Fizikos mokslų daktarė apgailestavo, kad kai pasaulis renkasi 2022 metų Fizikos Nobelio premijos laureatą, NASA pataiko į asteroidą, mes turime kalbėti „apie šią liūdną realybę ir hipotetišką grėsmę, kuri gali kilti mūsų šaliai“.
Ji teigė, jog Rusijos, JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės bei Kinijos 1968 metais pasirašyta Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis žymiai sumažino branduolinių ginklų skaičių.
„Savo laiku buvo apie 70 tūkst. branduolinių ginklų, pasirašius sutartį jų sumažėjo. Tai buvo visiškai nekontroliuojama. Mokslininkai pasisakė prieš, nes dėl tokio kiekio mūsų planetos gyventojai išnyktų, būtų sužlugdyti. Dabar tiek JAV, tiek Rusija turi apie 2 tūkst. branduolinių ginklų, kurie pasirengę šaudyti.
Tas galingumas jau nemažas, lyginant su 1945 metų Hirošima, kai žuvo 100 tūkst. žmonių. Dabar paties paprasčiausio ginklo, kuris yra amerikietiškame povandeniniame laive, mažiausio branduolinio ginklo, mirties zona yra apie 5 kilometrus aplink save. Jeigu tai kristų ant miesto, jis jau būtų paveiktas. Su galvučių skaičiumi auga paveikto ploto kvadratiniais kilometrais plotas ir tūris“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė M. Mackoit-Sinkevičienė.
Ji teigė, jog pirmiausia, tikėtina, rengiamasi naudoti taktinius branduolinius ginklus.
„Tai yra mažos branduolinės galvutės ir tiekimo sistemos, kurios pataikiusios į taikinį sunaikins jį tik toje vietoje, nesukels plačiai paplitusio radioaktyvaus lietaus, dulkių, nuosėdų. Ir tie mažiausi taktiniai ginklai yra viena kilotona.
O jau tada – strateginiai branduoliniai ginklai. Manau, siekiama sužaisti, neva taktinis branduolinis ginklas nereiškia tikrojo branduolinio ginklo. Bet tai iš esmės jau pakeistų karo eigą, būtų liūdnų pasekmių“, – sakė fizikos mokslų daktarė.
M. Mackoit-Sinkevičienė kalbėjo, kad susprogus vienos megatonos galingumo bombai, kuri yra standartinė ir moderni, ji būtų 80 kartų galingesnė už Hirošimos.
„Pirmoji fazė įvyksta labai greitai – mažiau nei viena sekundė. Tokio sprogimo metu daugiau nei trečdalis energijos išsiskiria šviesos ir karščio pavidalu. Šviesos blyksnis kartu su karščio banga pasklinda ir pasiekia mus žymiai greičiau nei pati sprogimo banga. Dienos metu nuo tokio blyksnio visi būtų tiesiog apakinti. Tas spindulys dieną – 25 kilometrai, tai atstumas nuo Vilniaus iki Trakų. Naktį jis išauga iki 80 kilometrų. Tą blyksnį pamatytų net kauniečiai.
Per milisekundę susiformuoja plazmos rutulys, karštesnis už pačią saulę. Ir jis auga, viduje jo nelieka nieko – nei pastatų, nei paminklų, nei žmonių... Iki 8 kilometrų spinduliu jis pasklinda, o nuo 10 kilometrų spindulio jau būtų 3 nudegimo laipsnis, kurį žmonėms išgyventi sudėtinga. Po blyksnio ateina tikrosios pasekmės – smūginė banga.
Plazmos kamuolio šiluma, spinduliuotė plečiasi greičiau už garso greitį. Tada susiformuoja tarsi tornadas, viesulas, uraganas aplink centrą, vėjo greitis siekia net 70 metrų per sekundę“, – laidoje „Delfi rytas“ pasakojo fizikos mokslų daktarė M. Mackoit-Sinkevičienė.
Fizikos mokslų daktarė teigė, jog nuo to neatsilaikys pastatai, viskas sulyginama su žeme.
„Ir tik gelžbetonis turėtų atsparumą atremti tokį didelį slėgį. O visa kita, taip pat ir namai, griūtų kaip kortų nameliai. Na, ir galiausiai tas grybo formos debesis iš plazmos rutulio likučių, dulkių, pelenai pakyla į kelių kilometrų aukštį, į dangų. Ir tada ateina tamsa.
Svarbiausia pasekmė, kuri gan ilgalaikė, – radioaktyvus lietus, radioaktyvios dulkės, jos nukeliauja kelis šimtus kilometrų į šonus, paveikia. Ir kiekvienas įkvėpimas – tarsi nuodai žmonėms. Tada išeitis – tik slėptis bunkeriuose keletą savaičių bei laukti, kol jie neteks didesnės radiacijos dozės“, – sakė ji.
Fizikos mokslų daktarė M. Mackoit-Sinkevičienė laidoje „Delfi rytas“ siūlė galimas branduolinės bombos sprogimo bangas modeliuoti interaktyviame žemėlapyje „Nuke Map“. Su fizikų pagalba parengtas žemėlapis leidžia jame pasirinkti miestą, bombos galingumą, – parodo, kokia būtų sprogimo banga.
Anot laidos „Delfi rytas“ pašnekovės, jei ant Vilniaus miesto nukristų vienos megatonos galingumo branduolinė bomba, paveikti būtų 300 tūkst. žmonių.
„Praktiškai mūsų visas senamiestis, centras“, – sakė ji.
Norint apsisaugoti nuo radiacinio pavojaus, gelbėtų bent 30 centimetrų storio betonas, plienas, armatūra.
„Reikėtų bent iki vieno metro kastis. Tektų bunkerių ieškotis“, – sakė ji.
Anot pašnekovės, tikimybė išgyventi bunkeryje yra, jame praleisti po sprogimo reikėtų iki mėnesio.
„Jokia pasaulio tauta nėra pasiruošusi to atlaikyti ir niekada nebus. Tai yra egzistencinė krizė, branduolinė žiema. Ir maisto ištekliai, viskas, kas auginama, maisto tiekimo sistema būtų sutrikdyta. Tai paveiktų visus, ne tik tas šalis, kurios dalyvauja konflikte, pasekmes pajaustų visi“, – laidoje „Delfi rytas“ pabrėžė fizikos mokslų daktarė M. Mackoit-Sinkevičienė.