"S.Kuzma - vienas ryškiausių 20 amžiaus antrosios pusės lietuvių skulptorių, plačios sklaidos menininkas, universalus savo kūrybine raiška kaip Renesanso epochos žmogus. Formos novatorius - nuo mažosios formos iki stambios skulptūros kūrinių. Tylusis modernistas, apdovanotas ypatingu kuklumu ir didžiu talentu, nepataikavęs ideologijai ir jos diktuojamoms patetiškoms formoms, nuosekliai ėjęs savo keliu, sukūręs brandžius, išskirtiniais meniniais sprendimais pasižyminčius kūrinius", - rašoma prezidentės užuojautoje.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius užuojautoje sako, kad Lietuva neteko išskirtiniu talentu apdovanoto kūrėjo.
"Nacionalinės premijos laureato S.Kuzmos darbai, puikiai pažįstami visai Lietuvai, visuomet liudys jo talento universalumą, meninių idėjų aktualumą ir kūrėjo asmenybės šviesą. Vyriausybės vardu reiškiu gilią ir nuoširdžią užuojautą artimiesiems, draugams bei visiems, kuriems teko garbė bendrauti ir laimė pažinti šią iškilią ir talentingą asmenybę", – sakoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, kad S.Kuzma buvo iš tų, kurie keitė ne tik veidą, bet ir sielą – Lietuvos miestų, jų gyventojų, pačios Lietuvos.
"Todėl ir šiandien ir, neabejoju, ateityje Vilnius būtų neįsivaizduojamas be "Mūzų šventės" Akademiniame dramos teatre, be atstatytų Šventųjų skulptūrų ant Vilniaus arkikatedros frontono, be "Pietos" Antakalnio kapinėse“, Šiauliai – be garsiojo "Šaulio". Daugybė Lietuvos ir ne tik Lietuvos miestų, kapinių, muziejų neįsivaizduojami be Stanislovo Kuzmos skulptūrų ir antkapinių paminklų, memorialų, medalių. Be savitai suvoktos ir talentingai atkartotos krikščionybės, mūsų tautos ir valstybės istorijos, iškiliausių asmenybių, brangiausių ir iškalbingiausių simbolių. Už visa tai, už daugybę metų kantriai dirbtą darbą, už daugybę metų nuoširdžiai skleistą grožį ir gėrį visuotinis dėkingumas ir visuotinė Lietuvos žmonių pagarba telydi Stanislovo Kuzmos vardą ir atminimą", - teigė I.Degutienė.
S.Kuzma gimė 1947 metų gegužės 7 dieną Panevėžyje. 1961-1966 metais jis mokėsi M.K.Čiurlionio meno mokykloje Vilniuje, 1973 metais baigė Lietuvos dailės institutą ir iki 1976-ųjų dirbo Piešimo katedroje dėstytoju. 2000-2001 metais menininkas buvo Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedros docentas.
Skulptorius S.Kuzma už kūrybinę veiklą 1996 metais buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 1997 metais - Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Tarp žymiausių skulptoriaus darbų yra su Lietuvos nacionalinio dramos teatro Vilniuje fasadu susiliejanti skulptūra "Mūzų šventė" (1981 metai), Šiaulių Saulės laikrodžio aikštėje esanti skulptūra "Šaulys" (1986 metai), monumentas Sausio 13-osios aukoms "Pieta" Antakalnio kapinėse (1995 metai). 1996 metais S.Kuzma atkūrė 1950 metais sunaikintas Vilniaus arkikatedros frontono skulptūras.
Menininko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, A.Tretjakovo galerija Maskvoje, Olimpinis sporto muziejus Lozanoje, kiti užsienio šalių muziejai.