Mokytojos žudikas už grotų pasigedo privatumo: juk gali stebėti ne tik kaliniai, bet ir pareigūnai

Dėl anglų kalbos mokytojos ir vertėjos tyčinio nužudymo nuteistas vilnietis tik patekęs už grotų suprato, kad gyvenimas čia gerokai kitoks nei laisvėje – dėl savo teisių ėmęs kovoti vyras pasiekė, kad valstybė ne tik pripažintų netinkamas kalinimo sąlygas, bet ir išmokėtų kompensaciją.

„Kiekvienas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinių, bet ir nuo pareigūnų“, – pareiškė 44 metų Mantas Matačiūnas, kuriam teismas yra skyręs 12 metų laisvės atėmimo bausmę dėl iš Kupiškio kilusios 36 metų Ligitos V. tyčinį nužudymą.

Patekęs už grotų M. Matačiūnas ėmė kovoti dėl savo teisių – jis nutarė, kad Pravieniškių pataisos namuose jam buvo skirtas mažesnis nei privaloma gyvenamasis plotas, taip pat skundėsi, kad įkalinimo įstaigoje tiekiamas maistas yra labai prastos kokybės ir „pagamintas atmestinai“, parduotuvėje kainos yra per didelės, o kameroje, kurioje jis gyveno su kitais nuteistaisiais, neturėjo jokio privatumo.

O jo M. Matačiūnui reikėjo dušo patalpose – esą nuogus nuteistuosius galėjo stebėti ne tik kiti kaliniai, bet ir įkalinimo įstaigų pareigūnai.

„Dušų patalpos įrengtos netinkamai, be pertvarų ir ventiliacijos, neužtikrinant privatumo rengiantis ir prausiantis“, – aiškino žudikas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad M. Matačiūnas yra teisus – dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, todėl buvo pažeistos nuteistojo teisės į privatumą naudojantis dušu.

Anot teisėjų, tokio pobūdžio pažeidimas vertintinas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas pažeidimas, garantuojantis asmens teisę į privatumą, – teismo teigimu, šis pažeidimas Pravieniškėse truko 93 paras, įkalinimo įstaiga veikė neteisėtai, dėl to nuteistasis patyrė neturtinę žalą.

„Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka“, – teismas pabrėžė, kad nenustatyta, jog M. Matačiūno kalinimo sąlygos buvo itin prastos, taip pat nebuvo nustatyta, kad jis kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją su prašymais dėl privatumo užtikrinimo duše ar su skundais dėl privatumo pažeidimo.

Atsižvelgusi į įstatymuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į M. Matačiūno nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatavo, kad proporcinga patirtiems išgyvenimams kompensuoti pripažintina 500 eurų suma.

Tuo metu kiti M. Matačiūno skunde nurodyti reikalavimai pripažinti nepagrįstais – patirtą neturtinę žalą nuteistasis buvo įvertinęs 3 tūkst. Eur.

Savo skunde jis teigė, kad kalėjo Pravieniškių pataisos namų 3 sektoriuje netinkamomis sąlygomis – gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, buvo pažeista minimalaus asmeniui tenkančio ploto norma, dušų patalpos įrengtos netinkamai, be pertvarų ir ventiliacijos, neužtikrinant privatumo rengiantis ir prausiantis, nuteistiesiems teikiamas maistas neatitiko higienos normų, buvo nemaistingas ir nekokybiškas, pagamintas atmestinai, be to, sukeldavo virškinimo sutrikimus.

„Įkalinimo įstaigoje dirbau ir darbo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes darbo zonoje buvo triukšmas, sklindantis nuo siuvimo mašinos, be to, šaltis ir skersvėjis (visi darbo zonos langai buvo netvarkingi), taip pat darbo zonoje buvo antisanitarinės sąlygos, darbo vietoje nebuvau aprūpintas darbo saugos priemonėmis“, – aiškino nuteistasis.

