„Viceministrė iš tikrųjų labai prastai jaučiasi, ne kartą buvo pasiėmusi nedarbingumo pažymėjimą. Jos nedarbingumas jau tęsiasi ne pirmą mėnesį, ji yra gana prastos savijautos. Darbe labai retai būna, kartais pasirodo, bet tiesiog po paros ar dviejų vėl išvyksta, nes sveikata yra prasta“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji.
„Jos sveikatos būklė pablogėjo po atliktų kratų birželio pradžioje. Ar tai susiję, negaliu atsakyti“, – pridūrė ministro patarėja.
L. Bušinskaitė teigė negalinti pasakyti, ar viceministrės sveikatos būklė yra susijusi su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamu tyrimu.
FNTT pirmadienį pranešė, kad ikiteisminiame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų įsigijimo pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
Pasak FNTT, ji įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.
Tyrimas atliekamas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir įtariamo piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.
Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.
Pasak FNTT, be sveikatos apsaugos viceministrės tyrime įtarimai pareikšti ir bendrovės „Profarma“ atstovams. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie minėtos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.
Lėšos, kuriomis „Profarma“ bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, šiuo metu yra apribotas disponavimas, kaip įtariama, neteisėtai įgytomis lėšomis.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.