Pasigenda švietimo ministrės
Kalbama, kad visais laikais mokyklų kampuose žmonės rūkydavo ir buvo stebimasi, kad rūko vis jaunesni vaikai. Kodėl dabar reikia į tai kreipti didelį dėmesį?
„Pirmiausia, tikrai nesinori nieko gąsdinti ir nesinori apsiriboti vien kažkokiais skambiais pareiškimais. Reikia tęsti tą darbą, kuris yra vykdomas ir Seimo nariai, Vyriausybė jau pakankamai seniai stebi tą situaciją mokyklose ir tikrai per kiekvieną posėdį, kurį mes rengiame, toje pačioje ir Priklausomybės prevencijos komisijoje, vis atrandame naujų faktų, naujų tendencijų ir grėsmių“, – teigia T. Tomilinas.
Anot jo, sprendimų priėmimus šiuo metu stipriai apsunkina įtempta Lietuvos politinė situacija. T. Tomilino teigimu, visa tai atsiremia į didelį mastą problemų, kurių valdymui reikia lyderio ir aiškių planų, nurodančių, ką mes galime dėl to padaryti.
Seimo narys mini, kad būtent šios konkrečios situacijos sprendimą apsunkina tai, kad Lietuva šiuo metu nebeturi švietimo ministrės.
„Aš kelis kartus klausiau per Vyriausybės valandą premjerės, kas, vis dėlto, atsakingas už šios situacijos Vyriausybinę nepriežiūrą ir aiškių algoritmų, aiškių planų dėliojimą, ką mes galime padaryti? Atsakymai tokie labai neapibrėžti, neaiškūs, netikslūs“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, jis pats tikisi, kad bus paskirtas atsakingas žmogus, kuris galės sėkmingai vystyti situacijos sprendimą, pagal parengtus algoritmus.
„Mes matome augantį vartojimą elektroninių cigarečių ir mes girdime iš pačių vaikų, iš organizacijų, iš tėvų organizacijų, iš tų mokyklų vadovų, kurie kalba, na, kad tikrai maišo beleką ir belekaip. Ta prasme, maišo nelegalias chemines medžiagas, skirtingai nuo to mūsų jaunystės rūkymo, kur akivaizdu, kad rūkydavo žmones tiesiog cigaretes, na, galbūt geresnes ar blogesnes, bet cigaretes, pagamintas gamykloje, dažniausiai“, – aiškina T. Tomilinas.
Anot jo, jau ir patys vaikai daug ką žino, ir daug ką mato, tačiau vien jų žinojimo neužtenka. Reikia imtis konkrečių veiksmų ir spręsti šiuos klausimus.
Tikina, kad tai kompleksinė problema
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. D. Žvirdauskas teigia, kad tai – kompleksinė problema.
„Tai yra kompleksinė problemą, kurią reikėtų spręsti diskutuojant, sutelkus jėgas ir taikyti įvairias priemones: tiek kietąsias priemones, tiek, sakysime, minkštąsias, labiau ugdomąsias priemones. Tai mokyklos, šiuo atveju, jos gali taikyti labiau minkštąsias priemones“, – teigia jis.
Anot pašnekovo, minkštosios priemonės yra pokalbiai, prevencinės programos, užsiėmimai, pokalbiai pamokų metu, bendravimas ir kitoks artimo ryšio palaikymas.
„O kietosios priemonės, tai gali būti pareigūnų reagavimas, galbūt kinologų pasitelkimas. Kiek man tenka dabar diskusijose dalyvauti, tai daugiau tenka girdėti, kad tų kietųjų priemonių taikymas duoda trumpalaikį efektą, o tų minkštųjų priemonių taikymas – duoda ilgalaikį efektą. Aš manau, kad kiekvieną situaciją mes turėtume vertinti labai individualiai. Vienu atveju gal tikrai pakanka minkštųjų priemonių, kitu atveju gal reikėtų pasitelkti ir pareigūnus, reaguoti ir taip toliau“, – teigia D. Žvirdauskas.
Yra teigiama, kad mokyklos nėra suinteresuotos pripažinti problemos ir tokius atvejus slepia, nes bijo susigadinti savo reputaciją. Ar tikrai mokyklos linkę viską užglaistyti?
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas teigia, kad su tuo pilnai sutikti jis negali. Jo teigimu, visos mokyklos į situacijas reaguoja skirtingai.