Bausmę dėl įvykdyto sunkaus nusikaltimo atliekantis nuteistasis taip pat nurodė, kad pataisos namų administracija netinkamai vykdė pataisos namuose veikiančios parduotuvės kontrolę, nes joje kainos yra beveik dvigubai didesnės nei laisvėje.

Su tokiais M. Matačiūno skundo argumentais pataisos namai nesutiko ir pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų plotas atitiko teisės aktuose numatytas normas, tačiau pripažino, jog dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, todėl jis galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu.

Pataisos įstaigos atstovai pabrėžė, kad ne rečiau kaip du kartus per mėnesį yra tikrinamas Pravieniškėse esančių parduotuvių prekių asortimentas ir kainos, jas lyginant su Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėse kainomis.

„Nustačius, kad Pravieniškių pataisos namų parduotuvių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 proc. negu šių prekių kaina Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėje, apie tai raštu informuojama uždaroji akcinė bendrovė „Handelshus“ (buvusi „Pontem“) su reikalavimu sumažinti kainas“, – nurodoma atsiliepime į M. Matačiūno skundą.

Be to, pataisos namai pabrėžė, kad nuteistajam buvo teikiamas tinkamas maistas – pagal sudarytą valgiaraštį.

„Maistą teikia viešoji įstaiga „Bruneros“ (buvusi „Kretingos maistas“), teikiamas maistas yra nuolatos tikrinamas, esant trūkumams, pažeidimams, siunčiamos pretenzijos VšĮ „Bruneros“, reikalaujant užtikrinti sutartyje numatytų sąlygų vykdymą“, – pažymėjo įkalinimo įstaiga.

Anot jos atstovų, skundą teismui pateikęs M. Matačiūnas nenurodė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių pataisos namai savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.

Už grotų M. Matačiūnas pateko 2016 m. pabaigoje, kai įsiteiėjo jam paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje – iki to laiko teisėjai jį buvo palikę laisvėje.

„Jokia bausmė man neatlygins dukros praradimo, man jos niekas neprikels, aš kiekvieną dieną jos vis labiau ir labiau pasiilgstu“, – iš karto po nuosprendžio paskelbimo kalbėjo nužudytosios motina.

Ji tada nedrįso svarstyti, kokia bausmė turėtų būti skirta jos dukros žudikui: „Nežinau, ar man kada bus lengviau, jam turėtų būti skirta tokia pati bausmė, kaip ir mano dukrai – ji guli kape. Jį motina galės lankyti kalėjime, su juo kalbėtis, o aš jau nebepakalbėsiu niekada su ja, tik per sapnus.“

M. Matačiūnas buvo kaltinamas dėl itin žiauraus tyčinio nužudymo, tačiau teismas jam kaltinimus perkvalifikavo į nužudymą be kvalifikuojančių požymių – teismas nustatė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad visus sužalojimus (apie 60 smūgių) Ligitai V. padarė būtent M. Matačiūnas. O esant abejonėms, visi neaiškumai taikomi kaltinamojo naudai.
Anglų kalbos mokytoja, o kartais ir papildomai vertėja dirbusi Ligita V. buvo nužudyta Vilniuje, Perkūnkiemio g. esančiame daugiabutyje – paėmusi paskolą mergina čia buvo nusipirkusi butą.

Iš karto po nužudymo įtarimai dėl merginos nužudymo krito ant M. Matačiūno – pareigūnai įtarė, kad būtent nuo jo suduotų daugybinių smūgių moteris mirė. Tiesa, galbūt jai dar buvo galima padėti, tačiau itin žiauriai sumušta mergina buvo palikta viena namuose. Numirti.

M. Matačiūnas kaltinimų nepripažino ir aiškino, kad merginos nenužudė.

Kupiškyje gimusią, bet į Vilniuje laimės ieškoti atvykusią ir čia sėkmingai įsikūrusią Ligitą V. savo namuose kraujo klane aptiko kaimynė ir jos draugai. Tie patys draugai, kurie išvakarėse pas dar netekėjusią merginą įsiprašė į svečius ir šventė bernvakario pratęsimą.

