Netektį patvirtino artimi Nasvyčių šeimos draugai.
Algimantas Nasvytis kartu su broliu Vytautu projektavo didelę dalį žinomų Vilniaus miesto pastatų.
A. ir V. Nasvyčiai baigė mokslus Vilniaus valstybiniame dailės institute. Dar studijų metais jie pradėjo dirbti Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljone Maskvoje. Greta projektuotojų veiklos jie dirba ir pedagoginį darbą.
Vienas ryškiausių brolių statinių – centrinio pašto rekonstrukcija, kur pirmą kartą buvo panaudotas aliuminio rėmas, salės interjere atvirai eksponuojamas metalinis perdangų karkasas. Mintis architektūrinę kalbą paįvairinti naujausiomis medžiagomis neišblėso ir vėliau. Savitas sovietmečio medžiaginių galimybių rezultatas – vadinamojo artbetono naudojimas buities rūmuose, viešbutyje „Lietuva“, tuometiniame Aukščiausiosios tarybos pastate.
Brolių nuopelnai Lietuvos architektūrai ir jos kultūrai įvertinti įvairiomis premijomis ir vardais, Algimantas apdovanotas kaip nusipelnęs statybininkas 1965 m.; 1970 m. – Lietuvos valstybinė premija; 1982 m. – liaudies architekto vardas; 1969, 1976 m. – TSRS Ministrų Tarybos premijos; 1982 m. – TSRS valstybinė premija; 1991 m. – Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizas; 1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas ir Architektūros Riterio ordinas; 2000 m. – Lietuvos Nepriklausomybės medalis; 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija; 2007 m. – Šv. Kristoforas.
2010 metais apdovanotas aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“, o 2016 metais architektui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.
Algimanto brolis Vytautas anapilin iškeliavo 2016 metais.
Svarbiausi brolių Nasvyčių projektai - nuotraukų albume:
Prezidentė pareiškė užuojautą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl architekto, buvusio nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministro Algimanto Nasvyčio mirties.
Pasak šalies vadovės, visą gyvenimą mylėjęs Vilnių, A. Nasvytis formavo šiuolaikinius jo bruožus, kuriančius modernaus miesto dvasią ir derančius prie senosios architektūros paveldo. Išskirtinis brolių architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių duetas įgyvendino daugybę projektų, be kurių nebūtų galima įsivaizduoti sostinės.
Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos atmintyje A. Nasvytis išliks ir kaip šviesus Sąjūdžio veidas, ir kaip puikus pedagogas, ugdęs naujus Lietuvos architektus, kurie didžiuojasi turėję ypatingą mokytoją.
A. Nasvyčio nuopelnai įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Architektūros Riterio ordinu.
Valstybės vadovė užjautė A. Nasvyčio šeimą, artimuosius, kolegas ir Lietuvos kultūros bendruomenę.
Šimašius: tai buvo žmogus, kuris ne sovietmečiu Vilniaus veidą sugebėjo keisti šiltai
Penktadienį užuojauta pasidalino ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius:
„Algimantas Nasvytis buvo žmogus, kuris net ir sovietmečiu Vilniaus veidą sugebėjo keisti šiltai, be monstriškumo, bet vizionieriškai.
Jis buvo tas žmogus, kuris dar 1967 metais nubrėžė naujojo centro dešiniajame Neries krante kontūrus. Kuris palaikė kūrybą ir gynė paveldą.
Jo projektuoti pastatai – Seimo rūmai, „Lietuvos“ viešbutis, Nacionalinis dramos teatras visada bus mūsų paveldo dalimi“, – rašoma Vilniaus miesto mero feisbuko paskyroje.
„Pokalbiai su juo visada buvo gėrio ir įkvėpimo šaltinis. Prieš du metus Jis tapo mūsų miesto garbės piliečiu. Šiandien, palikęs po savęs grožį ir šilumą, Jis išėjo.
Amžiną Jam atilsį ir užuojauta artimiesiems“, – rašo R. Šimašius.