Valentina sakė ilgai dvejojusi, kol pasiryžo patirtimi pasidalinti viešai, tačiau apsisprendė ilgiau nebetylėti.
„Prieš 25 metus susidūriau su mįslingu reiškiniu, tačiau tylėjau, nes taip man patarė to meto dvasios tėvas, dabar jau amžinąjį jam atilsį. Jis man patarė geriau apie tai nekalbėti, nes vis vien niekas nepatikėtų, o tik pamanytų, kad esu pamišusi“, – prisiminė moteris.
Jautė didelę įtampą
Susitikimas, po kurio pasikeitė jos gyvenimas, aiškino ji, nutiko žiemą, įtemptu gyvenimo metu, kai pečius slėgė rūpesčiai dėl darbo ir namo statybų.
„Išgyvenau labai įtemptą gyvenimo laikotarpį. Auginau du vaikus. Vienas sūnus mokėsi Kaune aukštesniojoje mokykloje, jaunylis tuomet buvo sanatorijoje, vyras – komandiruotėje.
Kadangi statėmės namus savo jėgomis ir savo lėšomis, už kiekvieną padarytą nenumatytą klaidą jautėme didelę atsakomybę. Likusi viena namuose turėjau prižiūrėti ir statybų darbus, ir darbe atsakingai atlikti pavestas užduotis – už kiekvieną dieną reikėdavo atsiskaityti. Įtampa didelė“, – pripažino moteris.
Jaukią vakaro rutiną pertraukė neregėtas dalykas
Ji prisiminė, kad tuomet kas vakarą, grįžusi iš darbo, dar turėdavo name užkurti krosnį – taip buvo liepęs vyras.
„Turėjau krosnį saugoti, nes vyras prieš išvažiuodamas buvo pasakęs, kad jei susproginės radiatoriai, naujų įsigyti greitai neturėsime galimybių. Parėjusi namo užsirakindavau, užkurdavau krosnį ir pasiimdavau knygą, kad nusiraminčiau“, – prisiminė Valentina.
Kartą jai prižiūrint namus ir nutiko, kaip pati moteris apibūdina, neregėtas dalykas.
Pamatė mažą ir apkūnų žmogų
„Skaitau knygą ir jaučiu, kad į mane kažkas žiūri. Susimąsčiau, kad to negali būti, juk durys užrakintos, vyras dar tikrai neturėjo grįžti, kas čia galėtų mane tylomis stebėti? Vis tik pasukau galvą į šoną ir vos nesurikau nesavu balsu iš išgąsčio. Prieš mane sėdėjo mažas apkūnus žmogeliukas, tačiau jo forma buvo kažkokia nežemiška. Aš netekau žado. Žiūrėjau į jį ir negalėjau pasakyti nė žodžio, nors norėjosi klykti iš siaubo.
Aš jį regėjau, nemiegojau ir tai jokios haliucinacijos. Jokiomis psichinėmis ligomis nesirgau. Buvau pakankamai dvasiškai stipri, nes mane supo stiprios asmenybės. Esu tikinti, todėl negalėjau pasiduoti vaizduotei, juk knygą skaičiau apie detektyvus. Mane nuramino jo ramus balsas.
„Nebijok, nešauk“, – aš tai girdėjau, tačiau balsas skambėjo pasąmonėje. Aš taip pat kalbėjausi, bet ne garsu, kažkaip telepatiškai“, – prisiminė Valentina.
Prisimena keistą pokalbį
Jos teigimu, ši paslaptinga būtybė jai išpranašavo ateitį. Tuomet jos prognozėmis moteriai buvo sunku patikėti, tačiau galiausiai visos jos išsipildė.
„Man buvo sunku patikėti tuo, ką jis kalba, nes jokių galimybių tam neturėjau – išsilavinimo, finansų, sveikatos. Aš jam prieštaravau, jo teiginius neigiau ir sakiau, kad tai nesąmonė. Nusisukau ir pagalvojau, kad jis išnyks. Tačiau nusisukusi į kitą pusę, aš jį pamačiau prieš savo akis. Jis toliau pasakojo man apie tai, kuo aš užsiimsiu.
„Nesąmonė, niekada tuo neužsiimsiu, nes aš nesu iškalbinga, dirbu tylomis kaip pelytė, nemoku reikšti minčių, bijau atvirauti su žmonėmis. Ne, niekada taip nebus“, – šaukiau bebalsiu vidiniu balsu. „Patikėk, bus“, – atsakė. „Juk tai netiesa, aš tavęs negaliu matyti, kas manimi patikės“, – šaukiau ir klausiau, kaip galiu įsitikinti, kad tikrai tai regiu. „Aš tau paliksiu ženklą“, – pasakė jis ir dingo.
Rado ženklą
Valentina sakė ilgai negalėjusi atsipeikėti nuo tokio reginio. Pasakojo bandžiusi toliau skaityti knygą, tačiau nepavyko susikaupti, kūną purtė drebulys, tad nuėjo miegoti.
„Ryte atsikėlusi, šukuodama galvą, pamačiau šone nuplikusį apskritimą. Nemažas pluoštas plaukų buvo dingęs be pėdsakų. Apžiūrėjau pagalves, tačiau ant jų nebuvo nė vieno plaukelio“, – prisiminė moteris.
Tačiau šio susitikimo rezultatu ji įvardija ne tik dingusį plaukų kuokštą.
Gyvenimas pasikeitė
„Mano gyvenimas pasikeitė. Lyg kitomis akimis ėmiau regėti viską, kas vyksta aplinkui. Tarsi fantastiniame filme. Niekam negalėjau prasitarti apie tai. Dievas Tėvas mane atsargiai vedė gyvenimo kely, kad nebijočiau ir nesiblaškyčiau. Mano sesuo, stipri asmenybė, giliai tikinti, palaikė mane sunkiu momentu, kiti kunigai padėjo susidoroti su šiais mano išgyvenimais“, – aiškino moteris.
Su sunkiai paaiškinamu reiškiniu po to ji sakė susidūrusi ir dar kartą.
„Tai buvo lyg pilkas rūkas – aukštas iki pat lubų. Jis man pasakė, kad nieko nebijočiau ir pasikliaučiau. Tą kartą jau taip neišsigandau. Priėmiau tai natūraliai“, – patikino Valentina.
Yra dėkinga visiems ją palaikiusiems
Moteris pasidžiaugė, kad galiausiai viskas jos gyvenime susiklostė taip, kaip paslaptingas jos esą pamatytas žmogeliukas jai išpranašavo.
„Baigiau mokslus, dirbau gerus darbus, gavau gerą atlyginimą. Įgijau žmonių pasitikėjimą, mano sveikata buvo gera. Gyvenau visavertį gyvenimą, dalyvavau užklasinėje veikloje. Visur suspėdavau, visur buvau laukiama. Kaip gali netikėti tokiais stebuklais?“, – retoriškai klausė ji.
Valentina sakė ir šiandien esanti dėkinga visiems, kurie po tokių sukrėtimų ją palaikė ir jai padėjo.
„Šiuo metu man nieko netrūksta. Gyvenu ramų, sėkmingą gyvenimą“, – patikino moteris.
Spėja, kad matė haliucinaciją
Savo ruožtu teologas, knygos „Paranormalių mitų griovėjas“ autorius, dažnai pristatomas ir mistinių fenomenų ekspertu, Gabrielius E. Klimenka, DELFI paprašytas pakomentuoti šią situaciją, pabrėžė, kad tam, kad tiksliai suprastume, ką moteris matė, trūksta duomenų.
„Tokius dalykus žmonės regi dažnai, tačiau paprastai tai – nieko mistiško. Net visiškai sveiki asmenys gali patirti įvairias haliucinacijas – garsines, vizualines ir panašiai. Kalbant apie šį atvejį, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką žmogus prieš pamatydamas tą reiškinį valgė, kaip miegojo, ką skaitė, ar buvo pavargęs. Gali suveikti begalė įvairių faktorių. Tai nebūtinai liga ar kažkas blogo, bet taip būna įvairiems žmonėms“, – pasakojo jis.
Pasak G. E. Klimenkos, haliucinacijas gali išprovokuoti ir tai, kad asmuo mažai valgė, išgėrė tam tikrus vaistus, kurių šalutinis poveikis pasireiškė, buvo pavargęs.
„Dažniau haliucinacijas mato ir tie, kurie domisi anomalijomis, paranormaliais reiškiniais, dvasiniais dalykais. Tiesa, paprastai tai tokie asmenys, kurie mažiau tai praktikuoja, bet dažniau apie tai skaito. Kai tikėjimas yra nesusiformavęs, žmogus prisigaudo įvairių dalykų ir gali turėti polinkį interpretuoti savo patirtį mistine“, – pastebėjo specialistas.
Matyta vizija galėjo būti ir minčių projekcija
Nenustebino jo ir esą moters išgirstos pranašystės, kurios vėliau išsipildė.
„Dažnai būna, kad žmonės apie kažką įtemptai galvoja, modeliuoja įvairias situacijas, mąsto apie ateitį. Kai staiga asmuo pamato kažkokią viziją, tai gali būti jo minčių projekcija, išreikšta haliucinacijų pavidalu, kuri galbūt ir kalba su juo. Tai, ką išgirsta, žmogus supranta kaip pranašystę, todėl tuomet gali labai lengvai suveikti vadinamasis Pigmaliono efektas. Žmogus nesąmoningai ima siekti pranašystės įgyvendinimo, o vėliau stebisi, kaip teisingai viskas jam buvo pasakyta“, – svarstė jis.
Tačiau G. E. Klimenka sutiko, kad su šia moterimi jam būtų įdomu susitikti ir plačiau pasikalbėti apie jos matytą vaizdinį
Patarė nevengti kreiptis į specialistus
Paklaustas, ką patartų tiems, kurie galbūt yra matę panašius ar kitus sunkiai paaiškinamus reiškinius, teologas šyptelėjo – jei taip nutiktų jam, jis kreiptųsi į specialistus, nagrinėjančius žmogaus psichiką.
„Vienas, du kartai – nieko, bet jei tai dažniau kartojasi, aš asmeniškai kreipčiausi į psichiatrus. Laikausi tokio principo: išgyvenus kažką paranormalaus žiūrime, ką racionalus pasaulis gali paaiškinti. Jei paaiškinimo nerandame kokius pusę metų, tuomet galima pasvarstyti ir apie kažką mistinio.
Baisiausia tai, kad kai žmogus pamato kažką paranormalaus, jis neieško atsakymo, kas tai iš tiesų galėjo būti, tačiau ieško patvirtinimo, kad tikrai matė kažką paranormalaus“, – pastebėjo G. E. Klimenka.
Teiraujamės Jūsų – ar esate girdėję apie panašius reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt pats manėte, kad susidūrėte su neva antgamtiniais reiškiniais, o vėliau išsiaiškinote, kad šių priežastis – itin paprasta, tarkim, statybinis brokas?
Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“