„Kreipiausi į tuometį prezidentą R. Paksą dėl Lietuvos pozicijos išreiškimo šiuo klausimu. Pasaulyje prasidėjo kalbos apie tokią galimybę, kad amerikiečiai gali pradėti perkėlinėti įtariamuosius, taigi ateityje galėjome sulaukti tokio kreipimosi. Norėjau išsiaiškinti, kokia yra mūsų pozicija“, - penktadienį DELFI teigė M. Laurinkus.
Į klausimą, ar turėjo informacijos, kad Lietuva gali būti prašoma įsileisti sulaikytuosius, ambasadorius atsakė neigiamai – esą jam tik iš anksto rūpėjo sužinoti, koks būtų mūsų šalies atsakymas.
„Jei pasaulyje vyksta kažkas tokio... Juk pats (JAV prezidentas – DELFI) George'as W. Bushas patvirtino, kad įtariamieji buvo perkeliami iš vienos šalies į kitą. Tuo metu ruošėmės tapti NATO nariais. Pagal tam tikrą tvarką NATO valstybėse, turėjau informuoti prezidentą, kad tokia galimybė gali būti“, - aiškino buvęs VSD generalinis direktorius.
Anot jo, R. Paksas atsakė neigiamai, todėl prie šio klausimo vėliau nebuvo grįžta. „Pasakiau, kad tokios pozicijos ir laikysimės, o jei bus papildomos informacjos, informuosiu. O netrukus prasidėjo visai kiti dalykai (apkalta – DELFI)“, - prisiminė diplomatas.
Paklaustas, ar sulaukė JAV ar kitos šalies prašymų laikinai priimti įtariamus teroristus, M. Laurinkus patikino: „Į mane niekas niekada dėl to nesikreipė.“
Liudydamas parlamentinį tyrimą dėl slapto CŽV kalėjimo atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), R. Paksas penktadienį teigė, kad 2003 m. pavasarį tuometis saugumo vadovas klausė, ar būtų galima į Lietuvą neoficialiai įvežti ir čia laikyti JAV terorizmu kaltinamus asmenis.
Anot opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovo europarlamentaro R. Pakso, saugumo vadovas tąkart minėtą klausimą esą pateikęs žodžiu konfidencialiame pokalbyje. Tuo metu šalies vadovo pareigas ėjęs politikas penktadienį teigė su tuo nesutikęs ir manęs, kad šiuo pokalbiu viskas baigėsi.