- Esate Baltijos šalių ir Skandinavijos politikos specialistas. Daugeliui žmonių Skandinavijos šalys asocijuojasi su gerove ir veik tobulu gyvenimu. Kur slypi šių šalių ekonominės ir socialinės politikos paslaptys?
- Tai labai plati tema. Šiaurės šalyse taip pat yra problemų, tačiau trumpai tariant apie skandinaviškus pasiekimus, Šiaurės šalys išvystė perskirstomąjį gerovės valstybės modelį, kuriame sudera platus ir efektyvus viešasis sektorius ir rinkos ekonomika, mažiausi korupcijos lygiai. Galime pridėti konsensuso demokratiją, korporatyvinius susitarimus ir stabilias politines ir partines sistemas.
- Norvegija, kaip ir kitos Šiaurės šalys, išvystė gerovės valstybės modelį, be to, jos gelmėse rastos naudingos iškasenos (nafta ir dujos) bene labiausiai padėjo socialiniam ir ekonominiam išsivystymui.
- Estija yra savotiška Baltijos Skandinavija. Kur, Jūsų nuomone, slypi šios šalies sėkmės paslaptys?
- Estija, kitaip nei Skandinavijos valstybės, yra pasirinkusi liberalios demokratijos kelią ir jos rodikliai artimi Lietuvos pasiekimams. Estija laikėsi fiskalinės drausmės ir tai jai padėjo lengviau atlaikyti ekonominę krizę.
- Estija labai liberali – profesorius Zenonas Norkus ją pateikia kaip liberalios rinkos pavyzdį. Ar Lietuva turėtų juo sekti, ar mes dar nepakankamai subrendę tokiai laisvei?
- Lietuvoje rinka pakankamai liberali ir Lietuva neturi kažkuo sekti, tačiau turi naudotis geriausiomis patirtimis, ieškodama ir kurdama savo saugumą, gerovę ir puoselėdama savo kultūrą.
- Kai kalbame apie Skandinaviją, ar tą pačią Estiją, retai akcentuojame, kaip tos šalys kuria savo gerovę, dažniau akcentuodamos socialinį saugumą. O vis dėlto – kaip jos kuria gerbūvį, leidžiantį turėti tvirtą socialinį saugumą?
- Perskirstomoji gerovės valstybė Skandinavijoje remiasi paskirstymu, perskirstymu ir užimtumo siekimu. Tai socialdemokratinė, Keyneso ekonominiais modeliais besiremianti gerovės valstybė, kuri siekia egalitarizmo, lygių galimybių ir lygių teisių. Nedalyvaujantis darbo rinkoje žmogus turi išlaikyti orumą ir juo bus pasirūpinta. Tai daroma pasitelkiant progresinius mokesčius ir platų viešąjį sektorių. Estijos modelis yra liberalus, o ne Skandinaviškas ir gerovė priklauso daugiau nuo dalyvavimo darbo rinkoje, o socialinės garantijos ir jų finansavimas kitokio, t.y. kone dvigubai žemesnio lygmens nei Skandinavijoje.
- Vokietija dabar tarsi bando iš naujo užmegzti santykius su Skandinavijos šalimis, jos svarbios ir Jungtinei Karalystei. Ko Europa taip veržiasi ten, kur nėra jokių gamtinių išteklių? Ir ką gali duoti, tarkim, Vokietijai, glaudesnis bendradarbiavimas su Skandinavijos šalimis?
- Ar tai Vokietija bando, ar Šiaurės šalys orientuojasi į Vokietiją, kaip didžiausią ES ekonominę galybę? JK jau kuri laikas buria Šiaurės Europos flangą ES, kuriam priklauso ir Baltijos valstybės. Skandinavai yra tvirtos ir inovatyvios ekonomikos, atlaikiusios krizę, bei stabilios politikos šalys, kurios aktyvios tarptautinėje politikoje savo vertybine politika ir dėl to yra patrauklios.
- Ar yra tikimybė, kad pajutę ES pietinių valstybių bankrotą, kai kurios Skandinavijos šalys ims trauktis iš ES?
- Nors Suomijoje labiausiai matėsi toks susirūpinimas, tačiau nepanašu, kad šiauriečiai rimčiau svarstytų pasitraukimą iš ES, juolab, kad jų santykis su ES pakankamai atsargus, nes tik Suomija turi eurą, o Danija yra išsiderėjusi nedalyvavimą kariniuose ES reikaluose ir pan. Skandinavai kartais įvardijami kaip „atsargūs europiečiai“.
- Kaip, Jūsų nuomone, pasikeistų Lietuvos politika, jei daugiau dėmesio būtų skiriama glaudesniems ryšiams su Skandinavijos šalimis?
- Lietuva turi gerų galimybių mokytis iš skandinaviškų patirčių, kurių yra apstu. Klausima, ar viską būtina atkartoti. Lietuva priklauso geografiškai Šiaurės Europai, tai maža, dinamiška valstybė su lanksčia ekonomika, kurioje Šiaurės šalių investicijos vaidina nemažą vaidmenį. Užsienio politikoje šiauriečiai nekalba vien apie Rusiją, yra pragmatiškesni, be to supranta, kad Baltijos šalys yra palyginus neturtingi pusbroliai.
- Ir galiausiai – kiek gili yra tiek Baltijos tarpusavio valstybių, tiek Skandinavijos tarpusavio valstybių meilė? Ar visa tai – tik politika, ar esama ir kažko anapus politikos?
- Vytautas Landsbergis kažkada pasakė, kad egzistuoja dvasinė Baltoskandijos bendruomenė. Jai geros valios pakanka, istorinių kompleksų nėra, politinio ir ekonominio artumo daug pasiekta, tad politiškai tuos santykius galima intensyvinti parodant politinę valią ir ją finansuojant, t.y. įsitraukiant į bendrus ir naudingus Baltijos šalims ekonominius, krašto apsaugos, tarptautinių misijų ir kitus projektus su šiauriečiais. Baltijos bendrumas remiasi geopolitine padėtimi, sovietiniu palikimu ir panašiais interesais, o skandinavai istoriškai turėjo daugiau laiko sukurti tampresnius regioninius ryšius ir išvystyti stiprų identitetą, besiremiantį gerovės valstybe, panašia kalba ir kultūra.