„Gal ir yra tokių atvejų, bet mokyklos, kiek man tenka kalbėtis su vadovais, jeigu turi bet kokios informacijos – dalinasi, nedelsiant informuoja, raštu informuoja pareigūnus apie galimus platinimo atvejus. Na, tarkim, man pagirtinas pasirodė pareigūnų elgesys, kuomet jie netoli vienos įstaigos atliko tam tikrą akciją. Buvo slaptas arba nežymėtas automobilis, buvo pakelti dronai ir buvo aptikti, sakysime, vaikai, kuomet jie rūkė tas elektronines cigaretes. Tai papuolė ant aštuoniolikos metų turinčių abiturientų, kuriems nieko negalima padaryti. Jie ne mokyklos teritorijoje rūkė ir, tiesiog, buvo profilaktinis pokalbis ir viskas“, – pavyzdžiu pasidalino D. Žvirdauskas.
Pašnekovas taip pat priduria, kad įvairiose mokyklose situacijos yra ir gali būti itin skirtingos, todėl yra reikalingos kompleksinės, kietosios ir minkštosios priemonės, kurias būtų galima tiems skirtingiems atvejams pritaikyti.
Griežti draudimai – ar tik jie gali išspręsti šią problemą?
„Lietuvoje draudimų jau labai daug turime, reikėtų juos įgyvendinti“, – laidoje Seimo narė M. Danielė.
„Komisija jau pamatė vieną spragą savo posėdžio metu. Paaiškėjo, kad, vis dėlto, pačios elektroninės cigaretės, tai yra įrankio, paties elektroninio įrengimo paravimas, kada parduoda fizinis asmuo, nėra ribojamas arba, kitaip tariant, skiriama labai nedidelė bauda – vos 10-20 eurų siekianti. Tai komisija jau nuo praėjusio posėdžio parengė pasiūlymą, kad toks perpardavimas, vis dėlto, būtų draudžiamas nepilnamečiams ir už tai būtų taikoma didesnė atsakomybė“, – vieną iš griežtinančių priemonių įvardino ji.
M. Danielė atskleidė ir tai, kaip ji apskritai vertina šią problemą.
„Nepilnamečių rūkymas, per pastaruosius 20-30 metų, kas buvo matyta, kad būtų šiuo metu ypatingai pasikeitęs ar, pavyzdžiui, matytume labai pradinukus rūkančius – vis dėlto, tokio reiškinio nėra. Mokyklų vadovai sako, kad jau keturiasdešimt metų dirba šitą darbą ir mato situaciją kaip stabilią, bet tai nereiškia, kad neturime spręsti, nes nepilnamečių rūkymas Lietuvoje apskritai niekada nebuvo, apart draudimų įvedimo, kažkaip kitaip sprendžiamas. Platesnės strategijos mes niekada neturėjom“, – aiškina Seimo narė.
Anot jos, net ir pačios savivaldybės niekada neinvestavo į rūkymo prevenciją. Ar to reikėtų daugiau?
„Jeigu savivaldybė tikrai identifikuoja nepilnamečių rūkymą kaip paplitusią problemą arba kaip didėjančią, arba augančią problemą, tai tas investicijas savivaldybė turėtų stiprinti ir kartu su Valstybės taikomom priemonėm būtų ir rezultatas didesnis, geresnis, labiau pastebimas“, – teigia D. Morgana.
Ar reikia ekstremalios situacijos?
Seimo nario T. Tomilino teigimu, tai yra bendra visų, o ne pavienių savivaldybių problema. Anot jo, tą turime pripažinti visi. Jis dėl šios priežasties siūlo įvesti ekstremalią padėtį.
„Konstatuokim, kad visur problema, suteikim daugiau įgaliojimų, operatyvinių įgaliojimų ir tuo pačiu pinigų. Kas yra ekstremali padėtis ir krizė? Tai yra galimybė operatyviau naudoti biudžetus, iš karto sprendžiant problemą, nelaukiant biudžetinių metų“, – aiškina Seimo narys.
T. Tomilinas taip pat priduria, kad jis jokiu būdu neneigia prevencinių programų būtinumo. Tačiau, anot jo, tai yra tik viena iš priemonių. Dabar, Seimo nario teigimu, reikia imtis kuo aktyvesnių veiksmų.
Seimo narė D. Morgana su tokia T. Tomilino idėja nesutinka. Anot jos, ekstremalios situacijos skelbti tikrai nereikėtų.
„Aš kaip tik siūlyčiau visiškai priešingai. Siūlyčiau nusiraminti ir šaltu protu reaguoti į situaciją, nes visos trumpalaikės priemonės yra pinigų ištaškymas, politinis piaras ir visa kita. Kai kalbam apie prevenciją, tai yra mokslu pagrįstos priemonės ir įrankiai. Šiandien Lietuvos valstybė finansuoja tuos įrankius ir taip pat savivaldybės turi kitus įrankius, kuriuos gali taikyti papildomai, jeigu jie mano, kad būtent jų savivaldybėje kažkoks segmentas yra labiau pažeidžiamas“, – teigia ji.
