Spaudos konferencijoje dalyvavę Vilniaus universiteto profesoriai Alfredas Račkauskas ir Remigijus Leipus pristatė koronaviruso prognozes.
Jau balandžio 7 dieną turėtų būti užfiksuota apie tūkstantį patvirtintų užsikrėtimų
„Čia yra darbo grupės rezultatas, darbo grupė buvo suformuota prieš maždaug 2 savaitės: Matematikos ir Informatikos fakultete universiteto. Kai tik atsirado problemą, kurią reikia gvildenti, matematikai ir kimba, bando suprasti, kas čia dedasi. Šiandien jau galime šiokius tokius rezultatus pristatyti“, - sakė profesorius A. Račkauskas.
„Rytoj prognozė rodo, kad bus 762 (koronaviruso atvejai Lietuvoje – ELTA). Yra tam tikras prognozės intervalas, kuris sako, kad šis skaičius apytikris, ir prognozė gali į vieną ar kitą pusę pasislinkti, bet turime du rėžius – 95 ir 80 proc. patikimumo. Kol kas mums „šaudyti“ sekasi neblogai, paklaida būna 2–3 žmonių“, – sakė A. Račkauskas.
Trumpalaikėje prognozėje nurodoma, kad jau balandžio 7 dieną turėtų būti užfiksuota apie tūkstantį patvirtintų užsikrėtimų koronavirusu.
„Darbas su ilgalaikėmis prognozėmis buvo sudėtingas dėl kelių priežasčių. Virusas, kuris nagrinėjamas, modeliuojamas jo plitimas, jis yra naujas. Teko aiškintis visiškai nežinomus dalykus, pasinaudojant tais modeliais, kurie yra tinkami, teko tuos modelius patikslinti, tobulinti ir tikslinti šiam virusui“, - Vyriausybėje sakė R. Leipus.
Jis teigė, kad prognozės pateikiamos, tikint, kad nebus antrosios viruso bangos.
„Visa tai daroma su sąlyga, kad nebus antros bangos. Kaip matome, mūsų modelyje tas skaičius šiek tiek pesimistinis“, - apie mirčių skaičių kalbėjo R. Leipus.
Mokslininkas teigė, kad pagal realų scenarijų, epidemijos suvaldymo reikėtų laukti maždaug balandžio viduryje.
„Balandžio pradžia, dienos tarp balandžio 9 ir 12, kuomet turėtume sulaukti epidemijos suvaldymo“, - sakė R. Leipus.
„Realiuoju scenarijumi susirgimų turėtume turėti apie 4,5 tūkst. iki metų pabaigos. Pesimistiniu – iki metų pabaigos – būtų beveik 6 tūkst. žmonių“, - kalbėjo matematikas.
Pikas numatomas gegužės mėnesį
Didžiausiu iššūkiu, prognozuojant galimą viruso plitimą Lietuvoje, mokslininkai įvardija duomenų trūkumą: amžiaus, lyties, kiek dienų jautė ligos simptomus iki kreipimosi į gydytojus, iš kur grįžo, ar atvejis vietinis, kur asmuo karantinavosi.
R. Leipus įvardijo, kiek mirčių kiekvienu scenarijumi yra prognozuojama.
„Mirčių skaičius varijuoja, iki metų pabaigos yra paskaičiuoti keli scenarijai, parodytuose scenarijuose matome apie 208 arba 247 mirtis. (…) Mūsų prognozėmis turėtų būti kitos savaitės pabaigoje, antrasis skaičius būtų jau vėliau, apie gegužės pradžią, kada sergančiųjų bus didžiausias skaičius“, - sakė matematikas R. Leipus.
Mokslininkai nenorėjo prognozuoti, kada karantinas turėtų būti nutrauktas.
„Mes tik teikiame informaciją, apsispręsti turi kiti žmonės. Skaičiai rodo tai, kad balandžio 10 dieną pandemijos plitimas turėtų būti suvaldytas. O toliau jau tikrai ne mums klausimas“, - sakė A. Račkauskas.
Galimybė nutraukti grandinę – viena
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė pasidžiaugė, kad jau yra nacionaliniais duomenimis paremtas modelis, kas leidžia geriau matyti perspektyvas.
„Šiandien mes kalbame apie naują sukėlėją, kuris atsirado ir prisitaikė plisti žmonių populiacijoje. Kaip ir buvo kalbėta pristatant modelį, turime sukėlėją, kuris pateko į imlią visuomenę. Atsparumo šitam virusui mes neturime, ir jis turi labai geras sąlygas plisti.
Iš kitos pusės, turime virusą, kuris plinta nuo žmogaus žmogui nedideliu atstumu. (…) Turime tik vieną galimybę nutraukti plitomo grandinę, tai padaryti taip, kad virusas nebūtų perduotas nuo žmogaus žmogui“, - kalbėjo N. Kuprevičienė.
Pasak SAM atstovės, priemonės, kurios yra taikomos šiandien – socialinių atstumų laikymasis, gali turėti įtakos valdant epidemijos procesą.
„Pesimistinis variantas tikrai sukrečiantis“
Apie šias prognozes dar trečiadienį Vyriausybėje užsiminė premjeras Saulius Skvernelis. Jis teigė, kad jei gyventojai nurodytų karantino ir saviizoliacijos sąlygų nesilaikys, gali laukti tragiška situacija.
„Kalbant apie karantino pratęsimą, viskas priklauso nuo mūsų – jei mes sugebėsime situaciją valdyti bent jau tokiomis apimtimis, kurios yra dabar, bus viena situacija. Jei ne, tai, pagal pesimistiškiausias prognozes, tikrai būtų tragiška situacija“, – trečiadienį kalbėjo ministras pirmininkas.
„Pesimistinis variantas tikrai sukrečiantis“, – apie mokslininkų pateiktas prognozes kalbėjo premjeras. S. Skvernelis teigė, kad COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto posėdyje trečiadienį išklausė mokslininkų prognozių. Plačiau premjeras jų komentuoti nenorėjo, tik sakė, kad pristatymas visuomenėje bus greitai.
Daugiausiai atvejų – dėl plitimo šalies viduje
Užsikrėtusiųjų koronavirusu šalies viduje skaičius jau viršijo įvežtinius atvejus, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.
„Koronaviruso plitimas Lietuvos visuomenėje jau viršijo įvažiavusių susirgusių asmenų, kuriuos mes registravome, (skaičių. – ELTA). Prieš tai buvo tik įvežtiniai atvejai, dabartiniu metu didesnis plitimo skaičius yra asmenų, kurie susirgo niekur nebuvę, tiesiog kontaktavę tarpusavyje: šeimose, darbovietėse“, – penktadienį LRT radijui teigė D. Razmuvienė.
Baltijos šalyse iki penktadienio vidurdienio iš viso patvirtinta 2150 naujojo koronaviruso atvejų, devynios mirtys užfiksuotos Lietuvoje, dvylika – Estijoje, viena – Latvijoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys.
Lietuva: patvirtinti 649 atvejai, atlikti 18432 tyrimai, mirė 9 žmonės.
Latvija: patvirtinti 493 atvejai, atlikti 18198 tyrimai, mirė 1 žmogus.
Estija: patvirtintas 961 atvejis, atlikta 18290 tyrimų, mirė 12 žmonių.