Mirė taip ir nesulaukę Seimo pažado palengvinti jų kančias

Nors prieštaraujančių siūlymui įteisinti sunkių ligonių gydymą medicininėmis kanapėmis Seime nėra, dar praeitais metais palaikymo sulaukęs įstatymo svarstymas – neįvyko. Per tą laiką, teigia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidentas Gediminas Žižys, mirė keli šimtai žmonių. Vaistai, anot jo, būtų prieš mirtį pagerinę pacientų gyvenimo kokybę.

Mirė nesulaukę Seimo pažado įgyvendinimo

Dar prieš metus Seimo narys Mykolas Majauskas pateikė siūlymą legalizuoti medicininių kanapių preparatų vartojimą. „Noriu pabrėžti, jog nekalbame apie kanapių įteisinimą rekreacijai, apie investicijas, su tuo susijusias naujas darbo vietas ar įtaką valstybės biudžetui. Klausimas tik vienas – ar esame pasiruošę įteisinti medicinines kanapes sunkių ligų gydymui, specialisto sprendimu ir griežta priežiūra“, – tąkart kalbėjo jis.

Savo istorija prieš metus su DELFI pasidalino ir 10 metų su vėžiu kovojusi Jurga (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI). Ji, siekdama palengvinti ligos eigą, pradėjo vartoti Lietuvoje nelegalius vaistinius preparatus. Jų sudėtyje buvo medicininių kanapių.

„Vienintelis man likęs gydymosi būtas – chemoterapija, bet gydytis kelis metus tik taip... Patikėkite, tai pakelti yra labai sunku. Oficialaus gydymo aš nei neigiu, nei jo atsisakau, tačiau tam, kad galėčiau jį priimti, mano kraujo kokybė turi būti gera. Kaip to pasiekti? Tą padaryti man padėjo kanabinoidiniai vaistai“, – tuomet kalbėjo Jurga. Deja, nespėjus Lietuvoje legalizuoti jos naudojamų vaistų, moteris mirė.

Tapo nusikaltėliu

Tačiau Jurga buvo ne vienintelė onkologinė pacientė, kuri norėdama palengvinti chemoterapijos šalutinius poveikius (vėmimą, pykinimą, nemigą, nerimą ir t.t.) naudojo kanabinoidinius vaistus ir taip nusižengė įstatymui.

Justas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) prieš metus ir tris mėnesius išgirdo diagnozę – 4 stadijos vėžys.

„Kai išgirdau diagnozę reakcija buvo kaip ir visų kitų: kodėl man, kas toliau, kiek liko gyventi ir kaip efektyviai gydytis, kad turėčiau kuo daugiau laiko? Tai nepagydoma liga. Gydytoja man davė nuo 1 iki 5 metų laiko“, – pamena vyras.

Justas tikina, kad ilgai domėjosi visais įmanomais gydymo būdais. Chemoterapija, neslepia jis, kėlė baimę. „Chemoterapiją įsivaizdavau kaip didelį baubą. Skaičiau, kad chemoterapija tiek sužaloja ir išsekina organizmą, kad neaišku, kas greičiau nužudo žmogų: liga ar chemoterapija“, – sako jis.

Tačiau pasidomėjęs, jis sužinojo apie kanabinoidinius medicininius preparatus. Vyras šiandien gydosi chemoterapija ir nelegaliais kanabinoidiniais preparatais.

„Ryžausi chemoterapijai, nes pasikliauti vien kanabinoidais, kai jų prieinamumas yra sudėtingas, nenorėjau“, – atvirauja jis.

Medicininių kanapių preparatų ne tik sunku gauti, teigia, jis, bet ir kainos didelės: mėnesiui reikalinga suma gali svyruoti nuo 600 iki 1500 eurų.

