Jau daugiau nei penkerius metus tanatopraktiku dirbantis vyras (vardo ir pavardės atskleisti nenorėjo – DELFI) teigia, kad sutvarkyti plaukus, barzdą ar nulakuoti nagus jam toks pat įprastas veiksmas, kai pakeisti kūno skysčius – išsiurbus kraują, pripildyti balzamo.
„Visko galima išmokti“, – sako tanatopraktikas, atsakydamas į klausimą, kokių žinių reikia turėti norint dirbti tokį darbą. O pasidomėjus, kodėl pasirinko tokią karjerą, atsako vos vienu žodžiu: „Netyčia“.
Tanatopraktiko akistata su mirusiuoju prasideda nuo dezinfekcijos, o vėliau prasideda arba ilgas, arba labai trumpas ir aiškus kelias iki rezultato.
Po teisminės ekspertizės kūnas viduje – tarsi sukapotas gabalais
Pagal senąsias tradicijas, mirusieji buvo šarvojami tris paras, dabar šis laikas trumpėja, tačiau tanatopraktikas teigia, kad tinkamai paruoštas kūnas gali būti šarvojamas net ir metus. Tiesa, yra įvairių sąlygų. „Jei labai karšta, tai jau atskiras balzamavimas, nors standartiškai puikiai laikosi savaitę“, – vardijo pašnekovas.
Vis dėl to, svarbu ne tik darbas su kūnu, bet ir vėlesnė aplinka. „Gedulo namuose yra kondicionieriai, reikia palaikyti 21 laipsnio temperatūrą, čia daugiausia, nes jei bus karščiau, gali kas nors prasidėti. Nors kiekviena situacija skirtinga. Priklauso ir nuo paties velionio – kaip jis mirė, ar buvo teisminė ekspertizė, ar nebuvo, yra daug dalykų“, – teigė vyras.
Tanatopraktikas įvardijo, kad jei atliekama teisminė ekspertizė, kūnas gali būti laikomas trumpiau. „Jei padaryta teisminė ekspertizė, tai visi kūno viduje esantys organai yra sudėti atskirai, nebėra visos kraujotakos sistemos, – teigė vyras. – Kūnas nepažeidžiamas, bet visus organus išima, patikrina ir atgal įdeda. Organai lieka nesujungti.“
Anot tanopraktiko, kraujotaka reikalinga tam, kad su specialiu vakuuminiu siurbliu ištraukus kraują, vietoj jo būtų suleidžiamas balzamavimo skystis.
Tik 1 proc. klientų prašo atkurti veidą
„99 proc. atvejų karstas tiesiog būna uždaras, bet jei pageidaujama, vykdomi darbai“, – apie veido atkūrimą kalbėjo tanatopraktikas. Beje, net tuos kūnus, kurie laidojami uždaruose karstuose, reikia paruošti vien dėl to, kad nesklistų kvapas, nes kūnas greitai yra.
O kaip vyksta veido bruožų atstatymas? „Tai restauracija pagal nuotrauką, – teigė pašnekovas. – Naudojamos visos priemonės: gipsas, vaškas, silikonas ir panašiai.“ Tanatopraktiko teigimu, veido atkūrimas trunka mažiausiai parą.
Tanatopraktikas teigia, kad veido atkūrimas – tarsi kūryba. „Vizualiai turi atrodyti taip, kaip atrodė prieš nelaimę, – tvirtino pašnekovas, tačiau paklausus, kiek Lietuvoje yra žmonių, galinčių atlikti šį darbą, sukluso. – Sunku pasakyti. Pas mus Plungėje tą darbą gali padaryti tik vienas žmogus – Petras Beinaras.“
Mažesnį kūną paruošti lengviau nei didelį
Įprastai kūno paruošimas trunka 2 valandas, tačiau kartais darbas gali trukti net penkias, aštuonias ar dar ilgiau.
