Idėja sukurti Lietuvos prekės ženklą M. Jovaišai kilo išleidus albumą „Neregėta Lietuva“ ir jį pristatinėjant po pasaulį. M. Jovaiša pastebėjo, kad toliau nuo Europos Lietuva nėra daug žinoma, o be žinomumo negalima kalbėti apie pasitikėjimą šalimi. Jo manymu, geriausias sprendimas – atsispirti nuo plačiau žinomo regiono.
M. Jovaišos teigimu, esame šalis prie Baltijos jūros. „Pastebėjau, kad šis būdas, kaip Lietuvą lokalizuoti pasaulyje, daug veiksmingesnis, nei kalbėti, kad tai yra Centrinė, Rytų ar Šiaurės Europa. Mes esame šalis prie Baltijos jūros, Baltijos jūrą kaip pavadinimą žino tikrai daug daugiau negu Lietuvą“, - sakė M. Jovaiša.
Pasak idėjos autoriaus, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria kaip didžiausia, šalis su turtingiausia ir įspūdingiausia istorija, vienintelė turėjusi nacionalinę valstybę dar XIII a. Be to, šalis turi plačiausią architektūros, kultūros, archeologijos paveldą, buvo politinis ir dvasinis baltų genčių centras, regione esame tiltas tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų, regione esame aktyviausi diplomatinėje srityje.
M. Jovaiša sako, kad šūkis „Lietuva - Baltijos širdis“ (angliškai – Lithuania - Heart of Baltics) lengvai verčiamas į kitas kalbas, lengvai suprantamas. „Jis nėra super kūrybiškas ar iššaukiantis, bet jis aiškus ir jo potekstė aiški. Simboline prasme širdis labai galingas simbolis, kuriame telpa labai daug reikšmių“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Jovaiša.
Šūkiui kurtas ir grafinis sprendimas. M. Jovaiša aiškino nenorėjęs visai naujo simbolio, kurį reikėtų kurti ir populiarinti nuo nulio. Dėl to pasirinktas Vytis – vienas seniausių Europoje naudojamų išlikusių herbų. Kuriant ženklą jis buvo stilizuotas, kad atitiktų šiuolaikinę logotipų kūrimo stilistiką.
Sukurto ženklo forma – gintaro gabalėlis, kuriame išraižytas Vytis. Pasak M. Jovaišos, forma „susišaukia“ su širdimi ir Lietuvos kontūru. „Su tomis trimis logotipe esančiomis spalvomis mes netiesiogiai, truputį subtiliau perteikėme mūsų tautinės trispalvės vėliavos koloristiką“, - teigė idėjos autorius.
Puošti ženklu cigarečių ir alkoholio neleis
„Sakykime, įmonė kuria savo interneto svetainę, jūs turite kaimo turizmo sodybą ir darote bukletą. Galite įdėti ženklą kažkur ir jis gali figūruoti skelbdamas, kad „Lithuania – Heart of the Baltics“, - aiškino idėjos sumanytojas.
Jis norėtų, kad ženklas šviestų ant krepšinio rinktinės marškinėlių, eksportuojamų produktų. Ženklo nebus galima naudoti ant alkoholio ir tabako produktų, smurtinio pobūdžio literatūros.
Pasak M. Jovaišos, visų pirma reikia pasiekti, kad ženklą mėgtų ir vartotų Lietuvos žmonės - taip ilgainiui visi galime tapti žinutės skleidėjais visame pasaulyje.
Kad ženklas veiktų sėkmingai, M. Jovaišos teigimu, turėtų įsijungti turizmo vystymo institucijos, savo gaminius ženklinančios verslo struktūros, transportininkai, paslaugų teikėjai, kultūros, sporto, visuomeninės organizacijos, skleidžiančios žinią apie Lietuvą pasauliui.
