Lenta buvo pradėta kabinti vos prasidėjus mitingui, ją tvirtino asmenys, užlipę ant pastolių, kuriuos atsivežė prie bibliotekos.
Mitingas inicijuojamas reaguojant į Vilniaus tarybos sprendimą panaikinti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymą pašalinti atminimo lentą Generolui Vėtrai.
Organizatoriai, pranešdami apie mitingą, nurodė, kad į jį kviestas ir prezidentas Gitanas Nausėda, nors pastarasis šiuo metu vieši Briuselyje.
Po mitingo S. Daukanto aikštėje minia turėtų pasiekti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką, ant kurios sienos kabėjo atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. „Nauja lenta jau pagaminta ir ji tikrai turėtų būti pakabinta ant Vrublevskių bibliotekos sienos, – teigė „ProPatria“ valdybos pirmininkas V. Sinica. – Ji yra tokia pati, išskyrus dvi aplinkybes. Patikslintas organizacijos, kuriai vadovavo Noreika, atstovavo, nes buvo parašyta klaidingai (...). Taip pat prirašyta, kad Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys.“ Lentą taip pat puoš bareljefas, kurio anksčiau nebuvo.
Organizatoriai teigė, kad bus rengiamas iškilmingas pagerbimas. Tiesa, likus dienai iki mitingo, „ProPatria“ valdybos pirmininkas DELFI teigė, kad yra pagaminta nauja atminimo lenta Generolui Vėtrai. Jis teigė, kad tikėtina, jog ketvirtadienio vakarą lenta bus pakabinta ant bibliotekos sienos.
„Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! Kviečiame Jus į mūsų Tėvynės sostinę Vilnių apginti Tautos ir jos Laisvės kovų istorinę atmintį“, – buvo teigiama renginio aprašyme.
Į mitingą prie Prezidentūros kvietė jaunimo sambūris „ProPatria“, Tautos forumas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir kitos organizacijos.
„Žmonės susirinko, kad atkreiptų prezidento dėmesį ir jį įtrauktų į šį judėjimą prieš mūsų Lietuvos didvyrių niekinimą“, – BNS sakė mitinge dalyvavusi 57 metų veterinarijos felčerė Virgina Sadauskaitė.
Ji teigė gimusi tremtyje Vorkutoje, Rusijoje.
„Man asmeniškai Generolas Vėtra yra didvyris, nes kovojo už Lietuvos laisvę, (...) kuris žuvo už ją. Jo menami nusikaltimai, kurie nėra įrodyti, man neturi jokios reikšmės“, – tvirtino moteris.
„Mitinguojame už Joną Noreiką, už atminties netrynimą“, – teigė į mitingą su draugu atėjęs 21 metų studentas Eimantas Kasperas.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Kęstutis Dubnikas tvirtino, kad J. Noreikos atminimo lentos nukabinimas yra puolimas prieš Lietuvos valstybės gynėjus.
„Iš esmės yra pereita tam tikra linija, kuri reiškia klausimą apie nepriklausomos valstybės egzistavimą. Čia puolimas (atminimo lentos Jonui Noreikai nukabinimas – BNS) prieš Lietuvos valstybės gynėjus, partizanus“, – sakė jis.
Po mitingo prie Prezidentūros protesto akcijos dalyviai planuoja eiti prieš Vrublevskių bibliotekos, kur planuojama pakabinti naujai pagamintą lentą apie J. Noreiką.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas BNS ketvirtadienį patvirtino, kad nauja lenta pagaminta, suderinta su paveldosaugininkais.
Nuo senosios ji skirsis, kad ant jos iškaltas ir karininko bareljefas, pridėtas užrašas, jog jis buvo ir Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys.
Panašus mitingas Vilniuje buvo surengtas ir rugpjūtį. Prie Karaliaus Mindaugo paminklo surengtas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ ragino savivaldybę grąžinti Jono Noreikos ir Kazio Škirpos atminimo ženklus, kurie nukelti liepos pabaigoje.
Vienas kalbėtojų Lietuvos laisvės kovų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas ant scenos pagrasino, kad jei atminimo lenta J. Noreikai nebus grąžinta, tai padarys tie patys žmonės, kurią šią lentą jau buvo savavališkai užkabinę 1997 metais.
Renginyje ant scenos lipę dalyviai negailėjo karčių žodžių Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, kuris ir nurodė nukabinti atminimo lentą J. Noreikai. Antisemitu patį R. Šimašių išvadinęs vienas kalbėtojų Arvydas Juozaitis tikino, kad atminimo lenta grįš į tą pačią vietą, kurioje ji kabėjo.
Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigė, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.