„Pats trumpiausias paruošimo laikas, kai žmogus miršta senas. Kūnas nėra didelis. Tai vadiname labai paprastu darbu, kai miršta savo mirtimi, nuo senatvės. Tuomet kūnas sutvarkomas labai greitai – pajungiamas prie aparatų ir viskas trunka apie dvi valandas. O jei asmuo problematiškas, gal lauke pabuvęs ar kažkas negerai, tai darbo daugiau. Arba jei žmogus yra labai didelis, – kalbėjo tanatopraktikas. – Kuo didesnis kūnas, tuo lėčiau pasisavina balzamavimo skysčius.“
Porą valandų trunkančio darbo tanatopraktikams ir balzamuotojams tenka imtis ne tik darbo valandų metu. „Dirbame darbo valandomis, bet jei yra skubus atvejis, tenka dirbti tada, kada reikia. Ir naktį, ir savaitgaliais. Žmonės nepasirenka, kada reikės paslaugos, o kūną reikia sutvarkyti kuo greičiau, – tvirtino pašnekovas ir pridūrė, kad kartais kūnas gali būti palaikomas ir šaldytuve, tačiau tuomet sunkėja darbo procesas. – Pavyzdžiui, jei numirė penktadienį, o laidojama pirmadienį, būtų gerai, kad balzamavimas būtų atliekamas šeštadienį. Jei bus atliekamas sekmadienį – gali darbas ilgiau užtrukti. Daug kas gali nutikti, nes kūnas yra sunkiai nuspėjamas.“
Pirmiausia kinta oda
„Kinta kūno spalva, oda, o jei pabūna ilgiau, pradeda jaustis kvapas, – požymius, kaip kinta kūnas po mirties, vardijo pašnekovas. – Oda pradeda pleiskanoti ir kuo toliau, tuo labiau matosi irimas. Bet viskas prasideda nuo odos, kuri iš pradžių mėlsta, paskui pleiskanojasi, o tada atsiveria visi kiti dalykai.“
Mirusiojo oda turi ir kitų savybių, pavyzdžiui, jei įsigeria kraujas, jo jau nebeįmanoma pašalinti. „Jei kraujas įsigeria į audinius, tai balzamavimo metu jo nepašalinsi, o tik konservuosi. Tokiems atvejams naudojamas grimas“, – teigė vyras.
O ko balzamuotojai ir tanatopraktikai imasi pirmiausia? Svarbu pastebėti, nuo ko žmogus mirė, kokiais vaistais buvo gydomas, ar turi infekcijų bei bakterijų – nuo to priklauso kaip greitai reikia viską daryti ir kokias chemines medžiagas naudoti.
Vykdo ne visus artimųjų norus
„Vakarinių makiažų neprašo“, – šypteli vyras, kalbėdamas apie artimųjų norus, ir priduria, kad dažniausiai prašoma sušukuoti plaukus, sutvarkyti barzdą, ūsus, parenka norimą lūpų dažų ir nagų lako spalvą.
Tiesa, būna tokių prašymų, kurių tanatopraktikai ir balzamuotojai nevykdo. „Buvo ir prieš porą mėnesių toks atvejis, kai prašė pasiimti auksinius dantis. Bet šito mes nedarome, nes, mūsų nuomone, tai neetiška, – teigė vyras. – Tokie prašymai pasitaiko maždaug keturis kartus per metus. Prašo, jei būna daug auksinių dantų.“
Vis dėlto, ant pašnekovo, dažniausiai artimųjų prašymai būna paprasti: „Neprašo ypatingos išvaizdos, tik nori, kad atrodytų taip, kaip prieš mirtį. Ypatingų vakarinių makiažų neprašo“.
Ir nors vyras teigia, kad įprastai klientų prašymai būna labai paprasti, įvardijo ir vieną įmonės istoriją, kai mirusiojo kūnas praėjus trims mėnesiams po laidotuvių buvo iškastas ir buvo prašoma jį pašarvoti atvirame karste. Kūnas buvo ketvirčiuotas.
Į darbą atėjo netyčia
Daugiau nei penkerius metus su mirusiųjų kūnais dirbantis vyras pasakoja, kad tokį darbą gali dirbti ne kiekvienas, tačiau atstumiančius dalykus vadina tiesiog „pripratimu“, o darbą net ir vėlyvais vakarais praskaidrina tiesiog muzika.
„Viskas įvyko netyčia, – savo darbo pradžią apibūdina pašnekovas. – Mirusiųjų kūnai man niekados nesudarė kažkokios problemos.“
O kaip tobulėja šis procesas? „Sovietmečiu dažniausiai buvo pašalinami vidaus organai ir į vidų įpilamas formalinas. Dabar naudojamas arterinis balzamavimas, kurio metu užkonservuojami audiniai, sustabdomas irimas. Niekas nėra pašalinama, padaromos tik dvi nedidelės skylutės, per kurias kūnas konservuojamas. Šis procesas senas ir atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose pilietinio karo metu. Dabar praktiškai tobulėja tik chemija, kurią bandoma padaryti kuo mažiau kenksmingą ir pavojingą darbuotojui“, – teigė pašnekovas, pridurdamas, kad svarbiausias jo darbo tikslas – mirusįjį padaryti kuo panašesnį į gyvąjį.