Šios laiko orientacijos gali tapti nepaprastų sugebėjimų pagrindu, o gali sukelti rimtų problemų. Neurolingvistinio programavimo specialistai Connirae Andreas ir Steve'o Andreas pateikia metodiką, kurios pagrindu galima suprogramuoti tokią ateitį, apie kokią ir svajojame. Pasak jų, tai padeda džiaugtis ir dabartimi.
DELFI pateikia ištrauką iš leidyklos „forSmart“ naujausios knygos „Protas turi širdį“, kurią parašė minėti autoriai.
Asmeninių „laiko linijų“ atradimas
Vienas įdomiausių atradimų buvo tai, kad kiekvienas mūsų viduje savaip koduoja laiką. Mums visiems būdingi unikalūs pasąmoniniai būdai kažką atpažinti kaip mūsų praeities, dabarties ar ateities dalį. Kaip ateitį atskiriate nuo praeities? Kai planuojate savo dieną ar savaitę, aiškiai žinote, kad dar nesate padaręs užduočių, apie kurias galvojate. Jūsų smegenys turi žinoti, kad šios užduotys – ateities, o ne praeities objektas. Retkarčiais, žinoma, mes supainiojame laiko kodus. Ko gero, kiekvienam yra buvę, jog, mąstydami, kaip norėtumėte su kuo nors pasikalbėti ar parašyti kam laišką, netrukus supratote, kad neseniai tai jau padarėte?
Toliau įsivaizduokite pabudimą prieš penkerius metus ir pabudimą už penkerių metų. Suraskite, kur jūsų mintyse yra šie laikai. Daugelis žmonių savo praeitį įsivaizduoja kaip kelią, esantį jų kairėje, dabartį – prieš save, o ateitį – dešinėje. Kiti praeitį mato kaip kelią arba tunelį tiesiai už jų nugarų, o ateitį – priekyje, einančią tiesiai pirmyn ir pan.
Dabar jau turėtumėte būti pasiruošę pastebėti kitus laiko kodavimo aspektus. Kokio dydžio yra praeities įvykiai? Ar seniai įvykęs įvykis yra to paties dydžio, kaip ir įvykęs ką tik? Jei nesate tikras – spėkite. Praeitį matote spalvotą ar nespalvotą? Ryškią ar blankią? Jaučiatės turį eilę „nuotraukų“, o gal tai – „filmai“? Praeityje matote save patį ar viską regite iš šalies? Kuo jūsų praeitis skiriasi nuo ateities? Daugelis žmonių ateitį mato neryškią, gausią išsišakojimų. Tai yra būdai pamatyti ateityje esančią nežinią.
Ateities laiko linijos sukūrimas
Rūta turėjo įprotį niekada neplanuoti. Ji gyveno dabartimi. Nors apskritai Rūta džiaugėsi gyvenimu, ji kartais pajusdavo, kad jos gyvenimas neturi krypties. Greitai ištyrėme Rūtos laiko liniją. Ji turėjo ilgą praeities laiko liniją, nuo jos besitęsiančią tiesiai į kairę. Jos dabartis buvo išsidėsčiusi prieš pat ją, tačiau mergina beveik neturėjo ateities. Rūta savo ateitį apibūdino taip: ji atrodo maža, pilka ir sustoja maždaug už penkiolikos centimetrų nuo manęs, mano dešinėje. Iš esmės joje nieko nėra.
Ateities „stoka“ neleido Rūtai turėti krypties, galimybės planuoti ir ko nors norėti. Jai tai nerūpėjo, kol ji džiaugėsi dabartimi. Tačiau kai jos dabartis tapdavo niūri, tai virsdavo didele problema. Taigi sprendimas buvo akivaizdus – būtina padėti Rūtai sukurti savo pačios ateitį.
