Viešojoje erdvėje kartais pasirodo pačių mokytojų nuogąstavimų, kad mokiniai imasi įvairių gudrybių, kad išsisuktų nuo nuotolinių pamokų arba gautų geresnį pažymį. Vienoje Lietuvos mokyklų su 5-8 klasių mokiniais dirbanti anglų kalbos mokytoja Jurgita pasakojo, kad vedant pamoką nuotoliniu būdu dažnai sunku pasverti, kiek moksleivis iš tikrųjų gudrauja ir kiek susiduria su problemomis savo šeimoje arba pats jų turi.
„Man ir pačiai buvo dingęs vieną dieną internetas 15 minučių, bet turėjau galimybę kitu būdu prisijungti, todėl tikrai galiu suprasti ir vaikus. Turiu ir savo vaikų, tad matau, kad visko pasitaiko. Su kolegomis esame susitarę, kad geriau po pamokos pasikalbėti ir išsiaiškinti su vaiku, kad tų gudravimų būtų mažiau negu iš karto jį nuteisti.“
Kita vertus, ji pastebėjo, kad tarp vyresnių mokinių, t. y. paauglių, tų gudravimų dažniau pasitaiko, bet galbūt tai ir rodo išradingumą.
„Aš stengiuosi į tai pasižiūrėti iš abiejų pusių ir niekada vienareikšmiškai neatsakyti į šį klausimą. Tačiau neseniai turėjau vieną mergaitę, kuri paprašė atsiskaityti vieną darbą iš naujo, leidau, ir nuo labai prasto pažymio pakilo iki beveik 10. Žinoma, paklausiau, kas padėjo, o ji atsakė, kad pati labai pasistengė.
Vėlgi, aš negaliu iki galo patikrinti, ar ji tikrai pasistengė, nors tuo ir labai abejoju, nes jai visada atlikti užduotis sekdavosi daug sunkiau. Galiausiai parašiau tą gerą pažymį, bet pažymėjau, jog tikiuosi, kad ir ateityje taip stengsis.“
Su tokia pačia amžiaus grupe dirbanti, o praeitą pavasarį dvyliktokams pamokas vedusi Lilija sakė, kad visas mokymosi procesas yra tikrai kitoks ir, galima sakyti, jame tik iššūkiai.
„Tačiau su jais susiduria tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek tėveliai. Mes visi šioje situacijoje bandome juos įveikti. Tendencijų, kad skirtųsi mokinių motyvacija ir sąmoningumas, mokantis kontaktiniu arba nuotoliniu būdu, yra nedaug.
Jeigu vaikas yra motyvuotas ir atsakingas, taip pat yra susiformavę jo mokymosi įgūdžiai, tuomet jie niekur nedingsta ir atsiradus nuotoliniam mokymuisi. Jeigu tų įgūdžių nėra ir neišsivystęs atsakomybės jausmas, tada dar daugiau iššūkių atsiranda šeimai, vaikui ir mokytojui dirbant tokiomis sąlygomis.“
Anglų kalbos mokytoja Jurgita, deja, pastebėjo ne tik neįprastai pagerėjusių pažymių, bet ir smukimo ženklų.
„Neaišku, ar vaikas jaučiasi paliktas vienas – galbūt tai priklauso nuo šeimos arba nuo mokytojo. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad, pavyzdžiui, paaugliai labai patiria atskirtį nuo klasės draugų ir tas papildomas liūdesys ir stresas taip pat daro įtaką jų įvertinimams.“
Mokytojos Lilijos nuomone, tėvų pagalba vaikams yra skatintinas dalykas, tačiau pasitaiko atvejų, kai jie kažką padaro už vaikus ir tai yra labai jaučiama.
