Vladas Terleckas gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Utenos apskrities, Saldutiškio valsčiaus, Krivasalio kaime (dabar Ignalinos r.), mažažemių ūkininkų Prano Terlecko (g. 1896–1965 m.) ir Teklės Mičėnaitės Terleckienės (g.1902–1980 m.) šeimoje.
1946–1951 m. mokėsi Krivasalio pradinėje mokykloje, 1951–1958 m. – Linkmenų vidurinėje mokykloje. 1958 ir 1959 m. stojo į aukštąją mokyklą, tačiau nebuvo priimtas nei į Vilniaus universitetą, nei į Vilniaus pedagoginį institutą, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai. Priežastis – brolio Antano Terlecko antisovietinė veikla ir kalinimas.
1959–1961 m. dirbo plėšiniuose Kazachstane, medienos paruošimo darbuose Karelijoje, durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus oro uosto nusileidimo taką.
1961–1966 m. studijavo bankininkystę Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. Po studijų metus dirbo TSRS valstybinio banko Vilniaus skyriuje. Nuo 1967 m. rudens – Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedros vyr. dėstytojas. Dėstydamas studentams įterpdavo draudžiamą temą apie tarpukario Lietuvos pasiekimus ir nepriklausomos Lietuvos pinigų sistemą. Tyrė tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją.
1976 m. vasario 26 d. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) Nikolajaus Voznesenskio finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“.
Tik 1986 m. suteiktas docento vardas – praėjus 10 metų nuo disertacijos apgynimo, nes atsisakė paklusti universiteto vadovybės reikalavimui viešai pasmerkti kalinto brolio Antano veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį.
1989 metais įsijungė į Lietuvos ekonomikos savarankiškumo pagrindų kūrimo darbus. Sąjūdžiui pavyko pasiekti, kad 1989 m. prie LTSR vyriausybės būtų sukurta ekonominių reformų komisija, į kurią pasitelktos geriausios tuometinių ekonomistų pajėgos. 1989 m. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei. 1989–1996 m. tyrė Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimo problemas.
1990 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto Pilies rinkiminėje apygardoje Nr. 1 išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Nuo 1990 m. kovo 20 d. buvo nuolatinės Ekonomikos komisijos narys, nuo 1990 m. rugpjūčio 8 d. – Finansų, bankų ir kredito ekspertų grupės Bankų ir kredito pogrupio narys, nuo 1990 m. rugsėjo 12 d. – Materialinių vertybių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimams tirti komisijos narys. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Nepriklausomybės gynimo fondo komisijos pirmininku. Nuo 1992 m. liepos 30 d. – nuolatinės Biudžeto komisijos narys.
1991–1993 m. – Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius, 1993–1996 m. – Valstybinio komercinio banko Mokymo centro direktorius.
2000 m. išėjęs į pensiją, tęsė mokslinius tyrimus.
V. Terleckas nepriklausė jokioms politinėms organizacijoms ar partijoms.
Valstybės vadovai reiškia užuojautą dėl signataro V. Terlecko mirties
Valstybės vadovai reiškia užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, ekonomisto, pedagogo Vlado Terlecko mirties.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pareiškė užuojautą dėl V. Terlecko mirties.
„Netekome vieno iš žmonių, kurių dėka prieš daugiau nei tris dešimtmečius buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Mes jiems liksime amžinai dėkingi“, – užuojautoje rašo V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, šviesaus atminimo signataras daug prisidėjo prie Lietuvos banko ir nacionalinės valiutos – lito – atkūrimo bei savarankiškos mūsų šalies pinigų ir kredito sistemos sukūrimo. Be to, jo rūpesčiu parengti daugelis bankininkystės įstatymų projektų.
„Nuoširdžiai užjaučiu V. Terlecko šeimą, artimuosius, bendražygius ir Lietuvos žmones“, – sako Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat reiškia nuoširdžią užuojautą dėl 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro V. Terlecko mirties.
„Netekome žmogaus, kuriam nebuvo visvien, kieno rankomis bus valdoma Lietuva, kurio šviesios mintys ir įžvalgos pripildė svarbių mokslinių tyrimų bei monografijų puslapius. Vladą Terlecką prisiminsime ne tik kaip vieną iš Kovo 11-osios Akto signatarų, bet ir kaip ryškų Lietuvos ekonomikos veikėją, tiesų ir nepalenkiamą. Užuojauta velionio bendražygiams ir artimiesiems“, – rašoma premjerės užuojautoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda, reikšdamas užuojautą dėl V. Terlecko mirties, teigė, kad šis žmogus reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos ekonominės minties plėtros, kritiškai svarbiu valstybei metu dalyvavo kuriant Lietuvos finansų sistemą.
„Atminsiu V. Terlecką kaip tiesų ir nuoširdų žmogų, kuris nemėgo apsimestinių santykių, rėždavo tiesą į akis taip, kaip ją suprato. Jis puikiai išmanė Lietuvos finansų ir bankininkystės istoriją, bet nevengė ir bendrųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos temų, įdomiai ir savitai polemizavo su istorikais. Man buvo garbė jį pažinti“, – sakė prezidentas.
V. Terleckas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio (2010) ir Karininko kryžiais (2020). 2017 metais jam įteiktas Seimo apdovanojimas – G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
Skelbiama informacija apie atsisveikinimą
Karstas su Velionio palaikais bus pašarvotas Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilniuje). Atsisveikinimas su Velioniu – rugsėjo 7 d. nuo 15 iki 20 val., rugsėjo 8 d. nuo 9 iki 20 val. Šv. Mišios rugsėjo 8 d. 8 val. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.
Rugsėjo 9 d. atsisveikinimas nuo 9 val., karstas išnešamas 12 val. iš Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios (Šv. Jono g. 12, Vilniuje).
Velionis bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.