Seimo narė D. Morgana teigia, kad viena iš sėkmingiausių prevencijos priemonių, kurią Vilnius jau pritaikė kai kuriose seniūnijose, yra Islandijos modelis, sutelktas į būtent tėvus ir mokytojus, vaiko aplinką. Anot jos, būtent toks prevencijos modelis gali padėti spręsti šią problemą.
„Islandijos modelis yra vaiko ir tėvų ryšys, kontroliuojamas laisvalaikis, draugų pažinojimas, draugų tėvų – tai yra bendruomeniškumas, kad nebūtų tokių pertrūkių, kada vaikas neaišku kur ir daro nežinome ką“, – aiškina ji.
Tačiau T. Tomilinas teigia, kad šioje vietoje D. Morgana nėra iki galo nuoširdi.
„Jeigu ji pacituotų tą Seimo nutarimą, kurį mes visai neseniai kartu priėmėm, dėl narkotikų, tabako ir priklausomybių prevencijos darbotvarkės, tai ten aiškiai pasakytos dvi kryptys ir ta kryptis, kur ji sako, kad taip, iš tikrųjų reikia ir užimtumo, ir to ryšio, ir bendruomeniškumo – visa tai galima pavadinti bendrai aktyvia socialine politika, iš principo, kuri ne tik tai apie prevenciją, o apskritai apie mūsų bendruomeniškumą kaip tokį, apie tėvų gebėjimus su vaikais bendrauti. Tam reikia tikrai struktūriškai didesnių investicijų ir mūsų tos komisijos posėdžiai atskleidžia, kad finansavimo trūksta, jo reikia daugiau ir su tuo yra susijusi mokesčių reforma, ilgalaikiai dalykai ir taip toliau“, – atskleidžia pašnekovas.
Anot jo, ekstremalios situacijos įvedimo atveju, daug efektyviau veiktų ir policijos darbas, kadangi įstaigos jaustų gerokai didesnį spaudimą iš centrinės valdžios. Todėl, anot jo, toks sprendimo būdas yra kur kas efektyvesnis.
Gydytojas toksikologas R. Badaras teigia, jog dažnai valdžios sprendimai neturi nieko bendro su realia situacija ir su medicina. Jis atskleidžia, kiek ta situacija grėsminga yra šiandien.
Gydytojas laidoje dalinasi, kad vienoje Vilniaus gydymo įstaigų per savaitę reanimacijoje atsiduria bent keturi vaikai, apsinuodiję nuo elektroninėse cigaretėse maišomų medžiagų. Jis kviečia pasvarstyti: tai yra daug ar mažai?
„Man tai yra per daug. Man tai yra tikrai per daug. Aš su vaikais nedirbu, aš dirbu su suaugusiais. Jų turime ryškiai mažiau, bet su vaikais yra toks pateiktas skaičius – vidutiniškai keturi pacientai per savaitę“, – teigia R. Badaras.
„Tai dažniausiai susiję su tuo, kas dabar yra dedama yra tas elektronines cigaretes. Paprastai tai būna sintetiniai kanabinoidai. Jie sukelia dar ir blogesnes reakcijas“, – aiškina gydytojas toksikologas.
Anot jo, tokias kenksmingas medžiagas žmonės gauna per tiekimo grandines, per jas jomis dalinasi ir to srautas nuolat didėja.
„Šie dalykai apima visą Lietuvą. Čia kažkokių dabar regioninių specifikų neliko, nes tai yra globalizacija, gerąja ir blogąja ta žodžio prasme“, – teigia R. Badaras.
Dažnas žmogus pasakytų, kad apie elektroninių cigarečių žalą trūksta informacijos. Tam pritaria ir gydytojas toksikologas R. Badaras.
„Aš manau, kad toks pareiškimas net pernelyg optimistinis, nes „trūksta“ yra tada, kai kažkiek yra. Kalbant apie elektronines cigaretes, mūsų švietimo sistema šitoj vietoj priėmusi, kaip sakyti, patogią poziciją: „ne mano kiaulės, ne mano pupos“, su visa pagarba. Sakau tai atsakingai, nes kiek bendrauju su mokyklom, tai kol kas reakcija yra paremta atskirų mokyklų ar atskirų visuomenės sveikatos biurų darbuotojų entuziazmu – nieko daugiau. Sistemos nėra, kad ir kaip tai kažkam nepatiktų“, – teigia R. Badaras.
Anot jo, viešumoje trūksta mokslų pagrįstos informacijos, kurią šiuo metu pateikia tik pavieniai žmonės.
Visuomenėje vyrauja ir dar viena nuomonė, esą vaikai prie rūkymo pereina dėl užimtumo stokos ir neturėjimo ką veikti.
Gydytojas toksikologas R. Badaras laidoje „Dienos klausimas“ teigia, vaikų laiko įprasminimas – viena iš išeičių jų tėvams, norintiems apsaugoti savo vaikus.
