Profesorius Vytautas Ališauskas sako, kad šiuo metu išgyvename grandiozinę globalizacijos, technologijų ir psichologinę revoliuciją ir be humanitarinių mokslų išsiversti yra neįmanoma. Pasak jo, nors humanitariniai mokslai Lietuvoje nėra ant pražūties ribos, tačiau jų tikroji svarba šiuolaikiniame pasaulyje dar nesuvokta.
Dr. Mantas Adomėnas sako, kad humanitarinių mokslų paskirtis – ugdyti žmogaus kritinį mąstymą, be to, šiuolaikiniame pasaulyje išgyventi neįmanoma.
„Dažnai humanitariniai mokslai kritikuojami kaip nenaudingi, naudą suprantant kaip labai tiesiogiai pamatuojamą ekonominę naudą – įmetei eurų, gauni eurą 20 ct. Technologinėse inovacijose taip yra aiškiai pamatuojama nauda valstybei. Su humanitariniais mokslais yra kitaip. Nauda valstybei, visuomenei dažnai yra netiesioginė ir reikalauja žymiai platesnio horizonto norint suprasti, kiek svarbūs yra humanitariniai mokslai. Palyginimui, galėčiau sakyti, pavyzdžiui, greitkelis, – nėra taip, kad per jį važiuojant žmonėms iš karto byra centai į valstybės iždą, bet visi puikiai žinome, kad be greitkelių ekonomika neveiktų“, – sakė M. Adomėnas.
Pasak jo, be humanitarinių mokslų ugdomo kritiškumo, loginio mąstymo, raštingumo nebūtų įmanomos inovacijos, kitų mokslų įžvalgos ir atradimai.
„Dabar kalbame apie demokratinės visuomenės krizę ir kylančius labai rimtus iššūkius. Nemaža dalimi tą krizę galima sieti su humanitarinių kompetencijų krize. Kritinio aplinkos vertinimo, kritinio tekstų, pasiekiančių mus iš žiniasklaidos, iš mūsų gyvenamosios aplinkos, iš interneto vertinimo, nuosmukis yra tai, kas kuria palankią terpę sąmokslo mentalitetams, palankią fake news sklidimui“, – pabrėžė M. Adomėnas.
Studijos bendraautorius Mantas Tamošaitis sako, kad Lietuvoje ne tik negebama tinkamai įvertinti humanitarinių mokslų svarbos, bet ir mokykloje šie mokslai dėstomi nepažangiu, atsilikusiu būdu, neišnaudojamas humanitarinių mokslų potencialas ugdyti kritinį mokinių mąstymą.
„Mes turime istorijos programą, kuri yra dėstoma kaip atsitiktinių faktų rinkinys, neturinčių tarpusavyje jokių sąsajų, pakibęs laike, tarsi visiškai būtų nesusiję su to meto kultūra. Nėra stengiamasi suvokti tų sąsajų, nesistengiama traktuoti istorijos įvykių kaip tam tikrų kultūros objektų, kurie turi savo prielaidas, savo įtakas ir tai, ką jie lemia“, – pabrėžė M. Tamošaitis.
Studijos autoriai rekomenduoja humanitarinių mokslų mokyti integruotai, susiejant disciplinas.
Pasak docentės dr. Nerijos Putinaitės, siekiant padėti humanitariniams mokslams visavertiškai vystytis Lietuvoje, būtina sudaryti galimybę naudotis pasaulinėmis duomenų bazėmis, taip pat galbūt ir tobulinti įstatymus.
„Taikomųjų humanitarinių mokslų sąvoka yra be galo svarbi. Dabar priėmus Inovacijų įstatymą inovacijos yra suvokiamos tik kaip technologinės inovacijos. Kalbant apie inovacijas būtina kalbėti ir apie humanitarines inovacijas, taikomuosius humanitarinius mokslus, kurie pritaiko turimas žinias aktualiausių problemų sprendimui. Tai turėtų būti apibrėžta ir sąvokose, politiniuose dokumentuose, tas turėtų nugulti ir vertinant humanitarinius mokslus. Nes tik taip mes galime tikėtis, kad humanitariniai mokslai atlieps tuos iššūkius“, – pabrėžė N. Putinaitė.
Pasak jos, dabar esanti situacija neskatina humanitarų įsitraukti į viešąjį veikimą.