Šią liūdną žinią Eltai patvirtinęs žurnalistas Vidas Mačiulis sakė, kad Jurgis Brėdikis mirė po sunkios ligos.

Jurgis Brėdikis gimė 1929 m. balandžio 30 d. Prahoje, Čekoslovakija.

Tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus. 1946 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946-1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1951 m. - Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionas. Vienas banglenčių sporto pradininkų Lietuvoje.

Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (nuo 1998 m. KMU) dėstytojas. 1954-1957 m. Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. medicinos mokslų daktaras. 1964-1990 m. KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1966 m. profesorius. 1985 -1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991-1993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas. Nuo 2006 m. LMSU profesorius emeritas.

1993-1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje – sveikatos apsaugos ministras. 1995-1998 m. ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje, 1995-1997m. - dar ir Turkijoje.

1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas. Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys. VDU Atkuria­mojo Senato narys. 2009 m. asociacijos „Šviesuva“ įkūrimo vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas.

Jurgis Brėdikis - širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje. Tyrė ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą. Domėjosi Rytų tradicine medicina. 13 monografijų ir vadovėlių autorius. Daugiau kaip 60 išradimų autorius.

Išleido dvi grožinės literatūros knygas: „Ne dievai“, 2006 m., „Ties riba“, 2009 m., mokslo populiarinimo knygą "Kitokiu žvilgsniu", 2015 m., atsiminimų knygą "Likimas leido", 2013 m

Jurgis Brėdikis, be kitų apdovanojimų, 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinio olimpinio komiteto apdovanojimą „Olimpinė žvaigždė“ (už nuopelnus Olimpinėse žaidynėse), 1994 m. Pasaulio sveikatos organizacijos „Pasaulinės dienos be tabako“ apdovanojimą (už kovą prieš rūkymą); 2005 m. Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimą už partnerystę stojant į EU ir NATO; du kartus pelnė Kauno miesto apdovanojimą „Gerumo kristalas“; buvo Kauno miesto garbės pilietis; jam įteiktas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius.

Šalies vadovai reiškia užuojautą

Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėl žymaus kardiochirurgo, profesoriaus, buvusio sveikatos apsaugos ministro, diplomato ir knygų autoriaus J. Brėdikio mirties reiškia užuojautą.

„Netekome Lietuvai ypatingai nusipelniusios šviesios asmenybės, kurios indėlis į širdies chirurgijos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje neįkainojamas. Šio legendinio mediko moksliniai pasiekimai ir išradimai garsino šalies vardą ir padėjo išsaugoti šimtus tūkstančių gyvybių. Šis žmogus visą širdį atidavė širdies medicinai, mokslui, žmonėms ir Lietuvai, paliko tvarų pėdsaką ne tik medicinos, bet ir politiniame bei visuomeniniame Lietuvos gyvenime“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.

„Anapilin iškeliavo talentingas medikas, visą savo gyvenimą paskyręs sveikatos apsaugai, žmonių gyvybių gelbėjimui. Medikų bendruomenė ir visa Lietuva neteko aktyvaus, plačios erudicijos visuomenininko. Dėl Jurgio Brėdikio mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kam teko pajusti šios asmenybės šviesą", – sakoma premjerės užuojautoje.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, kardiochirurgas J. Brėdikis buvo žymus ne tik kaip medikas, bet ir kaip diplomatas.

„Mūsų atmintyje jis liks ir kaip pirmasis atkurtos Lietuvos ambasadorius Čekijoje bei Vengrijoje, buvęs sveikatos apsaugos ministras“, – sako Seimo pirmininkė.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (133)