M.Jovaišos nuomone, yra be galo daug priemonių ir būdų, kaip nešvaistant didžiulių pinigų, neinvestuojant milijonų, populiarinti ženklą. Mat Lietuva vargu ar greitai išgalės klipus apie Lietuvą rodyti per CNN ar BBC.
Idėjos autoriai parengė keletą kitų ženklo kompozicijų, kurias galima naudoti skirtingose situacijose. Svetainės ženklą įvairiomis kalbomis ir konfigūracijomis galima atsisiųsti iš sukurtos interneto svetainės www.baltijossirdis.lt.
M. Jovaiša atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje iki šiol nėra atsakingos institucijos, kuri prekės ženklą vystytų, globotų. Kad taip neatsitiktų su nauju prekės ženklu, įsteigta viešoji įstaiga „Lietuva - Baltijos širdis“. Ji kurs tolesnes ženklo plėtojimo versijas, diegs ženklą, švies visuomenę ir verslo struktūras, kaip reikėtų ženklą diegti ir naudoti.
Ankstesniems ženklams negaili kritikos
„Mes labai nestumiame, kad tai būtinai būtų pripažinta valstybiniu lygiu. Daug svarbiau, kad įsijungtų plačios žmonių masės, kad atsirastų požiūris, naudojimas“, - į DELFI klausimą, ar sieks, kad ženklas būtų pripažintas valstybiniu lygiu, atsakė „Neregėtos Lietuvos“ autorius.
Kurdamas ženklą M. Jovaiša sakė norėjęs išspręsti klausimą, kad Lietuva iki šiol neturi savo nacionalinio prekės ženklo, reikalingo norint išsiskirti iš aplinkos, padedančio lengviau įsiminti konkuruojant verslo ir turizmo srityse.
„Kai neprašai pinigų, visada požiūris labai teigiamas, o kaip gyvenime bus, ar ženklą naudos, pamatysime netrukus“, - klausiamas, kaip į ženklą reaguoja atsakingos institucijos, politikai, atsakė idėjos autorius.
Jo teigimu, per paskutinius metus darytos prekės ženklo kūrimo iniciatyvos baigdavosi įvairiais nesklandumais, organizuoti konkursai planuotų rezultatų neatnešė. Pasak M. Jovaišos, iš ankstesnių idėjų liko Lietuvą – drąsią šalį – turėjęs reprezentuoti ženkliukas. Nors jį dar galima sutikti, šis dabar esą yra kaip sudegusio teatro artistas, mat institucijos jį naudoja sukąstais dantimis. Klausiamas, kodėl prireikė naujo prekės ženklo, nors anksčiau toks jau buvo sukurtas ne vienas, M. Jovaiša aiškino, kad kuriant ankstesnius ženklus nebuvo strategijos. Be to, jis aiškino mėgstantis ne tik kritikuoti, bet ir kažką pasiūlyti.
Iki šiol visi bandymai turėti ženklą patyrė fiasko
DELFI primena, kad visi ligšioliniai Lietuvos prekės ženklo kūrimai baigdavosi nesėkme.
2007 m. prekės ženklo konkursas žlugo dėl galimo plagiato atvejo po to kai paaiškėjo, kad preliminariu nugalėtoju paskelbtas žalias medelis panašus į vieno Kanados miesto ženklą.
2008 m. Gedimino Kirkilo vadovautos Vyriausybės kanceliarija siūlė „Lietuvos – drąsios šalies“ idėją. Reklamos agentūra „Smart solutions" (UAB „Protingi sprendimai“) pasiūlė iš skirtingo dydžio spalvotų detalių sudėliotą Lietuvos kontūrą su užrašu „Lithuania“.
Šių metų kovą pasaulinis ženklodaros specialistas Wally Olinsas, kurio bendrovė „Saffron Brand Consultants“ parengė Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategiją artimiausiems penkeriems metams, siūlė, kad Lietuva pasauliui prisistatyti kaip gyvybinga ir romantiška bei mąsli ir patikima šalis Šiaurės Rytų Europoje.