Tačiau vyras yra šventai įsitikinęs, kad jam padėjo kanabinoidiniai vaistai. „Šiandien gydytoja sako, kad mano situaciją prieš metus vertino pesimistiškai. Dabar nekalba apie tai, kiek liko gyventi. Iliuzijų, kad gyvensiu 20 metų, tikrai nereikia turėti. Gydytojai tada situacija atrodė daug blogesnė nei yra šiandien. Šiandien vėžio žymenys yra žemesnis nei prieš metus“, – sako Justas.

Vyras tikina, kad jam dar neteko vartoti morfijaus ir jo preparatų skausmo malšinimui.

Anot jo, Lietuvoje daug onkologinių ligonių ryžtasi nusižengti įstatymui ir vartoja kanabinoidinius vaistus. „Jaučiuosi blogai, nes Lietuva, būdama maža, lanksti ir vadindama save inovacijų šalimi, nesugeba įžvelgti potencialo šių preparatų veiksmingume.

Pikta, kad prieš metus pradėjus iniciatyvą, gavus pažadus, kad bus įteisinti bent jau medicininiai preparatai, nieko nepadaryta. Apima bejėgiškumo jausmas. Keli mano pažįstami pacientai išėjo anapilin nesulaukę tų preparatų“, – teigia Justas.

Galėjo bendrauti iki paskutinės dienos

Vienas iš tokių asmenų buvo Kristijono (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) artimasis.

Vyras pasakoja, kad jo artimas asmuo sirgo 4 stadijos vėžiu. „Tu nesuvoki, kad ne visą laiką žmogus pasveiksta. Kartais tenka tik bandyti pagerinti jo būseną“, – DELFI teigia Kristijonas.

Būtent jis įkalbėjo savo artimąjį išbandyti medicininių kanapių preparatus. Vyras pamena, kad artimajam nerūpėjo kanabinoidinių vaistų įteisinimas – asmuo tiesiog norėjo kaip nors pagerinti savo būseną. Kristijonas teigia, kad jo artimojo gyvenimo kokybė, pradėjus vartoti kanabinoidinius vaistus – pagerėjo.

„Vėžys viena baisiausių ligų. Ir, neduok Dieve, suserga tavo artimas žmogus ar tu pats. Turi tik keletą variantų, kaip padėti tam žmogui“, – pasakoja Kristijonas.

Savo artimąjį, sako Kristijonas, įtikino išbandyti medicininių kanapių aliejų. Tačiau ne visada jam pavykdavo jį išgerti.

„Tai baisi liga, niekas nepadeda. Esi agonijoje. Kanapė, net morfijus nepadeda žmogui“, – atvirauja Kristijonas.

Tačiau vyras džiaugiasi, kad artimajam tik pačią paskutinę gyvenimo dieną prireikė morfijaus. Esą iki tol skausmą ir kitus ligos simptomus pavykdavo kontroliuoti medicininės kanapės preparatų pagalba.

„Artimasis iki paskutinės dienos kalbėjo, buvo budrus. Neįsivaizduoju, kas būtų buvę, jei nebūtų tų kanapių. Būtų tekę duoti morfijų. Žmogus būtų daržovė. O jis puikiai iki paskutinės akimirkos bendravo“, – teigia Kristijonas. Anot jo, tai didžiausia dovana – kai su artimuoju gali bendrauti iki paskutinės jo gyvenimo minutės.

Morfijus pagrobė žmogų

Anot POLA viceprezidento G. Žižio, per metus Lietuvoje nuo onkologinių ligų miršta apie 500-600 žmonių. „Norime, kad Lietuvoje būtų kaip yra visame pasaulyje. Visos civilizuotos valstybės yra įteisinusios medicininių kanapių preparatus, kurie ypač naudingi sergantiems onkologiniais susirgimais. Fizinis skausmas yra dažnas, ypač, kai vėžys yra išplitęs. Gal mes irgi galime turėti vaistų, ar esame aborigenai?“, – pasiteiravus, kokia jo nuomonė apie kanabinoidinių vaistų legalizavimą, atsakė G. Žižys.

„Tai natūralu: Vokietija, Prancūzija, Anglija, JAV yra tai įteisinę. Nežinau, kiek čia vardyti reikėtų. Mokslu įrodyta, kad tai nėra pavojinga, nėra priprantama. Nėra pašalinių poveikių, o morfijus iš žmogaus daro daržovę“, – tikina G. Žižas.

Anot jo, pacientų, kurie naudoja medicininių kanapių preparatus, gyvenimo kokybė prieš mirtį yra geresnė.

Su tokia nuomone sutinka ir DELFI kalbinta Akvilė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI). Moteris neteko tėčio. „Jei būtų buvusios kitos galimybės, tikrai būtume jas išbandę. Morfijus apsvaigina žmogų, jis nesiorientuoja“, – pasakoja ji.

Tėčiui, pamena ji, buvo diagnozuotas gerklė vėžys. Greitai jis perėjo į plaučius, šlapimo pūslę, inkstus. „Liga buvo pažengusi, bet, kol skausmas nebuvo toks didelis, važiuodavome grybauti. Kol naudojome paprastesnius nuskausminamuosius, tai jis bendraudavo, juokaudavome. Tačiau pradėjęs vartoti morfijų, jis nebeskirdavo dienos su naktimi“, – pasakoja Akvilė.

Iššūkiu tapdavo net bandymas padėti tėčiui atsigerti vandens. Moteris pamena, kad vandens jam duodavo per šiaudelį, tačiau ligonis, pajutęs šiaudelį tarp lūpų, sakydavo, kad jau senai metė rūkyti. Esą manė, kad jam duoda cigaretę.

„Tas skausmo malšinimo būdas pagrobė žmogų. Visą laiką įsivaizdavau, kad gal jam bus geriau. Nesuprasdavau, kokioje jis stadijoje – jis visą laiką miegodavo. Kai mama pasakė, kad jam krenta kraujospūdis ir tėtis miršta, tai aš net nesupratau. Atlėkiau pas mamą, o ji žvakę uždegusi. Ją užpūčiau ir sakiau, kad tėtis nemiršta. Juk jis visą laiką taip atrodo, miega. Mama vėl uždegė žvakę, taip ir mes kovojome“, – pamena moteris.

„Aš pati skaičiusi, kad kanapės ne tik tinka skausmui malšinti, bet ir stiprina organizmą. Kanapės yra natūralus produktas, tai net mažiau turėtų žaloti žmogų“, – įsitikinusi Akvilė.

Tema išlieka tabu

Medicininių kanapių legalizavimą pasiūlęs M. Majauskas teigia, kad jei galime padėti žmonėms nevartoti opijaus pagrindu pagamintų vaistų, o vartoti vaistus, su reikšmingai mažesniais šalutiniais poveikiais, turime tai padaryti. O pacientai, anot jo, neturėtų jaustis kaip nusikaltėliai.

„Tai žmonės, kurie yra priversti vartoti stiprius opioidus. Jie sukelia ir psichologinę, ir fizinę priklausomybę. Mes privalome pacientams suteikti alternatyvą. Mūsų pareiga – užtikrinti jiems geriausią įmanomą gydymą. Galbūt farmacijos įmonės, kurios tiekia morfijaus pagrindu vaistus malšinti skausmui, nebus labai patenkintus, bet ES šalys turi kitą požiūrį ir užtikrina gydymą medicininėmis kanapėmis“, – sako Seimo narys.

Jis pabrėžia, kad net Lenkija, kurią valdo konservatyvių pažiūrų politinė partija, vienbalsiai įteisino medicinines kanapes 2017 metais. Anot jo, kitos ES šalys, kurios legalizavusios medicinines kanapes yra Graikija, Vokietija, Ispanija, Olandija, Suomija, Čekija, Slovėnija bei Portugalija.

M. Majauskas tikina, kad prieš metus visuomenė šią temą priėmė rimtai. „Buvo diskusijos Seime. Buvo registruota kompromisinė A. Širinskienės, A. Verygos ir R. Karbauskio įstatymų pataisa, kuri leistų Lietuvoje įvežti ir su aiškia gydytojo priežiūra bei receptu naudoti vaistus, kurių sudėtyje yra medicininių kanapių“, – teigia jis.

