Netylant kalboms apie vieningos elektroninės mokymosi sistemos kūrimą Lietuvoje, švietimo bendruomenė diskutuoja, kokia ji turėtų būti.
Padėjo išankstinis pasirengimas
Vienas iš dažniausiai įvardijamų nuotolinio ugdymo iššūkių – mokymosi proceso organizavimas skirtingose platformose. Pamokų vedimas įvairiose aplinkose ne tik blaškė moksleivių dėmesį, bet ir apsunkino mokytojų darbą. Tik mokyklos, kurioms elektroninės mokymosi sistemos jau buvo pažįstamos ne vienerius metus, nuotolinio mokslo pradžioje išvengė streso.
„Šalyje prasidėjus nuotolinio mokymosi procesui, nebuvo jokios panikos – mes jau kelis metus ruošėmės nuotolinio ugdymo galimybėms.
Nuotolinis mokslas iššūkiu tapo tik tai daliai pedagogų, kurie netikėjo, kad mokymasis namuose kada nors gali tapti realybe“, – sako Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas Bacys.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė akcentuoja, kad institucijai buvo svarbu kuo greičiau pasirinkti visuotinas platformas.
„Rinkomės nuotolinio ugdymo platformą, kurią naudosime pateikdami ugdytiniams mokomąją medžiagą, bendraudami, konsultuodami, testuodami ir vertindami. Taip pat aplinkas, kurios bus reikalingos elektroninių užduočių skyrimui ar generavimui bei grįžtamajam ryšiui gauti“, – pasakoja R. Filončikienė.
Vieningos multifunkcinės sistemos idėja
Anot švietimo ekspertų, norint sumažinti chaotišką mokymosi procesą šalyje, reikalinga vieninga elektroninė sistema. Ji turėtų susieti esamus rinkoje el. švietimo produktus ir atliepti visus mokyklos bendruomenės poreikius vykdant tiek fizinį, tiek nuotolinį ugdymą. Šioje sistemoje turėtų būti tarpusavyje integruotos lyderiaujančios virtualios mokymo aplinkos, el. dienynai, elektroninio ugdymo turinio pateikimo platformos bei kiti plačiai naudojami įrankiai, su kuriais mokytojai jau yra įpratę dirbti.
R. Filončikienė mano, kad jei tokia integruota sistema egzistuotų Lietuvoje, ją naudotų visos mokyklos. Gal ne kaip vienintelį mokymo įrankį, bet kaip pagrindinį.
Daugiau nei penkerius metus mokymosi sistemas administruojančios TAMO grupės vadovas Edgaras Jasalinis teigia, kad įmonės pagrindinis tikslas – palengvinti darbą švietimo bendruomenei.
„TAMO grupė siekia vis papildyti mokymosi platformą naujomis funkcijomis ir integruoti įvairius el. švietimo sprendimus. Nuolat ieškome partnerysčių tiek su esamais mokomojo turinio, tiek kitų reikalingų elektroninių įrankių kūrėjais, kad užtikrintume kuo sklandesnį, patogesnį, laiką taupantį mokymosi procesą bei kurtume vieningą sprendimą mokyklai“, – sako E. Jasalinis.
Jo teigimu, dideliu žingsniu vieningumo link tapo partnerystė su ugdymo turinio leidėjais „TEV“, „Baltų lankų“ vadovėliai“, „Briedis“, „Didakta“. Tik prasidėjus nuotoliniam mokslui ir TAMO sistemose patalpinus leidyklų mokomąją medžiagą, jau per pirmąją savaitę ji peržiūrėta daugiau nei 0,5 mln. kartų.
Skeptiškai vertindamas vienos naujos mokymosi sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybę, V. Bacys siūlo patiems mokytojams leisti nuspręsti, kokią dalį tokios sistemos jie norėtų naudoti savo veikloje.
„Kai kurios Vakarų Europos šalys turi sukurtas vieningas elektronines švietimo sistemas, kuriose tarpusavyje sąveikauja įvairios platformos, o mokytojai turi teisę pasirinkti: naudoti visas jos galimybes ar tik mažą gabaliuką“, – pristato V. Bacys.
Jam pritaria E. Jasalinis teigdamas, kad tikslu turėtų tapti rinkoje esančių sprendimų integravimas bei panaudojimas, o ne visiškai naujų sistemų kūrimas.
Reikalinga abipusė komunikacija
Švietimo ekspertai taip pat akcentuoja bendravimo ir grįžtamojo ryšio svarbą pamokoms vykstant nuotoliniu būdu.
