S. Džiautas tvirtina, kad ugniagesiai šiuo metu visoje vidaus reikalų sistemoje uždirba mažiausią atlygį. Pasak pašnekovo, net su priedu už naktinį darbą ugniagesiai uždirba iki 600 eurų į rankas.
„Tai labiausiai apleista sistema, kur dar uždirbama iki 600 eurų į rankas, bet tai yra jau su priedu už darbą naktį. Taigi ugniagesio pareiginė alga yra šiek tiek daugiau nei minimalus atlyginimas. [...] Prieš rinkimus buvo žadama ir vyriausybės programoje numatytos gairės bei priemonės, [...] kad bus tūkstančio eurų atlyginimas į rankas“, – atkreipia dėmesį S. Džiautas.
Jo aiškinimu, valdžia ne tik neišsprendė šių problemų, tačiau vyraujančios problemos tęsiasi dar nuo 2016 m.: „Sužinoję biudžeto projektą matome, kad su tokiais atlyginimų kėlimais vos tik pasivysime infliaciją. Matome, kad nebus įgyvendinta vyriausybės programa ir programa „tūkstantis“.
Su tokia kritika E. Misiūnas nesutinka. Jo teigimu, pirmiausia reikėtų išskirti, ar kalbama apie statutinius pareigūnus, ar ne. Pastarieji dirba mažesniuose miesteliuose ir paprastai jie susiduria su didesnėmis problemomis.
„Yra dvi ugniagesių kategorijos. Turime statutinius ugniagesius, galime kalbėti apie juos. Turime savivaldybės ugniagesius, kurių situacija tikrai kitokia nei statutinių. Tai ugniagesiai, kurie dirba mažesniuose miesteliuose, kurių tikrai yra gana gausu. Jų ir automobiliai neužsiveda. Tai yra dvi ugniagesių kategorijos ir dvi iš esmės skirtingos situacijos. Jeigu mes dedame viską į vieną katilą ir sakome – va, trūksta uniformų – tai nelabai teisinga išeina“, – tvirtina E. Misiūnas.
Jo duomenimis, statutinis pareigūnas 2018 m. į rankas gavo vidutiniškai 692 eurų atlyginimą. Tai, anot ministro, yra žemiausios grandies pareigūno atlygis. Kitąmet numatytas atlyginimų didėjimas, todėl šis atlyginimas, E. Misiūno teigimu, turėtų kilti apie 18 proc., nuo 692 eurų iki šiek tiek daugiau kaip 740 eurų.
„Tie, kurie dirba savivaldybėse, taip, dažnai gauna minimumą, 300, 400 ar 500 eurų. Ten, be abejo, yra iššūkių ir su aprūpinimu, ir su technika. Bet jeigu mes kalbame apie profesionalias pajėgas, kur yra skiriamas didelis dėmesys ir transportui, ir aprūpinimui, ten nėra nė vieno ugniagesio, kuris neturėtų tinkamos uniformos eiti į gaisrą“, – teigia ministras.
