„Dėl įsigaliojimo termino manome, kad nuo šių metų rugsėjo būtų per skubu, nes ir poįstatyminius aktus reikėtų parengti, vien techninė dalis yra sverianti, laiko prasme sakome, realiau būtų kitų metų rugsėjį, kai būtume pasirengę“, – šią savaitę Seime surengtuose pataisų klausymuose sakė ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas.
Komentuodamas pataisas ministerijos atstovas taip pat siūlė įrašyti ekspertinę instituciją, kuri vertintų galimybes vaiką ugdyti šeimoje. Diskusijos metu kaip galimi vertintojai nurodyti Vaiko gerovės komisija arba Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.
„Manome, kad būtina įrašyti atsakomybę ir savivaldos per Vaiko gerovės komisiją, ir ekspertinis vertinimas dėl tokio pasirinkimo yra normalu, taip yra ir kitose valstybėse, kur mokymas namuose įteisintas“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
Lietuvos tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas teigė, kad Vaiko gerovės komisijos vertinimas būtų perteklinis, nes ugdymo šeimoje imsis savarankiški, kūrybingi ir atsakingi tėvai.
„Iš kur atsirado poreikis ugdymo šeimoje – dalis šeimų gelbėjasi nuo sistemos, kur žalojami jų vaikai. Neabsoliutinu, bet nemaža dalis vaikų yra žalojami. Tyrimai parodė, kad tik trečdalis mokinių patenkinti mokykla“, – kalbėjo A. Murauskas.
Jis sutiko, kad nesėkmingų ugdymo šeimoje atvejų gali būti, tačiau tvirtino, jog „negalima žiūrėti, kad, jei ne vunderkindas, tai negalima leisti“.
„Vaiko gerovės komisija man daugiau ne saugiklis, o grėsmė“, – teigė Tėvų forumo atstovas.
Seime šiuo metu svarstomos Švietimo įstatymo pataisos įteisintų vaikų ugdymą šeimoje, būtų nustatomi ir tam tikri saugikliai.
Ugdymas namie turėtų vykti pagal bendrąsias ugdymo programas, tėvai turėtų pasirašyti sutartį su mokykla. Mokykla privalėtų patikrinti ugdymo šeimoje sąlygas, prižiūrėtų procesą, aprūpintų mokymo priemonėmis, vertintų vaiko pažangą.