Rusija dar praeitą savaitę Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai (URM) perduotoje notoje teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į „Šiaulių banką“. Tuo tarpu „Šiaulių bankas“, į kurį yra nukreipiami mokėjimai, vienašališkai atsisakė vykdyti operacijas su Rusija. Banko teigimu, išimtis taikoma gali būti nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą.
Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus
Rugpjūčio 3 d. susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas ir viskas priklauso nuo jų pačių sprendimų. Pasak jo, patys klientai yra atsakingi už tai, kaip bus atsiskaitoma už tranzito paslaugas.
Jam antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri kartojo M. Skuodžio išsakytą poziciją, kad Vyriausybė negali įpareigoti atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą ketinantį stabdyti Šiaulių banką toliau vykdyti bankines operacijas su Rusija.
Apskritai, ministrė akcentavo, kad ne Lietuvos Vyriausybė, o pati Rusija turi rasti sprendimus, kaip apmokėti už tranzito paslaugą.
Galiausiai susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad iš valstybės pusės bus daromi veiksmai, kad Rusijai būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti už tranzitu į Kaliningradą gabenamas prekes. Visgi, jo teigimu, garantuoti, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nesustos, jis negali. Viskas, anot ministro, priklausys nuo bankų.
Prezidentūra taip pat pritaria Vyriausybės pozicijai
Prezidentūra pritarė Vyriausybės pozicijai šio klausimo kontekste bei aiškino, kad Rusija pati turėtų galvoti, kaip atsiskaityti už tranzitą. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.
K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.
Opozicija tokią Vyriausybės poziciją vadina keliančia nereikalingas įtampas su EK
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas tuo tarpu buvo kritiškas Vyriausybės pozicijos atžvilgiu. Jis sako, kad valdantieji vėl ieško pretekstų nesivadovauti Europos Komisijos (EK) gairėmis dėl Kaliningrado tranzito. Parlamentaras įsitikinęs, kad tokie valdančiųjų sprendimai tik kelia nereikalingas įtampas su EK ir daro Lietuvai reputacinę žalą. Pasak jo, net Lietuvos bankams atsisakius priimti apmokėjimus, Rusija greičiausiai ras aplinkinių kelių, kaip pervesti pinigus.
Pasak G. Palucko, panašu, kad vėl yra ieškoma preteksto nesivadovauti EK gairėmis.
Rusijos ambasadai Lietuvoje Vyriausybės teiginiai kėlė šypseną
Galiausiai į Lietuvos diskusiją dėl Kaliningrado tranzito apmokėjimo įsitraukė ir Rusijos ambasada Lietuvoje. Ji tvirtino, kad susisiekimo ministro pareiškimai, jog Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas, yra keliantys šypseną.
Pranešime aiškinama, kad ambasada, spręsdama įvairias diplomatinės atstovybės problemas bankinių paslaugų srityje, ne kartą įsitikino, kad Lietuvos institucijos, jeigu yra pageidaujama, turi veiksmingus veikiančių finansinių organizacijų ir vietinių bankininkystės priežiūros institucijų įtakos ir įtikinėjimo svertus.
Šioje istorijoje didelį vaidmenį vaidina ir vaidins Finansinių nusikaltimų tarnybų tarnyba (FNTT) ir jos sprendimai gali lemti, ar Lietuvoje veikiantiems bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti mokėjimus už su Kaliningrado tranzitu susijusias paslaugas, vertindama kiekvieną atvejį. Kol kas, aiškaus sprendimo, kas bus su apmokėjimu dėl tranzito į Kaliningradą, nėra.