A.Masiulis gimė 1931 m. liepos 10 d. Surdegyje, Anykščių rajone. 1948-1951 m. mokėsi Panevėžio dramos teatro studijoje, vadovaujamoje Juozo Miltinio. 1948-1976 m. A. Masiulis vaidino Panevėžio dramos teatre. Nuo 1978 m. jis buvo Kauno valstybinio dramos teatro aktorius. Aktorius priklausė Lietuvos teatro sąjungai.

A. Masiuliui suteikti Lietuvos nusipelniusio artisto (1974 m.), Lietuvos liaudies artisto (1981 m.) garbės vardai. Jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996 m.).

A. Masiulio kūrybinėje biografijoje - apie 160 vaidmenų teatro scenoje bei apie 100 vaidmenų kino filmuose. A. Masiulis – vienas populiariausių XX a. Lietuvos aktorių. Kaip rašoma „Anykštėnų biografijų žinyne“, A. Masiulis galėjo vaidinti ir lyriškos, ir aistringos prigimties personažus, mėgo improvizuoti, humoristiškai, kartais net tragikomiškai traktuoti savo personažus. Jo vaidybai būdingas ryškus teatrališkumas ir vidinė ekspresija.

Žavėjo scenos alkis

„Tai buvo didžiulis asmuo, didžiulis menininkas ir kine, ir teatre. Netektis labai didelė, o gyvenimas nugyventas itin ilgas ir spalvingas. Didis ir kūrybinis gyvenimas. Kiekvienas išeinantis iš tų didžiųjų palieka našlaičiais liekančius. Labai gaila ir liūdna, juk dar buvo planų, norų“, - DELFI sakė Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Algis Matulionis.

A.Matulionį ypač žavėjo A. Masiulio scenos alkis. Pasak A. Matulionio, aktorius buvo reikšminga figūra Panevėžio teatre ir ne mažiau reikšminga scenos figūra Kauno dramos teatre. „Galvoju, kad menininko buvimas teatre ir jo reikšmė, žiūrovui žinant, kad kitame spektaklyje jis pamatys savo mėgstamą artistą – didelis dalykas“, - kalbėjo Lietuvos teatro sąjungos vadovas.

Aktoriui atminti - speciali LTV programa

Lietuvos televizija kviečia atsisveikinti su antradienį, rugpjūčio 19 d., užgesusiu maestro Algimanto Masiuliu. Lietuvos kino ir teatro legendos atminimui LTV parengė specialią programą.

Iš karto po „Pekino studijos“ antradienį, 21.55 val., bus transliuojamas 1999 m. LTV įrašytas interviu su A. Masiuliu. Laidai „Tikros istorijos“ tuomet dar sveikata trykštantis aktorius atskleidė, kaip jis tapo „etatiniu“ vokiečių karininkų vaidmenų atlikėju. Vieną iškiliausių Lietuvos aktorių primins ištraukos iš kino filmų.

22.05 val. kviečiame žiūrėti aktoriaus vizitine kortele tapusį filmą „ Vasara baigiasi rudenį“ (1981 m.). Filmo režisierius Gytis Lukšas, scenarijaus autorius Romualdas Granauskas. A. Masiulio partneriai filme – Vaiva Mainelytė ir Valentinas Masalskis.

Vaidmenys, apdovanojimai, knygos...

Tarp daugybės A. Masiulio vaidmenų kine – aktorystė filmuose „Birželis, vasaros pradžia“, „Maža išpažintis", „Herkus Mantas“, „Amerikoniškoji tragedija“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Skrydis per Atlantą“, Jonukas ir Grytutė, „Kai aš buvau partizanas“.

2006 m. A. Masiulis nusifilmavo dokumentiniame filme „Laiku suspėjome pasikalbėti". Čia užfiksuotas jo dialogas su kino režisieriumi Raimondu Vabalu. 1983 m. XVI sąjunginiame kino festivalyje Sankt Peterburge A. Masiulis apdovanotas pagrindiniu prizu už geriausią aktorių ansamblį (su Vaiva Mainelyte ir Valentinu Masalskiu) filme „Vasara baigiasi rudenį".

A.Masiulis buvo daug kartų premijuotas už Lietuvos teatro geriausią sezono vyro vaidmenį. Aktoriaus apdovanojimų kolekcijoje – „Padėkos Fortūnos" statulėlė „Už nuopelnus Lietuvos teatrui" (1998 m.), Kauno savivaldybės prizas „Gerumo plyta" (2003 m.), 2-ojo laipsnio „Santakos" garbės ženklas „Už nuopelnus Kauno miestui" (2006 m.), skulptūrėle „Kauno Rampa 2006" už vyskupo A. Baranausko vaidmenį Anykščių Kultūros centro spektaklyje „AB vienetas" (2006 m.).

2001 m. A. Masiulis parašė ir išleido atsiminimų knygą „Tema: visada yra galimybė...". Kaip rašoma „Anykštėnų biografijų žinyne“, A. Masiulis laisvalaikiu rašė dienoraštį, užrašinėjo kelionių įspūdžius, liejo akvareles, piešė anglimi bei pastele, surengė kelias savo dailės darbų parodas.

Kartu su 1954 m. vesta medike Gražina užaugino dukrą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją