„Ką tikrai esame pastebėję, kad prastėja mokinių motyvacija, kad mokiniai turi skirtingų poreikių, skirtingų pomėgių ir ta matematika nėra pats tas mylimiausias, mėgstamiausias dalykas“, – komentavo Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė Lina Bairašauskienė.
Balandį per matematikos žinių patikrinimą abiturientų vidurkis siekė tik 40 proc., todėl, kad nepasikartotų praėjusių metų situacija, kai matematikos brandos egzamino neišlaikė trečdalis, švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė didinti pamokų skaičių. Kitų mokslo metų devintokai turės jau nebe tris, o keturias matematikos pamokas.
„Nėra papildomo turinio, yra tiesiog papildomas matematikos mokymosi laikas pagal dabar galiojančias bendrąsias programas“, – komentavo ŠMSM atstovė Jolanta Navickaitė.
Didesnis matematikos pamokų skaičius – tai viena iš permainų, kurią ministerija įtraukė į bendrojo ugdymo planą ateinantiems dvejiems metams. Toks sprendimas matematikos specialistus verčia gūžčioti pečiais. Viena vertus, dvejų metų per mažai mokinių pasiekimams pagerinti, kita vertus, ministerija kreipia dėmesį į pamokų skaičių, nors turėtų tobulinti patį matematikos mokymą.
„Tie sprendimai yra fragmentiški. Valandos pridėjimas yra labai tokia smulki dalelė viso ugdymo turinio požiūriu. Pagrindinis dalykas, kad būtų mokytojo kvalifikacija, o valandų pridėjimas tos kvalifikacijos nei mažina, nei didina“, – teigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) profesorius Rimas Norvaiša.
Kol devintokai kitąmet daugiau gilinsis į matematiką, aštuntokų laukia papildoma fizinio ugdymo pamoka, o visų aktyvių mokinių, kurie savaitgaliais mokyklai atstovauja sporto varžybose ar olimpiadose, laisvadienis. Pavyzdžiui, prieš olimpiados dieną laisvadienio suteikimo tvarką nustatys mokykla.
„Tai yra tikrai labai puiki idėja ir moksleiviai ją tikrai palaiko. Nors žinoma, pačios fizinio ugdymo pamokos yra labai diskutuojamos ir moksleiviai mano, kad šis dalykas turėtų būti vertinamas ne pažymiu, o įskaita“, – sakė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė.
Dar viena naujovė – mokyklos galės organizuoti nuotolinį mokslą ir ne karantino metu. Tačiau tam leista skirti ne daugiau nei trečdalį visų pamokų laiko.
„Platesnės bendruomenės įtraukties, mokinių įtraukties, kai yra, sakykime, didesnis poreikis nuotolinio ugdymo, kai yra tam tikros problemos, tai aš sveikinčiau šią idėją. Manau, kad mūsų mokyklos bendruomenė pasinaudos šia galimybe“, – komentavo L. Bairašauskienė.
Pokyčių bus ir mokyklų vadovams. Ugdymą kitąmet jie galės organizuoti savarankiškiau. Pavyzdžiui, kitaip perskirstyti pamokas, keisti trimestrų trukmę ar net mokinių atostogų datas. Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė mano, kad Vyriausybė nežino, kaip kompensuoti pasiekimų nuostolius per pandemiją, todėl atsakomybę permeta mokykloms.
„Tai yra ir gerai, ir blogai. Gerai, kai yra mokyklose aktyvus vadovas, kuris sugeba organizuoti. Blogai yra tada, kai žinome, kad daugelis mokyklų neturi vadovų, o kiti vadovai nebūtinai geriausia praktika remsis“, – tikino VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.
Pasak N. Putinaitės, bendrojo ugdymo planas kosmetinis ir šiai ministerija, kaip ir buvusioms, nepavyko sukurti ilgalaikės švietimo strategijos.
„Politinio matymo ir ar tos programos, pavyzdžiui, labiau orientuojasi į tokių bendrų gebėjimų gausinimą, ar jos orientuojasi į tam tikrų ribotų žinių kiekio gilinimą.“
Ministerija to neneigia ir sako, kad dokumentas yra daugiau apie patį ugdymo organizavimą, bet ne apie turinį.
Primename, kad bendrieji ugdymo planai atnaujinami kas dveji metai.