– Rūta, dauguma žmonių turi vidinius ateities žemėlapius – analogiškus tavo praeities žemėlapiui. Žinoma, ateities žemėlapis turi būti gerokai lankstesnis ir žymiai mažiau apibrėžtas, nes nei vienas
iš mūsų tiksliai nežino, kas atsitiks ateityje. Ateities žemėlapio sukūrimas leis turėti tai, ko tau norisi, – kryptį gyvenime, troškimą.
Pasirodo, Rūtos pasąmonėje glūdėjo prieštaravimas, kurio sąmoningai ji nepastebėjo. Kai Rūtai buvo dvylika metų, jos mama žuvo autoavarijoje. Rūta buvo sugniuždyta, visa jos ateitis – sugriauta, ir ji nusprendė, kad daugiau niekada niekuo nebepasikliaus.
– Tai atrodo visiškai logiška, ypač dvylikametei: dabartis yra tai, kuo išties gali pasikliauti, – patvirtinome pozityvų nesąmoningo Rūtos poelgio tikslą. – Taigi kokią ateitį gali susikurti, kuria tikrai galėtum pasitikėti? Kokia ateitis iš tavęs niekada negalėtų būti atimta? Kokia ateities suteiktų tau krypties jausmą? Žmogui norisi kaip nors žinoti, kad jis gali gyventi ir planuoti ateitį, tiksliai nežinodamas, kas ateityje laukia. Įmanoma matyti tik kelią, kryptį, leidžiančius žinoti, kad turi ateitį, tiksliai nežinant, kas nutiks. Savo laiko linijoje pernelyg specifinių dalykų, pavyzdžiui, „kitais metais aš ištekėsiu“, neįsivaizduok, nes nežinai, ar tai atsitiks. Tačiau į savo ateitį gali įterpti vertybes, „atstovaujančias“ tokioms patirtims, kurias savo gyvenime norėtum išgyventi. Tai gali būti artimų santykių su žmonėmis puoselėjimas ar paieška, kaip prisidėti prie pasaulio, visuomenės gerovės. Tai gali būti tavo pačios sveikata, jausmai ir daug kitų dalykų. Kad ir kas beatsitiktų, tu gali surasti būdą, kaip pasiekti šių dalykų.
Į savo laiko liniją įterpusi vertybes, Rūta pasijuto dar saugesnė, kai savo ateitį papildė daugybe alternatyvių kelių arba išsišakojimų. Po šešių mėnesių Rūta pranešė, jog yra patenkinta savo gyvenimo kryptimi ir apskritai jaučiasi daug geriau.
Praeities nukėlimas į praeitį ir ateities sukūrimas
Keitei viskas buvo kitaip. Savo praeitį ji matė toje pačioje pusėje, kaip ir sukurtus vaizdus, o savo ateitį – pusėje, į kurią pažvelgdavo, regėdama vaizdinę atmintį. Tai reiškė, kad savo ateities įsivaizdavimui ji naudojo smegenų dalį, kurios specializacija – atmintis, o savo praeities organizavimui – smegenų dalį, atsakingą už naujų minčių sukūrimą.
Apie savo ateitį Keitė pasakė tik tiek: ji neturinti ateities. Nustebti nebuvo ko – žmonės, savo ateitį fiksuojantys ten pat, kur ir regimąją atmintį, arba ateities neturi, arba turi ją labai fiksuotą – panašią į praeitį. Keisdami žmonių laiko linijas, visada elgiamės labai atsargiai, nes tai, kaip mes tvarkome savo praeities atsiminimus, yra pagrindas tam, kaip mes suvokiame, kas yra tikra. Taigi buvo būtina išlaikyti bet kokią dabartinio Keitės laiko organizavimo būdo naudą.
Nors daugelio žmonių gyvenimams laiko linijos turi didžiulį poveikį, eksperimentuodami atradome, kad juos pakankamai lengva pakeisti. Iš esmės žmogaus užtenka paprašyti, kad jis paeksperimentuotų su skirtingais laiko kodais, tuomet įvertinti, kaip tai pakeičia jo patirtį, ypač susijusią su turėtomis problemomis. Kadangi žmonių sugebėjimai dažnai yra jų esamų laiko linijų išsidėstymo pasekmė, darant bet kokius pakeitimus nepaprastai svarbu išsaugoti šiuos sugebėjimus
ir pranašumus.
