Deklaracijoje žadama "pasaulio žydiją nustumti į istorijos šiukšlyną".
Tokius pareiškimus pasmerkė valdžios atstovai. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas paragino visuomenę aktyviau duoti atkirtį tautinės nesantaikos ir ksenofobijos kurstymui.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su kita byla dėl dar vienos M.Murzos akcijos Šiauliuose. 2003 metų žiemą bandyta sužlugdyti vienos didžiausių žydų švenčių Chanukos minėjimą.
Piketuojantys nacionaldemokratų partijos nariai bandė sutrukdyti Menoros uždegimui, įžeidinėjo Šiaulių žydų bendruomenės narius.
Šioje byloje M.Murzai taip pat pateikti galutiniai įtarimai.
Maksimali bausmė už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę - laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už trukdymą atlikti religines apeigas gresia areštas.
Bylos tyrimą kontroliuojančios Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas spaudai Linas Vitkus BNS neprognozavo, kada byla pasieks teismą. Tyrėjams dar reikia pateikti įtarimus dar keletui M.Murzos "bendražygių" bei surašyti kaltinamąjį aktą.
Tuo tarpu M.Murza prieš dvi savaites Vilniuje pristatė kuriamą Vieningąją nacionaldarbininkų partiją "Nacionalinis sąjūdis".
Pristatymo tekste teigiama, kad svarbiausias partijos uždavinys - "suvienyti tautą, išvaduoti ją iš antinacionalinės oligarchų ir tironų priespaudos bei šiuolaikinės vergijos".
Į naująją partiją ketinama priimti aktyviausius ir už tautininkus radikalesnius asmenis. Tuo tarpu Nacionaldemokratų partijoje liks vyresniojo amžiaus ir ne tokie aktyvūs žmonės.
VSD nuomone, nacionaldemokratų lyderio M.Murzos ir jo vadovaujamos partijos veikla gali būti vertintina kaip turinti provokacinių požymių, todėl bus kreipiamasi ir į Teisingumo ministeriją, kad pastaroji pagal jai suteiktą kompetenciją ir pagal galiojančius įstatymus įvertintų Nacionaldemokratų partijos veiklos teisėtumą.
Teisingumo ministerija, įžvelgusi Konstitucijai prieštaraujantį tautinės nesantaikos kurstymą, nuo 1996 metų net dešimt kartų atsisakė registruoti M. Murzos įkurtas Lietuvių nacionalsocialistinės vienybės sąjungą ir Lietuvių nacionalsocialinę partiją.
Šioms nelegalioms organizacijoms, naudojusioms panašią į fašistinę simboliką, M.Murza vadovavo iki 2000 metų pabaigos. 2000-ųjų gruodį, siekdamas legalizuotis, M.Murza su šalininkais perėjo į registruotą Gyvenimo logikos partiją, tačiau po vidinių intrigų ir iš jos netrukus išstojo su savo bendraminčiais.
2001 metų rudenį Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio valstybės kontrolieriaus Kazimiero Uokos vadovaujama Lietuvos nacionaldemokratų partija į savo gretas priėmė dalį oficialiai neregistruotos M.Murzos nacionalsocialistų partijos. Vėliau M.Murza perėmė Nacionaldemokratų partijos valdžią į savo rankas.
M.Murza yra teistas už neteisėtą šovinių laikymą, o 2001 metų spalį Šiaulių policijos areštinėje atsėdėjo 30 parų dėl nesumokėtos baudos, kuri jam buvo skirta už nesankcionuotą mitingą prie Šiaulių savivaldybės.
Opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos Seime narė Rasa Juknevičienė, siekdama nesantaikos kurstymu įtariamam M.Murzai užkirsti kelią į eterį, kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorių Romą Gudaitį.