Viduramžių istorijos specialistas buvo žinomas iš 1993–2004 metais kurtos „Būtovės slėpinių“ televizijos laidų, kurias vesdavo kartu su profesoriumi Alfredu Bumblausku.
Profesorius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data paskelbta valstybės švente.
„Išskirtinis Istorikas ir Mokytojas, savo laikysena ir žodžiu skatinęs kritiškai mąstyti praeitį ir dabartį, atvirai žiūrėti į pasaulį ir siekti naujų tikslų“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Petrauskas.
„Jau įkopęs į ketvirtą dešimtmetį, laisvalaikiu nuo gamybinio inžinieriaus darbo baigęs neakivaizdines istoriko studijas, rašė vertingus, tačiau net ir profesionalams sunkiai paskaitomus tekstus iš LDK visuomenės ir teisės istorijos, kad po kelių dešimtmečių sukurtų bene skaidriausią Lietuvos istorijos koncepciją. Dėl savo biografijos, o vėliau ir dėl ilgalaikės ligos beveik neišvykdamas į užsienį, Lietuvos istoriją mąstė tik europinės istorijos ir istoriografijos kategorijomis. Neužimdamas jokių vadovaujamų pareigų universitete ar institute, palikdamas aiškiai per daug laisvės savo doktorantams, išugdė, ko gero, pirmąją medievistų mokyklą Lietuvoje. Visiškai nesidomėdamas hierarchine tvarka ir atvirai ignoruodamas tokio pobūdžio renginius bei komitetus, gavo turbūt visus įmanomus laipsnius, titulus ir premijas (VU profesorius, MA akademikas, Gedimino ordino kavalierius, Lietuvos mokslo ir kultūros premijų laureatas)“, – rašo R. Petrauskas.
Landsbergis: Gudavičiui rūpėjo, kad Lietuva geriau suvoktų save
Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad istorikas profesorius Edvardas Gudavičius rūpinosi, jog Lietuva geriau suvoktų save, o jo žinios ir idėjos buvo labai vertingos atkuriant nepriklausomybę.
„Aš atsimenu žmogų, atsimenu pokalbius su juo, jo įžvalgas, kurios buvo to turinio, kad Lietuva save suvoktų geriau, teisingiau, ieškotų geresnių kelių sau ir savo žmonėms. Tas jam tikrai rūpėjo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis.
„Baisiai gaila. Bendravom kažkada artimai ir nuoširdžiai“, – teigė jis.
Pasak V. Landsbergio, jiedu su E. Gudavičiumi aktyviau bendravo Lietuvai atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomybę.
„Buvo laikotarpis, kai mes dažniau susitikdavom, tai buvo atgimimo aušra ir valstybės pradžia, kai turėjau tam tikrų iniciatyvų ir istorikai buvo aktyvūs kai ką siūlydami atgimstančiai valstybei“, – tvirtino V. Landsbergis.
„Tai būtent išleisti Lietuvos statutą tarptautiniam žinojimui ir naudojimui, Abiejų Tautų Respublikos konstituciją ir pirmąją Lietuvoje išspausdintą knygą, būtent Pranciškaus Skorinos knygą – ši užduotis dar neįvykdyta“, – tvirtino pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo.
Edvardas Gudavičius gimė 1929 metų rugsėjo 6 dieną Kaune. Jaunystėje įstojo į Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus specialybę. Į humanitarinius mokslus vienas žymiausių ir iškiliausių viduramžių istorikų pasuko sulaukęs 33 metų amžiaus.
1962–1968 m. studijavo Vilniaus universitete. 1970 m. baigė neakivaizdinę aspirantūrą Vilniaus universitete. 1974–1995 m. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas. 1975–2012 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas.
Profesorius E. Gudavičius 1995 metais tapo Nacionalinės mokslo premijos laureatu už Pirmojo Lietuvos statuto tyrimus, o 1998 metais kartu su Alfredu Bumblausku apdovanoti kultūros ir meno premija už „Butovės slėpinių“ laidą.