Jo tikinimu, viešojoje erdvėje pasirodanti informacija, kad ugniagesiai neturi vienų ar kitų jiems reikalingų darbo priemonių tėra manipuliacija: „Nėra nė vieno ugniagesio, kuris neturėtų pirštinių eiti į gaisrą. Štai, kaip manipuliuojama visuomenės nuomone, kai profsąjungų puslapyje įdedamas ugniagesio suplyšęs batas ir sakoma – kaip su tokiais batais reikia dirbti. Tikrai nežinau, kas ten per batas. Po to pasiklausiu vadų, kurie sako – baikit, tokie modeliai buvo dalinami 1998 m. Sako – paklauskite, kur jis padėjo kitas septynias poras batų, nes batai praktiškai paklausiausia prekė. Manipuliuoti situacija galima labai įvairiai.“
Vis dėlto S. Džiautas atkerta, kad ši situacija yra reali, o ne manipuliacija: „Galiu netgi pasakyti pavardę to žmogaus iš Telšių, tai Gediminas Ribinskas, kuris ir dabar nešioja tuos batus. Jam iki šiol nebuvo išduoti kiti batai. Manau, kad jis juos nešioja kokius penkerius metus. Jeigu vadai skleidžia tokią dezinformaciją, tai nežinau.“
Jis priduria – kiti ugniagesiai susiduria su kitomis problemomis. Pavyzdžiui, jauni ugniagesiai neretai neturi antros uniformos, kurią galėtų persirengti grįžę iš gaisro: „Grįžę iš gaisro visi jauni ugniagesiai neturi nė vienos antros uniformos persirengti. Šita tema, kad ugniagesys neturi kuo persirenti, eskaluojama jau 11 ar 15 metų.“
Reaguodamas į tai vidaus reikalų ministras svarsto, kad antros uniformos, kurią ugniagesiai galėtų užsivilkti grįžę iš gaisro, galbūt ir nereikia: „Tai gal jos [uniformos] ir nereikia? Galbūt reikia efektyvios džiovinimo sistemos? Žinoma, aš nesu specialistas. Galiu sugretinti situaciją su savo sportu, sportine apranga. Kai aš pasportuoju, ji tikrai būna labai šlapia, bet aš turiu, sakykime, kur ją išsidžiovinti. Aš ją išplaunu, išdžiovinu ir per pusę valandos ji vėl švari ir vėl paruošta.“
S. Džiautas kelia klausimą – jeigu tokia džiovinimo sistema ir būtų įdiegta, ką reikėtų daryti ugniagesiams per tą pusvalandį, kol jų uniformos džiūsta: „Su marškinėliais ar apatinėmis kelnaitėmis kovinės aprangos jis nesidės. Jis ją velkasi ant tarnybinės uniformos, kurią sušlampa ir kurią kasdien turi vilkėti gaisrinėje. [...] Tai turbūt gaisrinėje pusę valandos savo interesantus priiminėsime nuogi?“
Nepaisant to, E. Misiūnas laikosi savo. Anot jo, remiantis departamento vadovų informacija, problemų dėl uniformų, apie kurias kalba gaisrininkai ir kurią išdėstė S. Džiautas, nėra: „Tai aš jums ir sakau – išsiskalbei ir per pusę valandos ji išdžiūsta, turi tą pačią sausą. [...] Taip, kaip yra pasakyta iš departamento vadovų, čia nėra problemos. Suprantate, mes galime labai įvairiai kalbėti. [...] Galima nueiti iki tokio absurdo, kad galbūt reikėtų kiekvienai valandai uniformos.“
Ministro įsitikinimu, ši diskusija kyla ne dėl to, kad trūksta darbo priemonių, o dėl to, kad prastai organizuojamas darbas. E. Misiūno aiškinimu, darbo priemonės yra patvirtintos standartais: „Pagal standartą ugniagesiai profesionalai jas turi. Ar reikia antros, trečios, ketvirtos [uniformos] – galima diskutuoti. Jeigu bus priimtas sprendimas ir PAGD atstovai pasakys, kad tai kelia kažkokių problemų, aš gi ne prieš. Jūs galvojate, kad čia prieš. Aš ne prieš. Visiškai pritariu, kad gal batų turėtų būti daugiau, bet mes kalbame, kad standartus yra patvirtinti ir profesionalai aprūpinti pagal standartą. Čia nėra apie ką diskutuoti.“
Savo ruožtu S. Džiautas sutinka, yra numatyti standartai, yra reikalavimas dėvėti uniformą, bet pačios uniformos nėra: „Tai ką aš galiu pasakyti – ji siuvama ir iki šiol nepasiuvama. Per viešuosius pirkimus yra užsakytos naujos uniformos, jos iki šiol negautos, jau metai, naujai priimami darbuotojai jų iki šiol negauna.“