Keitės paprašėme sukeisti laiko linijos puses ir pažiūrėti, kas atsitiks. Iš pradžių jai nerimą kėlė keistai atrodžiusi ateitis.
– Keista. Tai nebėra linija – atrodo, jog ji „plūsta“ įvairiausiomis kryptimis.
Išgirdusi, kad „bekrypčio plūdimo“ bruožas turėtų būti naudingas, Keitė atsipalaidavo ir darsyk pažvelgė į savo ateitį.
– Įdomu, mano ateitis staiga tapo labai spalvinga.
Šviesi, spalvinga ateitis tiesiogine prasme žmonėms atrodo daug patrauklesnė ir paprastai yra veiksmingesnė negu tamsi, neaiški. Kadangi Keitės ateities laiko linija anksčiau buvo trumpa,
reikėjo įsitikinti, kad dabar ji tęsėsi toliau.
– Atkreipk dėmesį į tai, kaip toli tavo ateitis tęsiasi...
– Kai perkėliau ją į kitą pusę, ji iškart nusidriekė toliau. Dabar ji labiau išsišakojusi, – pastebėjo Keitė.
– Gerai. Pasąmonėje leisk jai toliau naudingai ir tinkamai augti.
– Jaučiu, kad ji pati su savimi eksperimentuoja. Ji banguoja, juda, mėgina atrasti sau patogią vietą.
Tuo metu Keitei daug labiau patiko jos ateitis, o jos praeitis, rodėsi, eksperimentavo. Patarėme jai leisti savo praeičiai judėti, kad ji galėtų surinkti kuo daugiau duomenų, kas Keitei gali būti
veiksmingiausia. Seanso metu Keitė visiškai neprieštaravo naujajam laiko sutvarkymui, bet vėliau, vakare, ji suprato, kad kažkas ne taip.
– Man buvo bloga – jaučiau, kad kažkas su mano praeitimi yra ne taip, lyg mano praeitis būtų norėjusi sugrįžti į buvusią vietą. Tad viduje pasitikrinau ir paklausiau pozityvaus jos norėjimo grįžti
atgal tikslo.
Pozityvių pasąmonės tikslų teiravimasis – labai naudingas
– Tai tęsėsi visą mano gyvenimą, tad save laikiau ligotu žmogumi. Kiek prisimenu, kiekviena liga ar nelaimingas atsitikimas sužalodavo dešinę mano kūno pusę, tad buvo svarbu ligas ir praeitį
kartu laikyti dešinėje sąmonės pusėje. Pasąmoningai man atrodė, kad savo ateitį nukėliau į tą pačią pusę, kur buvo mano ligos, o tai reiškė, kad ketinu būti ligota ir ateityje, tačiau to aš nenorėjau. Praėjusią naktį suvokiau, kad atėjo laikas suprasti, jog dabar esu sveikas žmogus – visos ligos liko praeityje. Man tai suvokus, mano naujoji laiko juosta įsitvirtino ir aš pasijutau daug geriau.
Po trijų mėnesių pasiteiravome Keitės apie jos laiko juostos pokyčio rezultatus.
– Galvojau jums parašyti laišką. Tai buvo vienas iš labiausiai neįtikėtinų įvykių mano gyvenime, padaręs man milžinišką įtaką. Išties visa apimantis pokytis.