„Jeigu staiga mokinio, kuris mokėsi vidutiniškai, kontrolinių įvertinimai labai pakyla, tuomet susirūpinčiau, ar jis mokosi sau, ar sukčiaudamas pažymiui.“
„Paroje laiko neužtenka“
Mokytojų pasiteiravus, kaip sekasi suderinti darbą ir laisvą laiką, mokytoja Jurgita sakė, kad kalbėdama su kolegomis suprato, jog paroje laiko neužtenka.
„Dažniausiai neužtenka. Pavyzdžiui, vieną vakarą palikau įjungtą kompiuterį, nes žinojau, kad grįšiu prie to paties. Galvojau, kad neduok, Dieve, nedingtų.
To laiko neužtenka, nes kai buvo tiesioginis darbas, daug dalykų buvo iškart išsprendžiama vietoje. Dabar viskas persikėlė į virtualią erdvę ir jeigu galėdavai kažką nubraižyti ant lentos ir trumpai paaiškinti, tai dabar viską, ypač penktokėliams, reikia surašyti.“
Pasak jos, reikia užduotis iliustruoti, o jeigu jos anglų kalba, turi ir išversti, nes nesi tikras, ar jaunesnių klasių mokiniai viską supras.
„Tuomet ieškai būdų, kaip įvertinti. Labai sunku, kai nematai, kas tiksliai vyksta. Tarkime, vaikas atsiskaitinėja dialogą, bet lyg ir matai, kad gal skaito nuo sąsiuvinio, gal ir ne. Taigi, tas pažymys kartais gali būti neobjektyvus, kadangi yra labai daug vietų, dėl kurių turi papildomai galvoti. Kiekvieną kartą dirbant su vaikais situacija vis kitokia.“
Lietuvių kalbos mokytoja Lilija sako, kad jeigu žinotų, jog visą laiką reiktų dirbti nuotoliniu būdu, keistų darbą.
„Atsiriboti tikrai nepavyksta ir labai sudėtinga situacija. Pati esu juokavusi, kad jeigu žinočiau, jog nuotolinis mokymas tęsis visą likusį mano gyvenimą, aš turbūt keisčiau profesiją. Darbo valandų išlaikyti tikrai nepavyksta, apkrovos yra gerokai didesnės. Man, kaip lietuvių kalbos mokytojai, kuriai reikia labai daug darbų taisyti, dabar krūvis yra pralenkiantis sveiko proto ribas.“
Nusistatė privalomą taisyklę
Matematika kiekvienais metais sukelia daug šaršalo, kadangi konstatuojama, jog mokinių matematinis raštingumas prastėja. Matematikos mokytoja Inesa pasakojo, kad jų mokykloje buvo nutarta, jog mokantis nuotoliniu būdu visada būtų įjungta kamera.
„Tikrai sudėtinga kiekvieną vaiką sukontroliuoti t. y., kad jis dirbtų ir rašytų. Pasitaiko, kai atrodo, kad mokinys rašo, bet kai paprašai, jog atsiųstų, ką neseniai užsirašė, pasirodo, nieko neturi. Taigi, tos kontrolės labai reikia ir bent jau mūsų mokykloje esame priėmę, kad vaikai prie pamokos turi jungtis su kamera, garsu ir matytume, ką jis veikia ir kokios jo emocijos.“
Jos teigimu, stengiamasi, kad viskas būtų kuo panašiau į tai, kas vykdavo mokykloje.
„Mano matematikos pamokos yra visos „zoominės“, neturiu nei vienos, kad vaikai savarankiškai darbuotųsi. Sprendžiame kiekvieną uždavinį ir visada klausiame, ar suprato, ar nesuprato. Tiesiog dirbame, kad tikrai vaikas suprastų.“
Dėl šios priežasties, sakė ji, nepastebėjo, kad mokinių pažymiai kaip nors netikėtai būtų pagerėję.
„Jie tuomet neturi galimybės labai nusirašinėti, tačiau galiu išskirti kitą palengvinimą. Pagal aštuntos klasės kursą vaikams neturėtų būti leidžiama naudotis skaičiuotuvais, bet jau pati jiems sakau, kad tai gali daryti. To paprastai neleidžiame, nes standartizuotose testuose to negalima daryti, bet šiuo metu sudarėme tokią galimybę.“
Mokytoja Inesa vis dėlto akcentavo, kad svarbiausia mokantis yra moksleivių motyvacija. Tačiau sutiko, kad pritingintiems vaikams geriau, kai mokykloje gauna papildomą spaudimą ir paskatą mokytis.
„Aš pati ir pavasarį, ir dabar darau papildomas konsultacijas. Taigi, kurie nori, tie gali jomis pasinaudoti ir išsiaiškinti, kas iki galo nėra aišku. Tiesa, yra tokių, kurie visiškai tingi. Mokykloje juos mokytojai galėdavo „prispausti“, reikalaudavai „čia ir dabar“.
Namuose yra tokia problema, kad sėdi atsipalaidavę, niekas nieko nepatikrina ir jeigu mokytojas vadžias atleidžia, tuomet jiems yra sunkiau. Tada jų pažymiai, kadangi vis tiek reikia atsiskaityti, aišku, suprastėja.“
Pasiteiravus, ar nepajuto didesnio krūvio dirbant nuotoliniu būdu, sakė, kad pastebėjo vieną dalyką būtent dėl matematikos mokymosi.
„Ministerija pavasarį buvo nurodžiusi, kad „zoominės“ pamokos turi sudaryti ne daugiau 60 proc., bet mes pastebėjome, kad vaikui su matematika dirbti savarankiškai yra tikrai sudėtinga. Taigi, mes vedame visas „zoomines“ pamokas, kad jiems būtų aiškiau. Kaip aš vaikams sakau, matematika yra slidus dalykas, mat vienas skaičius pasikeitė ir atrodo veiksmas toks pat, bet kartais būna, kad neišeina.“
Todėl, aiškina mokytoja Inesa, krūvio padaugėjo ir mokytojams, ir vaikams.
Matematikos egzaminai neturėtų būti lengvinami
Tiek lietuvių kalbos mokytoja Lilija, tiek matematikos mokytoja Inesa teigė, kad egzaminams pasiruošti nuotoliniu būdu turi pavykti tiems, kurie visada buvo įpratę mokytis.
„Tą parodė ir praeito pavasario patirtis. Tie, kas buvo išsiugdę gebėjimą savarankiškai dirbti, prisiversti mokytis tada, kai nesinori, tie išlaikė tikrai sėkmingai. Daugiausiai panikavo tie, kuriuos klasėje stebintys mokytojai savotiškai priversdavo dirbti,“ – komentavo mokytoja Lilija.
Taip pat pridūrė, kad neturintiems savęs valdymo įgūdžių, iš tikrųjų, buvo gerokai sunkiau per egzaminus.
Matematikos mokytoja Inesa taip pat akcentavo, kad gerai pasiruošti egzaminams svarbus mokinių noras dirbti ir motyvacija, o jeigu atsiranda noras patinginiauti, tuomet tie rezultatai ir būna tokie prasti, kokie buvo praeitų metų egzamine. Taip pat ji nebematė galimybių, kaip dar būtų galima matematikos egzaminą lengvinti.
„Jeigu deda vadovėlinius pratimus, tai tikrai nebėra kur. Galiu pateikti pavyzdį, kad neseniai su septintokais rašėme kontrolinį ir mokytojai privalo po to jį aptarti. Aš jų žmogiškai ir klausiau, kodėl tokie prasti pažymiai.
Jie man ir atsakė, kad yra atsipalaidavę, tingi mokytis ir nesugeba savęs prisiversti. Taigi, mes, mokytojai, juos mokykloje ir priverčiame išmokti, o namuose – „Zoomas“ pasibaigė ir viskas, ką noriu, tą veikiu.“