Vienas tragiškai pasibaigusio vakarėlio dalyvių Andrius Š. teisme pasakojo, kad su didele kompanija buvo pirtyje, kur šventė bernvakarį.

„Šventėme ilgai, ryte, maždaug apie 10-11 val. nusprendėme nuvažiuoti pratęsti „vakarėlio“ pas Ligitą – ji sutiko mus priimti, nes irgi kažką šventė“, – sakė jis, pabrėžęs, kad vienas vyrų – Mindaugas, vykęs pas Ligitą V., su mergina palaikė artimus ryšius.

Į Perkūnkiemį keturių vyrų kompanija atvyko labai greitai – prieš tai užsuko tik nusipirkti alkoholio.

„Išgėrėme, bet neatlaikiau ir užmigau, atsibudau apie 16 val., o Mindaugo ir dar vieno draugo jau nebuvo, kambaryje sėdėjo tik Ligita V. ir M. Matačiūnas“, – kalbėjo liudytojas.

Išgertuvės tęsėsi toliau, kol M. Matačiūnui telefonu paskambino jo sūnus, negalėjęs patekti į namus. „Jis pakvietė atvažiuoti, žadėjo perduoti raktus, o Ligita V. sutiko apmokėti už taksi, nes M. Matačiūnas neturėjo pinigų“, – pažymėjo Andrius Š. Pasak jo, netrukus, kai atvyko M. Matačiūno sūnus, bet tarp šeimininkės ir M. Matačiūno kilo konfliktas, nes paaiškėjo, kad Ligita V. taip pat neturi pinigų – visi jie buvo banko kortelėje.

„Tada sūnus taksistui užstatė telefoną“, – prisiminė liudytojas, netrukus nusprendęs išvažiuoti į namus.

Ryte, apie 7 val., Andrių Š. pažadino telefono skambutis: „Skambino M. Matačiūnas ir prašė sužinoti, ar Ligita V. policijai neparašė pareiškimo, nes jis jai lyg galvą praskėlė.“

Tačiau šiam prisiskambinti nepavyko – telefonas buvo išjungtas. Apie tai, kas nutiko, vyras nutarė papasakoti su Ligita V. artimai bendravusiam Mindaugui.

„Jis iš karto nujautė, kad kažkas galėjo nutikti negero, nes Ligita V. visada jam paskambina arba parašo žinutę „Facebook“, o šįkart buvo visiška tyla, – sakė liudytojas. – Tada jis paskambino Ligitos kaimynei Marijai, su kuria jos palaikė labai gerus santykius, bet ši niekuo negalėjo padėti, sakė, kad apie 5-6 val. ryte Ligita jai „Facebook“ parašė žinutę ir paprašė užblokuoti telefoną. Bet paskui ji buvo nuėjusi iki Ligitos buto durų, skambino, bet niekas neįleido, nors viduje girdėjosi kažkoks brazdesys“.

Netikėtai pakrypę įvykiai vyrams nedavė ramybės – telefoną buvo išjungęs ir M. Matačiūnas. Jis atsirado apie 16 val. – pas draugus atvažiavęs vyras prisipažino, kad su Ligita V. susipyko, kartą jai trenkė bokalu per galvą, tada be perstojo ėmė bėgti kraujas, jis bandęs sustabdyti kraujavimą įvairiais skudurais, bet taip ir nepavyko.

„Paskui jis išėjo, nors esą Ligita prašė dar pasilikti, – su savimi pasiėmė jos buto raktus, mobilųjį telefoną, nes ši jam taip ir neužmokėjo už taksi – toks buvo jų keistas susitarimas“, – teisme kalbėjo liudytojas.

Jis taip pat pažymėjo, kad telefoną M. Matačiūnas iš karto užstatė lombarde ir už jį gavo 30 eurų. Toks M. Matačiūno pasakojimas vyrams sukėlė įtarimų, juoba kad jis išgėręs tampa agresyvus ir įsivelia į muštynes, todėl jie nutarė nuvažiuoti į Ligitos V. namus.

