„Ji pablogintų mūsų darbo apmokėjimo sąlygas, neleistų įgyvendinti žadėtos ilgalaikės darbo užmokesčio didinimo programos, praktiškai vėl įstumtų mus į darbo užmokesčio „šakutes“ ir dėl mūsų darbo specifikos būtų pažeistos mokytojų teisės“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Eugenijus Jesinas.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pabrėžia,kad skirtingai nuo kitų biudžetininkų, kuriems yra taikomas etatinis darbo apmokėjimas, mokytojams yra taikoma valandinė-tarifinė darbo apmokėjimo tvarka, kuri faktiškai nulemia gerokai trumpesnę jų darbo savaitę ir mažesnį darbo užmokestį. Tai, pasak jų, reiškia, kad pritaikius naują įstatymą pedagogams, daugelio jų atlyginimas ir toliau liks mažesnis nei valstybės nustatytas minimumas.
Mokytojams nerimą kelia ir rengiamo įstatymo nuostata, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų darbo užmokesčio dydis priklausys nuo įstaigos darbuotojų skaičiaus.
Jie baiminasi, kad tokia nuostata ženkliai padidins daugelio bendrojo bei neformaliojo ugdymo įstaigų vadovų norą į darbą priimti kuo daugiau mokytojų, skiriant jiems labai mažai pamokų ir nustatant apgailėtinai menkus atlyginimus.
„Skirtingai nei kitos biudžetinės įstaigos, visos švietimo įstaigos pilnai ar iš dalies finansuojamos iš mokinio krepšelio, o tai įstaigai skiriamo darbo užmokesčio fondo dydį tiesiogiai susieja su ugdomų vaikų skaičiumi. Tai neigiamai atsilieps nustatant kintamąją pedagogų darbo užmokesčio dalį, kuri faktiškai priklausys ne nuo jų darbo kokybės ir rezultatų, o nuo atlyginimams skirtos pinigų sumos“, – rašoma profsąjungų pareiškime.
Į piketą prie Vyriausybės antradienį susirinko keliolika profesinių sąjungų atstovų, kurie laikė plakatus „Švexit“, „Tik streiko metu esame girdimi“.
Šiuo metu, pasak E. Jesino, vidutinis mokytojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekia 506 eurus.