Vėliau Keitė atsiuntė išsamesnį laišką: „Nuo tada, kai pradėjau studijuoti NLP, daug dėmesio skyriau sveikatos klausimams dėl vaikystėje kamavusio vėžio ir daugelio kitų ligų. Tai padėjo, bet visą laiką jaučiau, jog „kažko trūksta“. Mėginau išsiaiškinti ir kai kuriuos krizę sukėlusius karjeros aspektus, taip pat – kai kuriuos santykių dalykus. Pažvelgus retrospektyviai, esu tikra, kad visi tie sunkumai kilo dėl to, kad niekaip negalėjau išvysti savo ateities. O dabar viskas aišku – tiesiogine prasme. Aš matau kelius, pasirinkimus, tikslus, aš išsprendžiau nemažai problemų. Dabar praeitį matau daug toliau – savo vietoje. Yra ir kitų pokyčių. Prieš tai aš vengdavau dalykų, kurių nemėgstu. Dėl to būdavau gana negatyvi. Pavyzdžiui, dirbau nemėgstamą darbą ir visuomet galvodavau, kaip iš jo išeiti. Dabar aš galvoju apie tai, ką noriu daryti. Tai – daug pozityviau. Taip pat ir su santykiais: galvodavau, ko vengti, o dabar su linkusi galvoti apie tai, ko siekti. Manau, kad, man susirgus vėžiu, dalis manęs tarytum sustojo, mirė. Spėju, kad būtent tuomet pasibaigė mano ateitis. Daktaras apie diagnozę man pranešė numesdamas patologinę ataskaitą ir pasiūlydamas keletą gydymo idėjų, viena kurių buvo dešinės veido pusės pašalinimas.
Aš taip pat žinau, kad šie įvykiai pakeitė tai, kaip aš savo mintyse viską koduoju. Prieš tai iš esmės gyvenau praeityje. Prieš trejus metus įvykę įvykiai, rodėsi, nutiko dar vakar. Jaučiausi taip, lyg praeitis mane slėgtų iš viršaus. Beje, mano teigiamos ir neigiamos patirtys nebuvo atskirtos.
Prieš tai keletą kartų mėginau savo laiko juostą pakeisti pati, bet ji visada beveik iškart sugrįždavo atgal. Tada sutikau jus. Dabar turiu į įvairias puses išsišakojusią ateitį, ir tai yra pozityvu. Pokytis
praeitį perkėlė ten, kur jai būti priklausė – į praeitį. Jaučiu, kad dabar mano protas yra tinkamai organizuotas. Visa mano laiko linija dabar kur kas ilgesnė, tad galiu apibūdinti skirtumus tarp praeities, dabarties ir ateities.“
Kaip pakeisti savo ateitį?
Jei norite pakeisti tai, kaip koduojate savo ateitį, štai ką galite padaryti. Iš pradžių atkreipkite dėmesį į tai, kaip dabar užkoduota jūsų ateitis. Kur ją matote? Daugumos žmonių ateitis yra išdėstyta linija ar tam tikra kryptimi einančiu keliu. Ar ji didelė, šviesi, spalvinga? O gal neryški, maža, esanti už jūsų?
Jeigu jūsų ateitis yra labai maža, trumpa ar išsidėsčiusi vietoje, kurios gerai nematote, jūs negalite būti jautrūs savo ateities norams ir poreikiams. Žmonės su tokia ateitimi dažnai patiria sunkumų
mesdami svorį, puoselėdami gerus sveikatos saugojimo įpročius, užsibrėždami, planuodami ir siekdami tikslų. Jeigu norite tapti labiau orientuoti į ateitį, remkitės šiais žingsniais:
Pirmiausia leiskite sau žinoti, kad jūs tiktai eksperimentuojate – mėginate kitą būdą regėti savo
ateitį. Jeigu jūs ar kuris nors jūsų dalis prieštaraus naujajam būdui, savo laiko juostą galėsite palikti tokią, kokia buvo.
Išbandykite įvairius ateities matymo būdus ir atraskite jums labiausiai tinkantį. Jei jūsų ateitis buvo jums už nugaros, sukite ją aplink save, kol ji atsidurs tiesiai prieš jus. Leiskite jai kiek pajudėti, nukrypti žemiau ar aukščiau, kol atrodys, kad ji „įsitvirtino“. Atminkite, jog kuo jūsų ateities vaizdinys didesnis, šviesesnis, išsidėstęs kuo labiau prieš jus, tuo paprasčiau bus tapti „orientuotiems į ateitį“. Būkite jautrūs bet kokiems prieštaravimams, kuriuos pajusite jūs ar kuri nors jūsų dalis. Pavyzdžiui, jei vizualizuojate ateityje galimas stichines nelaimes, kurių reikėtų išvengti, vargu, ar toli nueisite. Negatyvią informaciją svarbu pakeisti į kažką pozityvesnio, kad
galėtumėte jaustis gerai, matydami tai, ko siekiate, o ne tai, ko norite išvengti.
