Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį buvo pagarsintas A. Misiūno advokato Viktoro Geco prašymas išleisti jo ginamąjį į laisvę. Anot teisėjo Jeugenijušo Jaglinskio, kaltinamojo gynėjas prašo šiuo metu trims mėnesiams suimtą vyrą paleisti į laisvę, jam pritaikant 1 tūkst. eurų dydžio užstatą, laikiną asmens dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Pats A. Misiūnas teisme patikslino, jog prašo būti paleidžiamas už 2 tūkst. eurų dydžio užstatą.
Kaip nurodė teisėjas, A. Misiūno advokatas akcentuoja, kad jo ginamasis turi būti laisvėje, nes lapkričio pradžioje jo žmona pagimdė sūnų.
„Nurodoma, kad kaltinamojo sutuoktinė pagimdė kūdikį, ji dabar prižiūri tris mažamečius vaikus“, – A. Misiūno advokato prašymo motyvus skaitė teisėjas J. Jaglinskis.
Prokuroras Romualdas Betingis savo ruožtu pažymėjo nepritariantis prašymui A. Misiūną paleisti į laisvę.
„Kaltinamajam ne kartą kardomosios priemonės buvo griežtinamos, švelninamos, suteikiant galimybę jam sportuoti. (…) Kaltinamasis piktybiškai nedalyvavo teismo posėdžiuose, nustatyta, kad jis neatvykdavo į posėdžius be pateisinamos priežasties. (...) Švelninti kardomąją priemonę nėra pagrindo“, – aiškino prokuroras.
Pats A. Misiūnas teigė teismo posėdžius praleidęs dėl įvairių aplinkybių. Viena jų, pasak kaltinamojo, yra ta, kad jis su nėščia žmona vyko į gydymo įstaigą.
„Su žmona buvome gydymo įstaigoje, pažymoje buvo nurodoma, kad yra reikalinga vyro palyda“, – sakė vyras.
Anot jo, kitą kartą jis praleido teismo posėdį dėl to, kad susirgo pūlinga angina, tačiau, kaltinamojo teigimu, gydytoja nesutiko jam išrašyti pažymos, kuri taptų pateisinimu, kodėl jis negali dalyvauti teismo posėdyje.
Galiausiai A. Misiūnas pabrėžė, jog jis turėtų būti namie, su ką tik pagimdžiusia sutuoktine, padėti jai prižiūrėti naujagimį.
„Žmona susilaukė vaiko, tai turėčiau būti namie, o ne įkalinimo įstaigoje. (...) Namas, mašina ant paskolos, tai turėčiau dirbti, o ne būti įkalintas“, – dėstė jis.
A. Misiūnas kartu pabrėžė, jog nenorėtų, kad jam vėl tektų nešioti apykoję, nes ji, kaltinamojo teigimu, trukdo treniruotis, ruoštis kovoms.
Vyras nurodė, kad šiuo metu yra laikomas Vilniaus kalėjime. A. Misiūnas, paklaustas apie galimybes treniruotis kalėjime, teigė, kad jam į sporto salę esą leidžiama nueiti pasportuoti tik kartą per savaitę, tad toks režimas jo esą netenkina.
Teismas sprendimą dėl prašymo sušvelninti A. Misiūnui taikomą kardomąją priemonę skelbs lapkričio 14 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas spalio 23 d. nutarė, kad A. Misiūnas turėtų būti suimtas, paskelbta jo paieška. Šis sprendimas buvo skundžiamas, tačiau aukštesnės instancijos teismas paliko galioti anksčiau priimtą nutartį.
A. Misiūnui anksčiau taikyta kita kardomoji priemonė, tai yra namų areštas, tačiau ši pakeista į suėmimą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neatvyksta į teismo posėdžius, nebendradarbiauja su jį atvesdinti turinčiais pareigūnais (klaidina pareigūnus, neatsiliepia į skambučius, pakeitė gyvenamosios vietos adresą ir apie tai niekam nepranešė), sąmoningai sudaro įvairias kliūtis pareigūnams (neatidaro durų, neįleidžia į aptvertą teritoriją ir pan.), kad šie negalėtų jo atvesdinti į posėdžius.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamajam anksčiau už nedalyvavimą posėdžiuose skirtos baudos 300 ir 500 eurų baudos.
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Astra Genovai Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas A. Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.