Bet buto durys buvo užrakintos iš vidaus, todėl jas teko išlaužti. Vaizdas, kurį jie pamatė, buvo kraupus.

„Aš nevažiavau, nes automobilyje neužteko vietos, tačiau vėliau mačiau nuotraukas policijoje – tai nebuvo panašu į tą butą, kuriame mes prieš tai buvome, – neslėpė Andrius Š. – Dar nebuvau matęs, kad taip atrodytų butas – tai buvo labiau panašu į lindynę: viskas išvartyta, daug kraujo, kažkas nerealaus.“

Buto šeimininkė jau buvo negyva – jai niekuo negalėjo padėti ir netrukus čia atvykę medikai.

Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad jauna moteris buvo nužudyta itin žiauriai – anot Ligitos V. artimųjų, jai į įvairias kūno vietas suduota apie 60 smūgių, sulaužyti keturi šonkauliai, praskelta galva.

„Visas butas buvo pilnas kraujo, pasižiūrėjus į sienas atrodė, kad į jas lyg švirkštu buvo purkštas kraujas“, – prisipažino nužudytosios sesuo.

Anot jos, o vonioje buvo pakabintas kruvinas rankšluostis – jis nužudytosios seseriai labai įstrigo, nes jame matėsi ryškios kraujo dėmės.

„Į jį nusišluostė rankas ir pakabino, o jeigu būtų šluosčiusi mano sesuo, tai ji viską būtų bandžius apsivalyti – ir veidą, ir rankas“, – neabejojo ji.

„Dukra buvo labai tvarkinga, o ką rado jos namuose – telefono nėra, nė vieno cento, viskas išversta, visi namai skendėjo kraujyje, ją paliko bejėgėje būklėje – galvą praskėlė, o juk reikėjo iš karto greitąją kviesti“, – sakė dukros netekusi motina.

Artimiesiems daug abejonių sukėlė ir tai, kad išverstame bute buvo rastos Ligitos V. vaikystės nuotraukos. Jos buvo padegtos.

„Gal norėjo padegti butą, galvojo, kad nuo nuotraukų užsidegs ir nieko nepavyks išaiškinti, bet jos iki galo taip ir neužsidegė“, – kalbėjo jie.

„Ligitą užmušė, nes matyt ji dar priešinosi – ji visada mokėjo už save pastovėti, – kalbėjo jos motina. – O jai sekėsi – dirbo anglų kalbos mokytoja, vesdavo kursus suaugusiems, turėjo daug mokinių, buvo užsitikrinusi gyvenimą, dėl piniginių dalykų neturėjo jokio problemų. Žinote, mes niekaip nesuprantame, kodėl Ligita turėjo mokėti už jo (M. Matačiūno – aut. past.) sūnaus taksi?“

Paklausta, ar iš kaltinamojo sulaukė užuojautos žodžių ar atsiprašymo, nužudytosios motina vos neapsiverkė: „Jis nepripažįsta kaltės, kaip jis atsiprašys, jis elgiasi labai šaltai, abejingai, net užuojautos nepareiškė, jis gi nekaltas. O jeigu jie būtų neatvažiavę, nieko nebūtų nutikę.“

Tuo metu teismas apkaltinamajame nuosprendyje yra nurodęs, kad M. Matačiūnas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su Ligita V. metu, tyčia, sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei stikliniu bokalu nukentėjusiajai į galvos sritį, padarydamas daugybines kraujosruvas veide ir galvoje, muštines žaizdas kaktos dešinėje ir dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, daugybines minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio kairėje ir kairio užausio srityje, daugiaskeveldrinius nosikaulių ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžius – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu bei sukėlė nukentėjusiosios mirtį.

Iš žudiko nužudytosios motinai teismas yra priteisęs 50 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti.