E. Ignatavičius gimė 1935 m. gegužės 8 d. Užraguvyje (dab. Paišlynys). 1945–1953 m. mokėsi Vadžgirio aštuonmetėje mokykloje, Raseinių vidurinėje mokykloje. 1953 m. suimtas už antitarybinius eilėraščius bei literatūros platinimą ir nuteistas 10 metų. Kalėjo Kuibyševo srities ir Stavropolio r. lageriuose. Po 2 metų paleistas. 1956–1960 m. studijavo Lietuvos konservatorijos Teatriniame fakultete, 1971–1973 m. – Gorkio pasaulinės literatūros instituto Maskvoje Aukštuosius literatūros kursus.
1960–1964 m. dirbo Lietuvos televizijoje, 1964–1967 m. – savaitraštyje „Literatūra ir menas“, 1967–1971 m. – Kultūros ministerijos Meno reikalų valdyboje. 1973–1980 m. – Kauno dramos teatro Literatūrinės dalies vedėjas. 1980–1984 m. dirbo Teatro draugijoje, 1989–1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje. 1991–1993 m. buvo Kultūros ir švietimo ministerijos Teatrų skyriaus vadovas. 1994–1998 m. – Lietuvos radijo ir televizijos dokumentinių filmų studijos vyr. redaktorius. Nuo 1971 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Kūrybos pagrindinė tematika – pokario ir vėlesnių metų Lietuvos kaimas, jo žmonių likimai. Romane „Marso pilnatis“ pasakojama apie pokario kaimą, regimą paauglio akimis. Parašė inscenizacijų, pjesių, pjesių vaikams, scenarijų televizijos meniniam ir dokumentiniams filmams, publicistikos. Parengė tremtinių atsiminimų knygų. Jo novelių knyga išleista rusų k., kūrinių išversta į anglų, armėnų, gruzinų, kroatų, latvių, serbų ir kt. kalbas.
Vaidino kino filmuose „Svetimi“ (1962 m., rež. Marijonas Giedrys), „Kur iškeliauja pasakos“ (1973 m., rež. Algirdas Dausa).
2006 m. buvo įvertintas Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2007 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.