Ar savo ateitį įsivaizduojate pakankamai šviesią ir spalvingą, kad galėtumėte jos laukti? Žmonės, kurie skundžiasi „blankia ateitimi“, tiesiogine prasme sunkiai ją mato. Kai žmogus sako: „Mano ateitis yra šviesi“, – jis tiesiogine prasme kalba apie savo vidinę patirtį. Jei savo ateitį pašviesinsite iš vidaus, ji taps daug patrauklesnė – tol, kol matysite tai, ko norite, o ne tai, ko nenorite. Jeigu jūsų ateities laiko linija buvo trumpa, leiskite jai išsiplėsti, kad turėtumėte ilgesnės ateities pojūtį.
Įsivaizduokite daug išsišakojimų, kad žinotumėte, jog turite iš ko rinktis. Įsivaizduokite bendrą savo ėjimo kryptį ir į šią liniją įterpkite norimas vertybes, o ne konkrečius įvykius. Vertybės gali būti reprezentuojamos tiesiogiai ar simboliškai. Jei ateityje norite šiltų, artimų santykių, savo ateities laiko linijoje galite matyti artimus žmonių santykius arba šiltą švytėjimą, baltą šviesą ar bet kokį
kitą abstraktesnį vaizdą, jums žymintį santykių artumą. Jeigu jūsų laiko juosta buvo maža, leiskite jai padidėti, kad jums bežiūrint į ateitį, stipriau jaustumėte jos poveikį. Šis pokytis padidina motyvaciją siekti tikslų. Taip pat padarykite ateities liniją spalvingesnę, trimatę ar papildykite ją mirgančiais šviesos blyksniais. Leiskite sau paeksperimentuoti, kad suprastumėte, kas jums labiausiai tinka.
Baigę eksperimentuoti, atkreipkite dėmesį į tai, kokia laiko linijos tvarka jums labiausiai priimtina. Naujajai laiko linijai įsitvirtinus, įsivaizduokite, jog su ja praleidžiate dieną. Ar taip turite daugiau galimybių būti žmogumi, kuriuo norite būti? Jei taip, įsivaizduokite, kad jausdami naująją laiko juostą einate miegoti ir kitą rytą pabundate, jausdami požiūrio pasikeitimus. Atkreipkite dėmesį, ar tai jums patinka. Jei suprasite, kad naujoji laiko juosta jums nepatinka taip, kaip senoji, prieš grįždami į kasdienybę, būtinai leiskite jai atsitraukti į anksčiau buvusią vietą.
Lig šiol kreipėme dėmesį į ateities sukūrimą jos neturintiems žmonėms. Tačiau įmanoma būti ir pernelyg orientuotam į ateitį. Kai kurie žmonės yra tiek susirūpinę ateitimi, kad nebegali džiaugtis dabartimi. Jei jūs negalite džiaugtis ilgai planuota ir pagaliau atėjusia ateitimi, tuomet nebelieka prasmės jos planuoti! Deja, kai kurie puikūs planuotojai niekada nesidžiaugia ateitimi, jai tapus dabartimi. Jei žmogus yra pernelyg orientuotas į ateitį, jam praverstų išmokti bent jau kai kurias situacijas vertinti be ateities perspektyvos. Vaizdžiai tariant, tai gali būti ateities perkėlimas į šoną, taip padarant ją mažesnę, ne tokią spalvingą ir t. t. Gali būti naudinga atskirti praeitį ir ateitį, kad daugiau vietos liktų dabarčiai.