Pasiteiraus, kodėl jo nuomone pataisa nebuvo įgyvendinta, M. Majauskas teigia, kad tai tikriausiai nepatogi tema, tabu.

„Dažnai ši tema yra marginalizuojama, painiojama su kraštutine pozicija – viską legalizuoti ir leisti. Bet man atrodo, kad labai svarbu tai atskirti: mes nekalbame apie žolytės parūkymą, mes kalbame apie vaistus, kurie yra purškalo, kapsulių, aliejų formomis. Jie yra registruoti Europos Sąjungoje. Yra atlikta begalė mokslinių tyrimų. Vaistai yra saugūs ir reikalingi šiandien“, – DELFI tvirtina M. Majauskas.

Nekeičia nuomonės

DELFI susisiekė ir su viena iš įstatymo projekto teikėjų – Agne Širinskiene. Jos požiūris per metus nepasikeitė: Seimo narė sutinka, kad medicininės kanapės būtų legalizuotos, jei bus įrodytas jų efektyvumas ir saugumas.

„Visiškai sutinku ne tiek kanapių, o bet kokių cheminių medžiagų naudojimui, jeigu jų saugumas ir efektyvumas įrodytas. Būtų keista riboti tų medžiagų vartojimą žmonių gydymui.

Jeigu atsirastų preparatai, kurie yra registruoti kitur ir turi visus mokslinius tyrimus, neturėtų būti kliūčių juos naudoti. Mes ir dabar narkotines medžiagas naudojame. Morfijus yra senas ir gerai žinomas pavyzdys, tai nesuprantu, kodėl kitos narkotinės medžiagos turėtų būti nevartojamos. Bet dar kartą kartoju: tai turi būti įrodyta moksliškai“, – teigia A. Širinskienė.

Anot jos, reikia užtikrinti pacientų saugumą ir vadovautis ES standartais. „Jie sako, kad vaistų rinkoje negali būti preparatų, kurie nėra ištirti moksliniu požiūriu, ar tai būtų nacionalinė registracija Lietuvoje, ar tai registracija, kurią atlieka ES vaistų agentūra. Jos patvirtina vaisto saugumą ir efektyvumą.

Cheminiu požiūriu nėra jokio skirtumo kokią veikliąją medžiagą naudojame, ar tai kanapės, ar ne, tačiau jų efektyvumas gydymas, saugumas pacientui turi būti įrodytas. O preparato žala negali viršyti paciento gaunamos naudos“, – sako Seimo narė.

Savo ruožtu M. Majauskas neabejoja, kad ponia A. Širinskienė ras laiko pasidomėti moksliniais tyrimais ir kad žmonės, kurie turi žinių ir patirties supažindins ją su informacija. „Kviečiu ją ateiti į spaudos konferenciją ir paklausyti artimųjų pasakojimų. Remiuosi pacientų pasakojimais. Jie sako, kad kanapė padeda malšinti chemoterapijos šalutinius poveikius“, – sako M. Majauskas.

DELFI pateikė klausimų apie medicininių kanapių efektyvumą ir naudą Nacionaliniam vėžio institutui. Tačiau jo atstovė spaudai Juventa Sartatavičienė informavo, kad medicininių kanapių klausimais komentaro institutas nepateiks.

Tačiau instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia teigia, kad yra išanalizavęs 71 mokslinį šaltinį. Esą tik viename iš jų buvo rastas kanabidiolio sąryšis su navikais. „Jūs man atvežti nors vieną patvirtintą vyr. gydytojo lapą, kad Graikijoje onkologijos institute naudojami kanapių preparatai. Mes neturime įrodymų, kad kanabidiolis turi priešvėžinį veikimą“, – sako jis. J. Ruolia ragina atsiliepti pacientus, kurie naudojama medicininių kanapių preparatus, kad būtų galima ištirti jų veiksmingumą.