviravo, kad „žmogus tiesiog neturėjo važiuoti į šitą gydymo įstaigą“.

„Jis turėjo iš karto važiuoti ten, kur jam būtų buvusi suteikta pagalba. Mes turime būti pakankamai sąžiningi ir suprasti, kad mes save laikome turbūt išmanančiais sveikatos sistemą, ir kai mus ištinka sveikatos problema, mes gerai žinome, kur reikia važiuoti. Žmonės regionuose nebūtinai turi tokias žinias, ir jų įsivaizdavime iki šiol egzistuoja suvokimas, kad jeigu yra fiziškai arti ligoninė, tai yra daug geriau, negu kad reikia kažkur truputį pavažiuoti. Tas galutinėje sąskaitoje sukelia tikrai labai didelį nesaugumą“, - sakė A. Veryga.

Mažėjant gyventojų apsunksta galimybės išlaikyti kvalifikaciją

Pasak ministro, tokioje situacijoje, kai dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus suteikiama mažas paslaugų skaičius, paslaugos darosi nebesaugios, nes specialistui yra sudėtinga išlaikyti kvalifikaciją.

„Kai kuriose savivaldybėse gyventojų skaičius yra sumažėjęs penktadaliu. (…) Kai kuriose gydymo įstaigose per metus gydosi mažiau negu 1500 pacientų. (…) Dėl mažesnio gyventojų skaičiaus redukuojasi mažesnių savivaldybių ligoninių teikiamų aktyvaus gydymo paslaugų spektras, kai kur mes jau nebeturime akušerijos, chirurgijos, pediatrijos paslaugų“, - kalbėjo A. Veryga.

Ministras pripažino, kad važinėdamas per gydymo įstaigas jis mato vaizdą, kuris visiškai nedžiugina.

„Tikrai nekaltinant gydymo įstaigų, matome tuščius arba pustuščius skyrius, kur galima sakyti, kad gal yra kažkokie sezoniniai dalykai, ypač ten, kur yra vaikų ligų skyriai, bet, matyt, kad klausimas, kiek tas skyrius yra reikalingas, kiek mes turime galvoti, kaip tas paslaugas vaikams suteikti neišlaikant tokių didelių skyrių, ir neskiriant tokių didelių kaštų, darosi vis aktualesnis“, - sakė A. Veryga.

Pasak ministro, net ir augant Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir paslaugų įkainiams to nebeužtenka, kad kai kurios gydymo įstaigos išgyventų. Jis nemano, kad reikėtų prigalvoti papildomų mechanizmų, kaip išlaikyti labai mažai paslaugų turinčią gydymo įstaigą.

„ Manau, kad daug svarbiau yra galvoti, kaip ta įstaiga turėtų būti pertvarkoma tam, kad ji galėtų finansiškai tvariai veikti ir suteikti paslaugas, kurias dar galima suteikti to regiono gyventojams. Aišku, dėl to ligoninės yra labai netikros dėl savo ateities ir deja bet demografiniai procesai neleidžia mums galvoti kažko labai optimistiškai, tie procesai tik gilės. Tai reiškia, kad mes turime labai greitai priiminėti sprendimus, ką su gydymo įstaigomis daryti“, - sakė A. Veryga.

Paslaugas koncentruos daugiaprofilinėse ligoninėse

Kaip paaiškino ministras, tokioje situacijoje ir toliau ketinama kai kurias paslaugas koncentruoti daugiaprofilinėse ligoninėse, užtikrinant, kad pacientai per trumpą laiką galėtų į tas ligonines patekti.

„Lietuva yra nedidelis kraštas, mūsų kelių infrastruktūra yra tikrai labai gera, gerai išvystyta, ir absoliučia dauguma atvejų pasiekti daugiaprofilinę ligoninę tikrai nėra jokių problemų. (…) Yra tokių rajonų, kur gyventojai 90 proc. atvejų galėtų artimiausią daugiaprofilinę įstaigą pasiekti per mažiau negu pusvalandį, ir gauti ten daugiaprofilinę kvalifikuotą pagalbą . Visi kiti, dauguma, galėtų pasiekti per „auksinę valandą“, - sakė A. Veryga.

Ministras užsiminė, kad kalbama apie galimą modelį, kad regionuose veiktų nepriklausomas priėmimo skyriai, kurie galėtų egzistuoti be ligoninės, taip pat dienos stacionaro paslaugas.

„Ligoninės ir merai turi įvairių idėjų, kai kurie sprendiniai yra registruoti Seime, kad ministerija kartu su savivaldybėmis galėtų būti gydymo įstaigų steigėjomis, tai leistų paprasčiau apjunginėti kai kurias įstaigas ir organizuoti gydytojų konsultantų vizitus į tokias vietas, nes jų nereikėtų specialiai darbinti“, - sakė A. Veryga.

Ministras paaiškintų, kad dėl visų lėtinių, nesudėtingų būklių žmonės kreiptųsi vietoje, dėl planinės pagalbos, kurios negalėtų užtikrinti savivaldybėje esanti įstaiga, tokie pacientai galėtų būti nuvežami į daugiaprofilinę įstaigą ir, o sudėtingais ir skubiais atvejais žmonės iš karto keliautų į daugiaprofilines įstaigas.

„Tam mums reikia atnaujinti greitosios medicinos pagalbos automobilių parką, ir tas labai intensyviai vyksta“, - sakė A. Veryga.