Mįslė dėl sugadinto Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio: ką darys NATO

NATO pažadėjo ryžtingai atsakyti, jeigu paaiškėtų, jog Suomiją ir Estiją jungiantis dujotiekis buvo pažeistas per tyčinę ataką. Panašu, jog išsiaiškinti visą tiesą bus sunku, tačiau jei taip nutiktų, kaip reaguos Aljansas, kokios jo opcijos? Ar NATO valstybės svarbios infrastruktūros gadinimas ar naikinimas galėtų būti traktuojamas kaip užpuolimas?

Pasak Suomijos valdžios institucijų, nuotėkis nebuvo atsitiktinis ir įvyko ne dėl sprogimo, o dėl „mechaninės“ jėgos. Spėlioti apie jėgos pobūdį institucijos atsisakė.

Skelbta, jog, prieš atsitinkant nuotėkiui, netoli pažeisto dujotiekio vietos nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio nakties buvo Rusijos krovininis laivas „SVG Flot“, tačiau Helsinkis perspėjo neskubėti su išvadomis apie kaltininkus.

„Suomija praranda alternatyvų tiekimą dujotiekiu, tačiau Suomija turi SGD terminalus, tai kažkokios katastrofos tikrai nebus. Suomija ne tiek daug dujų suvartoja – tai viena, o antra, mes matome, kad ir prieš pastatant „Balticconnector“ Suomija pakankamai daug dujų gaudavo per terminalą, sugebėdavo energetinius resursus užsitikrinti ir per čia“, – Delfi komentavo buvęs Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Išsiaiškinti, kas sukėlė nuotėkį dujotiekyje, kas už jį atsakingas, pasak jo, bus sunku. Tai esą įrodo ir tyrimas dėl susprogdintų Rusiją ir Vokietiją jungiančių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių: yra įrodymų, jog to ėmėsi viena ukrainiečių diversantų grupė, nors neatmetama, kad už sprogimų gali slėptis ir Rusija, kurios karo laivai tuo metu plaukiojo netoli sprogimų vietos.

Pasak Delfi kalbinto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriaus Giedriaus Česnako, NATO turi laisvės apsispręsti, kas laikoma valstybės narės užpuolimu.