„Mokymasis turi daugybę komandinio žaidimo elementų, tad pamokoms vykstant elektroninėje erdvėje, svarbu išsaugoti grįžtamąjį ryšį, socialinę sąveiką: tarp moksleivių, tarp mokytojų, mokyklos bendruomenės“, – dar vieną elektroninei mokymosi platformai reikalingą funkcionalumą pristato V. Bacys.
Jam antrina ir R. Filončikienė sakydama, kad integravus bendravimo funkciją elektroninėje mokymosi platformoje, moksleiviai galėtų bendrauti tiek su klasės draugais, tiek su dėstančiais mokytojais toje pačioje aplinkoje.
Svarbus duomenų saugumas ir konfidencialumas
Ugdymui iš mokyklos suolo persikėlus prie ekranų, patyčios taip pat persikėlė į virtualią erdvę. Prisidengę kai kurių bendravimo platformų suteikta galimybe išsaugoti savo anonimiškumą, moksleiviai įgavo laisvę tyčiotis iš klasės draugų neatskleidę savo tapatybės.
„Norėdami integruoti bendravimo funkciją savo sistemose, ieškojome patikimų partnerių, kuriems ne mažiau nei mums svarbūs saugumo ir autentifikavimo reikalavimai. Matėme, kaip mokytojams ir moksleiviams trūko tiesioginio kontakto – jau per pirmąjį mėnesį integruotą virtualių susitikimų platformą „Microsoft Teams“ išbandė daugiau nei keli tūkstančiai vartotojų“, – pristato E. Jasalinis.
Jis taip pat pabrėžia, kaip svarbu elektroninių mokymosi sistemų valdytojams užtikrinti ne tik duomenų saugumą, bet ir jautrios asmeninės informacijos konfidencialumą.
„Sistemų kūrėjai privalo imtis visų reikalingų priemonių bei užtikrinti jų sistemose esančios informacijos saugumą“, – kalba E. Jasalinis bei priduria, kad TAMO grupė atsakingai rūpinasi duomenų saugumu: kiekvienas vartotojas turi asmeninę paskyrą bei gali matyti tik savo duomenis, informaciją įmonė saugo aukščiausius saugumo reikalavimus bei TIER III standartus atitinkančiuose duomenų centruose, sistemingai daro atsargines duomenų kopijas, saugosi nuo programišių atakų.
Draugiškas internetas
KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimos skyriaus patarėja Aušra Vaitkevičiūtė kalbėdama apie patyčias virtualioje erdvėje „Delfi“ sakė, kad užkardyti panašias situacijas bei darbui su interneto turiniu vykdomas projektas „Draugiškas internetas“ , kurį vykdo Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Ji rekomendavo susipažinti su šiuo projektu, kuriame taip pat yra nurodytos karštoji bei pagalbos linijos.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai įspėja, kad piktavaliai elektroninėje erdvėje intensyviai išnaudoja susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo.
Prisidengiant įvairiomis institucijomis ir melaginga informacija, siuntinėjami laiškai su žalingu programiniu kodu, platinamos suklastotos svetainės, socialinės inžinerijos metodais bandoma vartotoją paskatinti įsidiegti kenkėjišką programinę įrangą ir kitais būdais užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.
Pastebėjus kibernetinius incidentus A. Vaitkevičiūtė kvietė pranešti apie juos NKSC.
Dėl karantino įvestą nuotolinį mokymąsi vaikai ir suaugusieji Lietuvoje vertina pakankamai teigiamai, tačiau vis tik moksleiviai yra pozityvesni už savo tėvus. Iš visų Baltijos ir Šiaurės šalių nuotoliniu būdu mokytis labiausiai patiko suomiams, o mažiausiai – danams. Tokius duomenis atskleidė gegužę „Telia“ užsakymu Baltijos ir Šiaurės šalyse atlikti tyrimai.
„Nuotolinės pamokos daugeliui vaikų ir jų tėvų buvo visiškai nauja patirtis, prie kurios teko prisitaikyti greitai ir netikėtai. Visgi „Telia“ atliktos apklausos rodo, kad vaikai pokyčius priėmė pozityviau – juk dauguma jų užaugo su technologijomis, internetas jiems tarsi antri namai, tad į virtualią erdvę persikėlus ir pamokoms, naujoves priimti buvo paprasčiau“, – sako „Telia“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė.
Lietuvių moksleiviai – per vidurį
Remiantis naujausia vaikų apklausa, kas antram 10–18 metų Lietuvos vaikui mokytis namuose patiko – 54 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių pažymėjo, kad nuotolines pamokas vertina teigiamai. O tokių mokinių, kuriems naujas mokymosi būdas nepatiko, Lietuvoje yra mažiau negu penktadalis (17 proc.).
