Menininkė gimė 1933 metais Kaune. Per karą su šeima gyveno Vilniuje, po to persikėlė į Panevėžį. 1949 metais įstojo į Panevėžio teatro dramos studiją, vadovaujamą režisieriaus J. Miltinio. Nuo 1951 metų dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1954 metų – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, režisierė. Sukūrė apie 80 vaidmenų teatre, kino ir televizijos filmuose, Kauno dramos teatre pastatė spektaklius: Inger Hagerup „Stiklinė arbatos su citrina“ (2009), Juhan Smuul „Svečiuose pas pulkininko našlę“ (2005), „Randor Kvit, arba Kas gudresnis“ (1998), Aldona Liobytė „Meškos trobelė“ (1998), Birutės Pukelevičiūtės „Dar kartą atsigręžiu“ (1996).
Ilgame kūrybiniame kelyje D. Juronytė dirbo su režisieriais H. Vancevičiumi, J. Jurašu. J. Vaitkumi, G. Padegimu ir kitais. Įsimintiniausi vaidmenys: Helia „Ponios Dulskos moralė“ (1955 m.), Aucė „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ (1956m.), Kristina spektaklyje „Herkus Mantas“ (1957 m.), motina Keit – „Visi mano sūnūs“ (1962 m), Magdalena – „Bernardos Albos namai“ (1964m), Goda – „Kaimas kryžkelėje“ (1965m.), Marija Bežat – „Moljeras“ (1968 m.), Aura „Šventežeryje“ (1970 m.), Rožė Kumpytė – „Dobilėlis penkialapis“ (1973 m.), Aleksandra – „Švitrigaila“ (1975 m.), Sofija – „Paskutinieji“ (1978 m.).
Aktorė žiūrovams gerai pažįstama ir iš kino filmų ir televizijos spektaklių. Dar ir šiandien daugelis žino Angelę iš filmo „Birželis vasaros pradžia“ (rež. R. Vabalas, 1969m.), Konstanciją – „Tadas Blinda“ (B. Bratkauskas, 1972 m.), Rūtą „Suaugusiųju žaidimai“ (rež. A. Kundelis, 1967 m.), Kalvaitienę „Žentas“ (rež. M. Karklelis, 1976m.). Aktorė įkūnijo ne vieną įsimintiną televizijos serialų heroję: Sofi „Būkit kaip saulė“ (rež. M. Jevodokimovas, 1985 m.), Karalienę „Vilius Karalius“ (rež. V. Bačiulis, 1985 m). Taip pat drauge su sutuoktiniu Leonardu Zelčiumi nuo 1993 iki 2000 metų septynias vasaras filmavo gerai žinomame televizijos seriale „Giminės“.
2013 m. aktorė apdovanota „Fortūnos“ statulėle už nuopelnus Lietuvos teatrui bei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos apdovanojimu „Nešk savo tiesą ir tikėk“. Yra pelniusi nusipelniusios artistės vardą.
Velionė pašarvota Nacionalinio Kauno dramos teatro didžiojoje scenoje. Atsisveikinimas: kovo 1 d. 14-21 val., kovo 2 d. nuo 9 val. Šv. Mišios kovo 2 d. 9 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje. Išlydėjimas – kovo 2 d. 13 val. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse.