Kyla klausimų, kaip viduryje miško galėjo atsirasti net keli sodybos pastatai, milžiniškame sklype sukurta poilsio oazė, kai miško žemėje statybos apskritai yra draudžiamos.
V. Romanovo bendražygio turtas
Sodyba ant ežero kranto, Aukštadvario regioninio parko rekreacinėje zonoje, Registrų centro duomenimis, priklauso buvusio „Ūkio banko“ savininko V. Romanovo verslo partnerio E. S. Akromo šeimai.
Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad E. S. Akromas kadaise dirbo dabar jau bankrutavusiame „Ūkio banke“. Taip pat skelbta, kad jis anksčiau vadovavo bendrovei „Sporto komunikacijos“, kuri kontroliavo su V. Romanovu ir „Ūkio banku“ siejamą televizijos kanalą „Sport 1“.
Skelbta, kad E. S. Akromas po „Ūkio banko“ bankroto įsigijo dienraščius „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ kontrolinį akcijų pateką. Iki tol įmonę per tarpininkus valdė Ūkio banko investicinė grupė. Taigi, E. S. Akromas kurį laiką buvo šios įmonės akcininkas, skelbiama, kad dabar jis akcijų jau nebevaldo.
Yra manančių, kad kai V. Romanovas po banko griūties paspruko į Rusiją, E. S. Akromas liko jo patikėtiniu Lietuvoje. Anksčiau V. Romanovo ir jo sesers beveik 16 milijonų eurų siekęs turtas buvo areštuotas teismo. Su pačiu E. S. Akromu DELFI susisiekti nepavyko.
Sodyba – ant ežero kranto, miško žemėje
Registrų centro duomenimis, pagal istorinius duomenis, sklypas nuo jo įregistravimo priklausė E. S. Akromo šeimai. Jis buvo suformuotas 2015 metais. Sklypas gautas padalijus daiktą, padalinto daikto paskutiniai savininkai taip pat tie patys asmenys. Padalintą sklypą jie valdė nuo 2000 m.
Poilsinė sodyba su trimis pastatais, pirtimi yra Trakų rajone, ji yra viduryje miško, tačiau šalia yra ir ežeras. E. S. Akromo šeimai priklausantis sklypas yra didžiulis – daugiau nei 12 hektarų ploto. Beveik visas sklypas, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, yra miško žemės paskirties, miško žemėje yra ir sodybos pastatai.
Pagal Lietuvos teisės aktus, statybos miško žemėje yra draudžiamos, taip pat draudžiama ir rekonstruoti statinius, išskyrus privačiuose miškuose leidžiamus įrengti rekreacinės paskirties įrenginius: pavėsines, laipynes ir pan.
Norint statyti statinius miško žemėje, miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Tam, be kitų procedūrų, reikia ir sumokėti paskaičiuotą paskirties keitimo kompensaciją valstybei arba įveisti naują mišką kitoje vietoje.
Vienas iš atvejų, numatytas įstatyme, kai galima pakeisti miško žemės paskirtį yra tada, kai to reikia buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tačiau šiuo atveju, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, sklype išliko miško žemė, nebuvo pakeista žemės paskirtis, o tai reikštų, kad nebuvo sumokėta ir kompensacija valstybei už miško atkūrimą kitoje vietoje.
Šalia – verslininko sodyba
Įstatymai taip pat draudžia riboti fizinių asmenų lankymąsi miške. Įvažiavus į mišką Trakų rajone, lankytojus pasitinka ženklai apie privačią valdą bei tai, kad teritorija yra stebima. Ant vieno iš kelių stovi užtvaras.
Šalia E. S. Akromo šeimos sodybos yra ir dar viena vila visai ant ežero kranto, taip pat esanti miško žemėje, kur statybos yra draudžiamos. Žemės paskirtis, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, taip pat nepakeista. Registrų centro duomenimis, šis sklypas priklauso medienos verslu besiverčiančiam verslininkui Rimučiui Ignatavičiui bei Vaidai Kaemper.
Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, vienas šios sodybos pastatas dar be kita ko ir patenka į pakrantės apsaugos juostą. O joje pagal teisės aktus, statybos nėra leidžiamos.
Tačiau jei šiuo atveju archyvinėse žemėlapio nuotraukose matoma senų statinių požymių, E. S. Akromo šeimos sodybos vietoje senus statinius įžiūrėti sunku.
Leidimai statyboms išduoti, o parkas nemato nieko blogo
Leidimus statyboms miške išdavė Trakų rajono savivaldybė. Savivaldybės vyriausiasis architektas Povilas Montvila DELFI teigė, kad leidimai statyboms išduoti jau seniai: 2001 ir 2003 metais. Statybos baigtos 2011 ir 2015 metais.
Tačiau sklypai taip pat yra ir Aukštadvario regioninio parko teritorijoje. Vis dėlto, parko direktorius šiame atvejyje nemato nieko blogo.
„Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane Jūsų lankyta teritorija yra Juodžiuko ežero rekreacinės funkcinės zonos urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje“, - komentavo parko direktorius Vaclovas Plegevičius.
Jis pripažino, kad sodybos buvo atkurtos miške nekeičiant paskirties, nors tokį dalyką draudžia įstatymai: „Be to, šioje teritorijoje buvo eigulio sodyba ir privati sodyba. Šios sodybos, nustatyta tvarka, buvo atkurtos miške, nekeičiant žemės paskirties.“
VSTT mano kitaip, neaišku, kodėl nepakeista žemės paskirtis
Situaciją teritorijoje aiškinasi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Jos direktorius Albertas Stanislovaitis DELFI teigė, kad dar laukia detalesnių paaiškinimų iš parko direkcijos, tačiau yra keista, kad žemės paskirtis nebuvo pakeista.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai apie 2001 m. atkurtos sodybos. Tai buvo galima. Tačiau yra daug klausimų, kodėl sklypai nepaversti kitomis naudmenomis, ar tikrai tai atkurtos sodybos“, - komentavo A. Stanislovaitis.
VSTT situaciją dar aiškinasi. Tarnybos specialistai vyks į teritorija ir patikrins situaciją vietoje.
Tyrimą atliks VTPSI bei Valstybinė miškų tarnyba
Statinių teisėtumo klausimus abiejuose sklypuose miško žemėje aiškinsis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
„Viršininkė pavedė organizuoti statinių statybos nurodytais adresais patikrinimą“, - komentavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Taip pat informaciją aiškinsis ir miškus prižiūrinti Valstybinė miškų tarnyba. Tai DELFI patvirtino jos direktorius Paulius Zolubas.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.