Moteriai buvo 64 metai. Vyras sakė, kad žmonos pageidavimu ji bus kremuota.
„Ji sakė, kad nenori taip atrodyti, kaip atrodė iškamuota vėžio“, – sakė A. Čekuolis.
Pasak vyro, norintieji galės su E. Čekuoliene atsisveikinti pirmadienį, nuo 10-14 val., laidojimo namuose Olandų gatvėje, pirmoje salėje.
Buvusi E. Čekuolienės vadovė: ji buvo stipri moteris
Buvusi Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos, kurioje E. Čekuolienė yra dirbusi psichologe, vadovė Vajonė Strimaitienė feisbuke pasidalijo jautriu „in memoriam“, kurį leido publikuoti DELFI.
„Kaip ir daugelį kartų prieš tai, pravėriau jos palatos duris neabejodama, kad gerai nusiteikusi Ji grįš į namus. Ji visada buvo žvali, pozityviai nusiteikusi. Tokia, kokią Editą buvau įpratusi matyti.
Atrodė taip viskas įprastai. Ji tyliai palinkėjo sėkmės. Nežinojau, kad tai paskutiniai ištarti žodžiai, nesupratau, kad tai atsisveikinimas. Atrodo, viską suprantu, žinau kuo baigiasi gyvenimas, bet prie mirties priprasti neįmanoma...“, – rašė V. Strimaitienė.
Buvusi E. Čekuolienės vadovė teigė prisiminsianti ją kaip žmogų, kuris „savyje sutalpindavo tiek daug visų mūsų rūpesčių, tiek daug gėrio, tiek daug tvirtybės ir drąsos“.
„Ji buvo stipri moteris ir gebėdavo pasirūpinti viskuo ir visais... Ji rūpinosi savo vaikais, anūkais, vyru... Jai buvo svarbu, kad visi judėtų pirmyn, o pati likdavo šešėlyje. Žmogus šešėlyje, kuris tiek daug darė ir padarė, visą save išdalino po gabalėlį. Edita, mylim Tave. Tu mums buvai, esi ir būsi visada. Būsi visų mūsų pažinojusių širdyse“, – rašė V. Strimaitienė.
Sirgo vėžiu
E. Čekuolienė buvo psichologė, dėstė Vilniaus universitete. A. Čekuolis ir E. Čekuolienė susituokė 1996 m.
Dar 2018 m. gruodžio pabaigoje moteris atvirai papasakojo apie savo ligą, ji sirgo vėžiu.
Prieš Kalėdas duodama interviu LRT laidai „Stilius“ moteris vylėsi, jog ligą jai pavyks nugalėti.
Ji teigė, kad diagnozė buvo netikėta, išgąsdino ir ją pačią, ir jos vyrą Algimantą Čekuolį. Tačiau E. Čekuolienė apie ligą kalbėjo be savigailos – psichologiją išmananti moteris neleido sau pasiduoti ir priėmė tai kaip gyvenimo pamoką.
„Tai vėžys, ne paslaptis. Jis buvo išplitęs, ketvirta stadija. Esu dėkinga gydytojams ir artimiesiems, kurie darė viską, kad padėtų man suprasti, kas aš esu ir kodėl man taip atsitiko, – tuo metu pasakojo ji. – Labai greitai supratau, kiek nedaug turiu laiko.“
E. Čekuolienė tuomet atviravo, jog po paskutinio chemoterapijos seanso ypač blogai jautėsi, ėmė savęs gailėti ir nebenorėjo gyventi.
„Pasižūrėjau į suknelę, ji vasarinė. Pagalvojau, o gal numirsiu iki kitos vasaros. Ir jos nepirkau“, – prisiminė ji.
Tuo metu moteris turėjo vilties, kad klastingą ligą pavyks įveikti: „Manau, kad iš karto po Kūčių sužinosiu, jog esu sveika.“