Labiausiai mokytis iš namų patiko suomiams – net 67 proc. vaikų tokią patirtį vertina teigiamai ir tik 8 proc. – neigiamai. Skeptiškiausi yra danai: šioje šalyje teigiami vertinimai sudarė 41 proc., neigiami – 20 proc. atsakymų.
„Lietuvos vaikai 7 šalių kontekste pataiko į patį vidurį. Jie rečiausiai nurodė, kad mokytis nuotoliniu būdu jiems nuobodu ir teigė, kad mokantis iš namų padidėjo jų savarankiškumas sprendžiant uždavinius, atsirado daugiau galimybių pailsėti tarp pamokų“, – tyrimo rezultatus apibendrina B. Eimontaitė.
Vaikai pasigedo klasės draugų ir fizinės veiklos
Kas antras 10–18 metų amžiaus Lietuvos moksleivis teigia, kad nuotoliniu būdu pradėjo mokytis geriau ir tik kas penktas pripažįsta, kad rezultatai suprastėjo.
Įdomu kad moksleiviai iš Lietuvos ir Latvijos savo rezultatus vertina geriausiai iš visų Šiaurės ir Baltijos šalių. Palyginimui, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje savo rezultatus mokantis iš namų geriau vertina tik kas trečias vaikas.
„Ir savo atviruose atsakymuose didesnė dalis vaikų pozityviai vertina mokymąsi iš namų, sako, kad pradėjo mokytis uoliau bei dėkoja tėvams už pagalbą. O labiausiai pasigenda dviejų dalykų – klasės draugų ir fizinės veiklos“, – pastebėjo „Telia“ komunikacijos vadovė.
Užduotys tapo sunkesnės
Teigiamai mokymąsi iš namų įvertino 49 proc. suaugusiųjų, neigiamai – 20 proc. Skirtingai situaciją vertina ir patys suaugusieji: tėčiai dažniau nei mamos mano, kad nuotolinio mokymosi kokybė karantino metu suprastėjo.
Suaugusiųjų ir vaikų atsakymai išsiskyrė ir paprašius įvertinti atskirus nuotolinio mokymosi aspektus. Tik trečdalis tėvų mano, kad jų vaikų mokymosi rezultatai per šiuos tris mėnesius pagerėjo, o ketvirtadaliui atrodo, kad jie pablogėjo.
Įdomu tai, kad mamos savo vaikų rezultatus vertina nuosaikiau nei tėčiai, skirtumas tarp jų siekia daugiau nei 10 proc.
O kaip pačios pamokos? Jaunimas labiausiai pajuto išaugusį savarankiškų užduočių kiekį – visose šalyse tai įvardijo daugiau nei pusė apklaustų mokinių (Lietuvoje – 61 proc.). Beveik kas antras Lietuvos moksleivis taip pat nurodė, kad užduotys tapo sunkesnės ir tenka daugiau laiko praleisti mokantis – su tuo sutinka ir didesnė dalis tėvų, ypač mamų.
Ilgiau mokosi ne tik lietuviai, bet ir latviai su estais. Užtat didesnė dalis Danijos, Suomijos ir Norvegijos mokinių karantino metu mokslams skyrė mažiau laiko nei įprastai.
Pranešimų dėl nuotolinio ugdymo problemų sulaukė ir vaiko teisių apsaugos specialistai
Nors pirmosiomis mokslų dienomis daugeliui teko patirti tam tikrų nesklandumų – kompiuterinės įrangos trūkumo ar internetinio ryšio trikdžių – palaipsniui problemos, rodos, išsisprendė. Vis dėlto vaiko teisių apsaugos specialistai kone kasdien sulaukė bent po kelis pranešimus iš ugdymo įstaigų dėl galimai pažeidžiamų vaikų teisių į mokslą.
Vaiko teisių apsaugos specialistams dėl minėto pobūdžio problemų kasdien teko reaguoti į skirtinguose Lietuvos regionuose gaunamus pranešimus, jų užfiksuota Vilniaus, Kauno, Utenos, Šiaulių, Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskrityse, o Panevėžio apskrityje tokių pranešimų negauta nei vieno.
Buvo pastebėta, kad net ir didmiesčiuose ne visi vaikai turėjo namuose reikiamas technologines priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti nuotolinio mokymosi metu.
Vaiko teisių apsaugos specialistai, bendradarbiaudami su socialinių paslaugų centrais ir ugdymo įstaigomis, ieškojo galimybių, kaip stokojantiems kompiuterių ar planšečių, laikinai jų pasiskolinti iš mokyklų. Be technologinių problemų vaiko teisių gynėjai įžvelgė tėvų dėmesio stoką vaikų ugdymo poreikiams bei glaudesnio bendradarbiavimo trūkumą tarp tėvų ir ugdymo įstaigų atstovų.