„Tai nebūtų kažkoks naujas trendas. Tarkim, Islandijos iniciatyva – ji jau parodė pasauliui, ką gali toks organizuotas paauglių ir moksleivių laisvalaikio organizavimas. Tai ne tik, kad gerina paauglių sveikatos rodiklius, bet ir gerina sportinius rezultatus. Tas Islandijos pavyzdys – labai gražus, kai tauta, kuri mažesnė už kauną visą, ji sugebėjo įlysti į vedančius sportinius, kaip sakyti, lyderius kai kuriose sporto šakose. Na, tik tada, kada buvo investuoti labai dideli pinigai į vaikų įtraukimą į sportinę veiklą“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovas.
Paklaustas, ką pasakytų vaikams, jeigu jam per vieną minutę reikėtų paaiškinti apie elektronines cigaretes, vadinamąjį „garinimą“ ir viso to žalą, R. Badaras teigia, kad viena minutė jam yra sunkiai įsivaizduojamas formatas. Tam reikia kur kas daugiau laiko – bent trijų minučių.
„Vaikams, pirmiausia, reikia pasakyti, kad didžioji informacijos dalis, kurią jie gauna, yra suformuota rinkos dalyvių, kurių tikslas yra jų tėvelių pinigai, o mokslinė informacija gerokai skiriasi nuo tų reklaminių tekstų, kuriuos jiems pateikia. Tada nurodyčiau jiems šaltinius, kur jie galėtų tos informacijos pasisemti, nes daugiau per tris minutes nesugebėčiau“, – dalinasi jis.
Tiesa, R. Badaras dar kartą pabrėžia, jog tokių tekstų lietuvių kalba tiesiog nėra, bet jis pasidžiaugia, jog šiais laikais vaikai puikiai kalba angliškai, todėl jiems galima pateikti ir užsienio šalių parengtus šaltinius, o mums belieka tikėtis, kad visa tai kuo greičiau atsiras ir Lietuvoje.
Ar ši problema tikrai vis didėja ir kaip rimtai į ją reikia žiūrėti? Jauno žmogaus akimis į šiuos klausimus laidoje atsako Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.
„Čia, galbūt, daugiau reikėtų žiūrėti ne tik į pačias elektronines cigaretes, į patį suskystintą tabaką, o daugiau žiūrėti į tai, jog mūsų prevencijos programos yra neefektyvios ir tai yra ilgalaikė to pasekmė. Anksčiau buvo tos pačios cigaretės, dabar tai yra elektroninės cigaretės. Pats suskystintas tabakas kuo labiau yra viliojantis, turbūt, tai yra skoniai. Na, jie yra techniškai uždrausti, bet labai lengvai, vis dėlto, yra apeinama ta sistema“, – dalinasi E. Mikulskis.
„Dėl maišymo, aš tikiuosi, bent jau kiek žiūrėjau, kad patys oficialūs gamintojai, kurie oficialiai, su visom licencijom pardavinėja, tai jie nededa jokių priemaišų. Čia yra išvis kita problema – čia jau yra platintojų ir pačių žmonių, kurie jau daro tam tikrą nusikalstama veiką veikla, vis dėlto“, – teigia jis.
Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas atskleidžia, kaip plačiai tai yra paplitę.
„Čia turbūt reikėtų skirti taip: įsigyjant iš licencijas turinčių įmonių ar parduotuvių – čia jau viskas atsiremia į tai, ar patys pardavėjai laikosi to reikalavimo prašyti dokumento, ar jie sprendžia iš akių. Na, jei moksleivis atrodo vyresnis negu yra jo amžius, galbūt pasitikima arba atsainiau pažiūrima, tai tu gali nelegaliomis priemonėmis įsigyti tinkamą prekę. O jau tas visas kitas tinklas, aš apie jo mastus negalėčiau pasakyti. Čia turbūt policija, vis dėlto, geriausiai pakomentuotų, bet, be abejo, jis egzistuoja“, – teigia pašnekovas.
Anot E. Mikulskio, neoficialiai elektroninių cigarečių skysčius maišančiųjų tinklas – labai platus. Į jį įtraukiami net ir patys moksleiviai, kurių prašoma perpardavinėti medžiagas.
„Lengviau išspręsti, kai tie patys pardavėjai nesilaiko reikalavimų prašyti dokumentų ir jie paprašę dokumento galėtų užkirsti kelią iš savo pusės, bet apie viso to tinklo išplitimą – na čia jau yra policijos reikalas, bet, be abejo, jis yra paplitęs“, – aiškina jis.
E. Mikulskio teigimu, daug rizikos kelia ir viešumoje matomos reklamos, kad elektroninių cigarečių žala yra mažesnė nei įprastų cigarečių. Susidaro įspūdis, kad bėgame paskui problema ir nesugebame pasivyti faktų.
