Diskutuodami apie tai, kokių sprendimų reikia Lietuvai po rinkimų, ekspertai akcentavo jau eilę metų neįvykstančią švietimo reformą, kritikavo politikų kompetenciją ir neefektyvų viešąjį sektorių. „Lietuvos politikos forume“ dalyvavo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, verslininkas Robertas Dargis, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Švietimas ir nustekentas viešasis sektorius
Tik prasidėjus diskusijai visi dalyviai vieningai sutarė, kad bene pats svarbiausias prioritetas naujai valdžiai turėtų būti švietimas.
„Kai 20-30 metų kartoji politikams, tai tada jie įsidėmi, kad švietimas yra visa ko pagrindas. <...> Politikai turi vieną fantastinę savybę, jie labai greitai pagauna tą dvelktelėjimą, kur visuomenei skauda. Tačiau ar jie gerai supranta, kad tą skausmą kažkaip reikia malšinti ar naikinti? Dažnai jie populistiškai apie tai pašneka ir nurimsta po rinkimų. Tai švietimas yra ta sritis, kur reikia be galo daug darbo. Toje srityje reformos nepadarysi nei per 4 metus, net per 8. Tam reikia dešimtmečių“ – sakė R. Barysas ir pridūrė, kad tiek metų nesprendžiamam klausimui nekantrūs tapo ir patys žmonės, kurie sprendimų nori čia ir dabar. Pasak R. Baryso, norint pokyčių po 20 ar 30 metų, nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra privalomas dabar.
„Švietimas mūsų valstybės ateičiai yra tokio pat svarbumo klausimas, kaip buvo Lietuvai atgavus nepriklausomybę stojimas į NATO ir ES. Tai yra mažos tautos išlikimo ir sėkmės laidas.“ – švietimą, kaip svarbiausią valstybės rūpestį įvardino verslininkas Robertas Dargis. Jis taip pat akcentavo, kad šiandien pasaulyje vykstant 4-ajai pramonės revoliucijai, skaitmenizacija turi tapti prioritetu. Pasak verslininko, skaitmenizacijos procesai turi vykti greitai, nes tai lems įmonių išlikimą, produktyvumą ir eksporto galimybes.
Dar viena esminių šiandienos problemų R. Dargis įvardija nustekentą viešąjį sektorių, kuriam būtinos struktūrinės reformos. Viešojo sektoriaus problemas vardijo visi forumo dalyviai.
„Neabejotinai svarbiausias yra švietimas, bet šalia to, labai svarbus ir viešojo sektoriaus gebėjimas daryti reformas. Sugalvoti reformas yra vienas žingsnis, tačiau jas reikia inicijuoti, įgyvendinti ir dar svarbiau, užfiksuoti rezultatus.<...> Problema yra ta, kad visi kuria naujas geras idėjas, tačiau mažai kas gali užtikrinti, kad iki galo bus įgyvendinta.“ – sakė D. Misiūnas.
„Gerovės kūrimas prasideda laisve. Mes matome pavojų, kad ta laisvė ir žmonių pamažu yra atimama.<...> Mes matome, kaip žmonės yra gundomi pašalpomis, lengvatomis ir kitais būdais, kurie leidžia jiems neprisiimti atsakomybės už gerovės kūrimą, bet gyventi iš valdžios pašalpų.“ – sakė Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. Pasak jos, viešajame sektoriuje atsakomybė sukuriama dirbtinai, sugalvojant daugybę procedūrų, be kurių žmonės baiminasi kažko imtis.
„Valstybės tarnyboje turi susikurti kritinė masė sąžiningų ir drąsių žmonių. Bėda yra, kad viskas vyksta nuo viršaus. Nauja valdžia, šventė, šampanas baigėsi, visi išsiblaivo ir ką tada daro? Į visas, kaip įsivaizduojama šiltas vieteles, skiria visus rėmėjus, partijos narius nežiūrėdami į gebėjimus ar kompetencijas. O jei žiūri, tai viena akimi, nes kita užsimerkia.<...> Turi būti kritinė masė žmonių, kurie pasakytų, kad atsiprašau, jūs paskyrėte viršininką, kuris yra kvailys.“ – dėstė R. Barysas. Jo teigimu, pirmiausia, laikas politikams suprasti, kad valstybės tarnyba ne juokų darbas, o rimtas užsiėmimas. Antra, turėtų būti jaučiamas spaudimas iš apačios, kuomet drąsūs ir protingi žmonės nebijos pasakyti, jog karalius yra nuogas.
Trūksta lyderystės ir skaidrumo
D. Misiūnas sakė valstybės valdyme pasigendantis dar dviejų svarbių dalykų – lyderystės ir skaidrumo. „ Ministerijose vadybos sistema neveikia, savivaldybėse sunkiai veikia vadybos sistemos. Tą pasakys bet kas, kas yra susidūręs su biurokratija. Kodėl ji neveikia? Nėra aiškaus prioriteto, žmonės bijo daryti, nes yra nukentėję ir jų niekas neprašo. Tačiau grįžtu prie to, kad dar viena viltis yra skaidrumas. Kuo daugiau skaidrios, visuomenei prieinamos informacijos.“ – sakė D. Misiūnas, akcentavęs didelį žiniasklaidos vaidmenį, taip pat analitikus, vystančius kritinį mąstymą. Pasak jo, nors analizavimas yra sunkus ir didelis darbas, tačiau tik taip galima pamatyti esmę iš kurios ir kyla tolimesni sprendimai.
D. Misiūno teigimu žmonės jau nebijo pasakyti ir pareikalauti iš darbdavio ar verslininko, tad tik laiko klausimas, kada žmonės pradės netoleruoti neveiksnios valdžios. „Versle atsiranda daug netoleravimo, nepakantumo kažkokiam neetiškam elgesiui iš verslo pusės. Žmonės jaučiasi stipriau, nes jie moka pinigus. Mes dar neturime supratimo, kad lygiai taip pat mes išlaikome valstybę, kaip išlaikome Coca-Cola pirkdami jų produktus. Jei turėsime tokį [nusistatymą] kaip ten, tai ir sakysime, kad mes nepirksime.<...> Jei žmonės nebijo pasakyti verslui, tai tik laiko klausimas, kada tą pradės sakyti politikams. Deja, tai bus ne mūsų, o jau nauja karta. To dar reikės palaukti, bet tai gali ateiti daug greičiau, nei mes įsivaizduojame.“ – sakė D. Misiūnas. Verslas savo ruožtu taip pat pradeda kelti lūkesčius politikams ir vaidina didelę rolę. Pasak Misiūno, jei verslas iš politikų pradėtų reikalauti kartu su žmonėmis – tikraisiais „valstybės klientais ir savininkais“ dalykai vyktų greičiau.
Robertas Dargis pritardamas D. Misiūno minčiai priminė, kad ir pati valstybė turi kontrolės mechanizmą – Valstybės kontrolę, kuris ne kartą yra rodžiusi pirštu, kad valstybė išleidžia milijonus nežinia kur, tačiau apgailestavo, kad žmonių reakcijos į tai nebuvo jokios.