Mūsų valstybėje niekas negali atimti teisės į darbą iš žmogaus, kokios jis būtų rasės, amžiaus, lyties, pažiūrų ar orientacijos. Tačiau sunkmečiu tokie dalykai itin skaudūs jauniems bedarbiams. Be to, kelia abejonių darbo kokybė, tarkim, naktinės sargės, gimusios 1928 metais.
Tarp skirtingo amžiaus žmonių egzistuoja tam tikra kartų problema. Dažnai tėvai nesutaria su vaikais, o ir pastarieji, susilaukę savo atžalų, tvirtina, kad jie buvo visai kitokie. Tai – natūralu, todėl kyla dvejonių, kai į lopšelį ar darželį atvestu mažyliu pradeda rūpintis pensinio amžiaus sulaukusi auklėtoja, o įstaigai vadovauja jos bendraamžė direktorė. Deja, tuo pačiu metu susiduriame ne tik su kartų problema, bet ir įsidarbinti neturinčio galimybių jaunimo bėdomis.
Šiuo metu, nors vis dar nemažėja migracija į užsienį, Panevėžyje nedarbo lygis artėja prie 14 procentų, tačiau, kaip paaiškėjo, biudžetinėse miesto įstaigose dirba palyginti daug pensininkų. „Panevėžio balsas“ gavo informacijos, kad vienai mokyklai ir vos ne dešimčiai darželių vadovauja pensininkai arba šio amžiaus šiemet sulauksiantys žmonės. Daugumoje švietimo įstaigų dirba po 6–8 pensininkus, o kai kur jų yra beveik pusė. Vyriausiai vieno darželio direktorei – 67-eri, o viename darželyje dirba net 80 metų slenkstį perkopusi moteris.
Miesto Savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Kučienė patvirtino, kad, darbo grupės biudžeto išlaidoms mažinti nurodymu, buvo surinkta ir pateikta informacija apie biudžetinėse įstaigose dirbančių žmonių skaičių bei jų amžių. Anot jos, akivaizdu, kad kiekvienoje įstaigoje yra dirbančių pensininkų, o kai kuriose iš jų – net po keliolika. Tiesa, informacijos darbo grupė neprašė susisteminti, todėl skyriaus vedėja sakė vienareikšmiškai apie darbuotojų amžių ir apie tai, kiek iš jų jau galėtų nebedirbti, pasakyti negalinti.
Dirbti leidžiama
Kiek vėliau I.Kučienė patikslino, kad tik dviejose ar trijose biudžetinėse įstaigose pensininkai nedirba, tačiau kitose jų priskaičiuota net po keturiolika. Tiesa, jie – ne vien tik švietimo darbuotojai, bet ir techninis personalas – virėjos, skalbėjos, ūkvedžiai, sargai. I.Kučienė sakė negalinti spręsti, ar tai normalu, tačiau jei vidutiniškai iš pusšimčio darbuotojų 10 ar 14 yra pensininkai, šio skaičiaus išraiška procentais tikrai nemaža. Personalo skyriaus vedėja akcentavo, kad valstybės tarnautojams yra numatytas 65 metų amžiaus cenzas, o vėliau sutartis gali būti tęsiama metams, tačiau dirbantiesiems biudžetinėse įstaigose Darbo kodeksas jokių apribojimų nenumato.
Pasiteiravus, ar normalu, kai sargu įdarbinamas į devintą dešimtį įkopęs žmogus, I.Kučienė patvirtino, kad viename darželyje naktine sarge tikrai įdarbinta 1928 metais gimusi moteris. Skyriaus vedėja pritarė, kad tai nėra normalu. Ji buvo linkusi abejoti, ar šio amžiaus darbuotojas jau begali tinkamai atlikti savo funkcijas, tačiau pridūrė, jog visa tai sprendžia įstaigos vadovas. Kol informacija pateikta darbo grupei, I.Kučienė sakė negalinti apie ją kalbėti viešai.
Ne šalį valdyti
Galiausiai „Panevėžio balsui“ pavyko išsiaiškinti, kad minėtoji darbo veteranė dirba Alyvų gatvėje esančiame lopšelyje-darželyje „Pušynėlis“. Tą patį patvirtino ir įstaigos direktorė Regina Blauzdienė.
„Nežinau net ką pasakyti, – normalu ar nenormalu, bet yra taip, kaip yra, – sakė ji. – Taip, ji dirba naktine sarge, o pereiti į dieninį darbą nesutinka. Konsultavausi Darbo inspekcijoje, ir jei gydytojai parašo teigiamas pažymas, aš žmogaus per prievartą iš darbo išvaryti negaliu. Ji tikrai didelės pagarbos vertas žmogus, darželyje dirba nuo pat jo atidarymo – 1970 metų. Iš pradžių dirbo medicinos seserimi, auklėtojos padėjėja, naktine aukle, o po to buvo pervesta į naktinės sargės pareigas.“
R.Blauzdienė neatsakė į klausimą, ar šio amžiaus moteris, iškilus pavojui, gali apsaugoti jai patikėtą turtą. Direktorė prisipažino panašų klausimą uždavusi ir darbuotojai, tačiau ji atkirtusi, kad tokio amžiaus mūsų šalies prezidentas sugeba net šalį valdyti, o jai tereikia sargauti. Įstaigos vadovė sakė suprantanti, kad geriausia ją būtų atleisti šalių susitarimu, tačiau tektų mokėti nemažą išeitinę kompensaciją, o biudžetinės įstaigos sunkmečiu vos suduria galą su galu.