Apie tai pranešė Seimas.
L. Simutis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje.
1955 metais L. Simutis buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje (partizanas, karys savanoris) ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę išėjo 1977 m.
Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje.
1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. „Balsavimas parlamente už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą buvo man viso sunkaus gyvenimo, darbų, vargų, kovų, kančių, svajonių vainikas, kuris, beje, buvo ne tik be galo malonus, bet ir slegiantis. Slėgė už tai kovojusių ir žuvusių partizanų aukos neįvertinimas. Slėgė ir nuojauta, kad nepriklausomą valstybę atstatyti bus nepalyginamai sunkiau, nei už tai pabalsuoti ir pasirašyti“, – sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras L. Simutis.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys (karys savanoris).
Yra paskelbęs daug straipsnių politine tematika įvairiuose leidiniuose, tarp jų – ir pogrindžio.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą“.
Velionis bus pašarvotas ir laidojamas Kaune.
Reiškia užuojautą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl Nepriklausomybės Akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, disidento Liudviko Simučio mirties.
Pasak valstybės vadovės, visą savo gyvenimą paskyręs Lietuvai ir jos laisvei, aktyviai dalyvavęs Laisvės kovos sąjūdyje, L. Simutis buvo Lietuvai ir tautai atsidavusio žmogaus pavyzdys.
Savo užuojautos laiške Prezidentė pabrėžė, kad kartu su Lietuva išgyvenęs sunkiausius metus, kelis dešimtmečius kalintas ir patyręs sudėtingiausius išbandymus, signataras nepalūžo ir padėjo savo Tėvynei žengti Nepriklausomybės keliu.
Dėl signataro mirties šalies vadovė pareiškė užuojautą L. Simučio artimiesiems, Laisvės kovų dalyviams, Nepriklausomybės Akto signatarams ir visiems jį pažinojusiems žmonėms.
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat Seimo ir savo vardu dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Simučio mirties pareiškė užuojautą velionio artimiesiems, draugams ir bendražygiams.
"Lietuva neteko nenuilstančio kovotojo ir savo Tėvynės patrioto, kuris visas savo jėgas atidavė dirbdamas Lietuvos labui. Už nuopelnus Lietuvai L. Simutis buvo apdovanotas aukščiausiais valstybės apdovanojimais. Šviesus signataro atminimas, jo reikšmingi nuveikti darbai politiniame ir visuomeniniame gyvenime ilgai išliks mūsų atmintyje", - teigia parlamento vadovė.