Jaunystėje V. Kernagis studijavo aktoriaus meistriškumą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Maskvos valstybiname meno institute krimto estrados režisūros mokslus. Muzikantas buvo pirmųjų Lietuvoje big bito grupių „Aisčiai“ (1966-1968) ir „Rupūs miltai“(1969-1972) narys. Kelių dešimčių dainų žodžių ir muzikos autorius, nusifilmavo vaizdo klipuose „Kansaras“ (1988), „Širdele mano“, „Gastrolės Amerikoj“.

Prieš 19 metų V. Kernagis įrašė pirmą Lietuvoje akustinių baladžių (dainuojamosios poezijos) vinilinę plokštelę „Vytautas Kernagis“. Vėliau muzikanto vardas puošė dar 5 kompaktines plokšteles: „Baltojo Nieko dainelės”, „Akustinis”, „Kabaretas „Tarp girnų““, „Abėcėlė”, „Baltas paukštis”. 2003 metais išleistas pirmas dvigubas V. Kernagio dainų albumas „Teisingos dainos”, po metų tapęs auksiniu.

2002 metais grupė „Skamp“ kartu su maestro įrašė naują dainos „Mūsų dienos kaip šventė“ versiją, sulaukusią milžiniško lietuvaičių įvertinimo.

Legendines dainas muzikantas atliko Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje gyvenantiems V. Kernagio muzikos gerbėjams.

Geros nuotaikos niekada nestokojęs V. Kernagis pirmasis vaikams sukūrė neįprastų dainelių („Baltojo Nieko dainelės“), atgaivino kabareto žanrą („Kabaretas „Tarp girnų“), publikai pateikė dramatiškas estradines programas, į dainą pažvelgęs kaip į mažą spektaklį („Dainos teatras“) konferansjė tapo ne pranešėju, o vakaro (koncerto) šeimininku.

Artistas vaidino populiariausiuose Lietuvos miuzikluose, savo talentą demonstravo Lietuvos kino filmuose „Kai aš mažas buvau“ (1968), „Mažoji išpažintis“ (1971), „Kažkas atsitiko“ (1986). Dainavo pirmoje lietuviškoje roko operoje „Velnio nuotaka“, pirmajame lietuviškame miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ (1976) ir pirmajame lietuviškame miuzikle Lietuvos lėlių teatre „Šokantis ir dainuojantis mergaitės vieversėlis“.

V. Kernagis buvo žaidimo „Paskutinis šansas“, pramoginės laidos „Muzikinis viešbutis“, nuotykių realybės šou „Robinzonai“ (2000-2002), „Džiunglės“ (2004), žaidimo „Kas laimės milijoną?“ (2004) vedėjas.

Išradingas muzikos ir teatro profesionalas buvo apdovanotas muzikine Antano Šabaniausko premija (1995), „Už nuopelnus“ lietuviškai muzikai – muzikiniu „Bravo” (2000) apdovanojimu. Prezidentas Valdas Adamkus už nuopelnus Lietuvai maestro įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių (2002).

2007 metais maestro Vytautas Kernagis taip pat apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Praėjusį šeštadienį per LNK rengtą „Gerumo dieną“, skirtą vėžiu sergantiems ir už juos kovojantiems, televizija V. Kernagiui įteikė apdovanojimą už dvasios stiprybę ir optimizmą. Tuomet apdovanojimą atsiėmė maestro duktė Eglė, sakydama, jog tėtis būtų „beprotiškai fantastiškai laimingas“.

V.Kernagis pašarvotas Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje. Pirmadienį 12 val. bus laikomos mišios už velionį, vėliau urna su kremuotais maestro palaikais bus palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje. Maestro artimieji prašo lankytojų rinktis baltas gėles vietoj tradicinių vainikų.

Užuojautą maestro artimiesiems išreiškė ir Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Vienas paskutiniųjų maestro Vytauto Kernagio susitikimų su gerbėjais vaizdo reportaže

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)