Kaip „Delfi“ informavo ŠMSM nuo šių metų pradžios visiems mokytojams, panaikinus koeficientų intervalus, nustatyti tik maksimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Pareiginė alga didėjo (nuo minimalių iki maksimalių koeficientų): mokytojams, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos – 10-20 eurų, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos – 2-25 eurais.
Mokytojo, kuriam suteikta kvalifikacinė kategorija, turinčiam iki 2 metų pedagoginio darbo stažą, mėnesinė pareiginė alga (1 etatui) nuo sausio buvo 1214,4 eurų, neatskaičius mokesčių.
Statistikos departamento duomenimis, mokytojų vidutinis mėnesinis atlyginimas už 2020 m. I ketv. buvo 1497,2 eurai.
Didžiausiu vidutiniu darbo užmokesčiu 2019 m. rugsėjo mėnesį išsiskyrė Vilniaus miestas (1360 eurai), Akmenės r. (1313 eurų), Jonavos r. (1280 eurai) savivaldybės.
Mažiausiu vidutiniu darbo užmokesčiu 2019 m. rugsėjo mėnesį išsiskyrė Ignalinos r. (904 eurai), Neringos (943 eurai), Lazdijų r. (953 eurai), Anykščių r. (977 eurai) savivaldybės.
Mokytojai neturi pilno etato
Istorijos mokytojas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius neturėjo vienareikšmiško atsakymo, ar mokytojų atlyginimai vis dar yra per maži.
„Iš vienos pusės, atlyginimai ilgą laiką nebuvo didinami, reikalai pradėjo judėti tik 2018-aisiais. Buvo aptvarkyta mokytojų apmokėjimo sistema, atsirado etatinio užmokesčio modelis“, – sakė jis.
Tuometinė mažo atlyginimo priežastis: nepilnas darbo krūvis – atlyginimas tiesiogiai priklausė nuo turimų pamokų. Įvedus etatinį apmokėjimą ši priklausomybė esą sumažėjo. A. Jurgelevičius įsitikinęs, to nepadarius, kad ir kiek būtų didinamas mokytojų atlyginimų koeficientas, vieniems užmokestis didėtų, o kitiems – ne.
Pašnekovo manymu, mokytojų atlyginimai greičiausiai taps patrauklūs tik po kelių metų. Tik yra vienas „bet“, – kalbama apie pedagogą, dirbantį pilnu etatu. O statistika rodo žemus atlyginimus, nes esą apie 50 proc. mokytojų dirba ne pilnu krūviu, tad tikėtis didesnio užmokesčio nėra pagrindo.
„Jei mokytojas dirba pilnu krūviu, jo atlyginimas didės, po kurio laiko bus pakankamai konkurencingas. Bet jei ir toliau bus tokia situacija, kai nėra užtikrinamas pilnas krūvis, išliks ta pati problema“, – atkreipė dėmesį A. Jurgelevičius.
Tačiau mokyklų administracija, pašnekovo teigimu, net nesiekia mokytojams užtikrinti pilno krūvio. Į mokyklas papildomai priimami mokytojai, neužtikrinus pilno krūvio jau dirbantiems. Pastebėta, kad mokyklų administracija (direktoriai ir jų pavaduotojai) turėdami etatus dar papildomai prisiima pamokų.
„Kitaip tariant, atima kažkokią dalį mokytojo etato. Per savivaldybes atsiranda nuo penkių iki dešimties etatų, kurie galėtų tekti mokytojams, bet juos perima mokyklų vadovai“, – niūrią tiesą atskleidė A. Jurgelevičius.
Etatinio darbo apmokėjimas – ne panacėja
Paklaustas, ar etatinio darbo apmokėjimas tikrai yra pats geriausias variantas, A. Jurgelevičius sakė, kad tai ne panacėja, bet gerokai geriau nei iki tol buvęs. Atsiradus etatiniam užmokesčio modeliui nežymus pamokų sumažėjimas ar padidėjimas atlyginimui įtakos neturi.
Pašnekovas griovė mitą, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą visi svertai atsidūrė mokyklos vadovo rankose. Taip buvę iki tol, taip yra ir dabar. Mokyklos vadovo pareigybės ir galios nei išsiplėtė, nei sumažėjo.
„Visose srityse – švietimo ar medicinos, valstybiniame sektoriuje ar privačiame – šituos klausimus reguliuoja darbdavys. Visgi etatinis apmokėjimas sumažino galimybę manipuliuoti mažais pasikeitimais“, – pažymėjo jis.
Švietimo srityje galioja tie patys darbo rinkos dėsniai? „Švietimas nėra kažkokia sakralinė vieta. Švietimas – tai vieta, kur galioja darbo santykiai, darbo kodeksas, atlyginimas ir kiti bendri reiškiniai. Viskas žemiška“, – šypsodamasis sakė jis.
Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad 2021 m. beveik 7 tūkst. mokytojų bus pensinio amžiaus.
A. Jurgelevičius atviras: ši daug sakanti statistinė eilutė neatsirado iš dangaus, link jos buvo einama šimtmečiais.
Problema šiemet esą ypač išryškėjo – iš mokyklos išeiti panoro penkis kartus daugiau mokytojų, nei buvo planuota.
ŠMSM buvo numačiusi tam tikrą išeitinių išmokų fondą, siekiantį apie milijoną eurų. Lėšų suma buvo apskaičiuota maždaug keliems šimtams mokytojų, tačiau norinčių palikti mokyklą buvo penkis kartus daugiau. Vasaros pradžioje iš COVID-19 pasekmių mažinimo fondo lėšos išmokoms buvo papildytos iki 6 mln. eurų.
„Darbą palieka daugiausia pensinio amžiaus pedagogai. Kuo toliau, tuo labiau – senėjantys norės išeiti“, – pažymėjo pašnekovas.
Pensinio amžiaus mokytojams paliekant mokyklas, svarbu rasti naujų. „Iš esmės, dėl to nieko nebuvo daryta. Ši valdžia žengė vienintelį žingsnį – leido vyresnio amžiaus mokytojams oriai išeiti. Pasakyta A, bet nepasakyta B. Jei sudarai sąlygas išeiti vieniems, turi pasiūlyti adekvačias priemones, kad ateitų kiti“, – pabrėžė jis.
Atlyginimai didės nevienodai
LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas pažymėjo, kad šiemet nuo rugsėjo 1 d. atlyginimai didės visiems nevienodai – ypač kils ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, užmokestis susilygins su bendrojo ugdymo mokytojų.
Kiek kils atlyginimas, pasak E. Milešino, priklausys nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, auklėtojo-eksperto, turinčio aukščiausią kategoriją ir didžiausią stažą – atlyginimas gali didėti net iki 544 eurų („ant popieriaus“). Tad esą negalima sakyti, kad darbo užmokestis padidės nedaug.
Atlyginimų kėlimas numatytas švietimo ir mokslo darbuotojų bei Vyriausybės pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje, dar 2017metais. Joje numatyta, kad 2020-2022 pedagogų atlyginimai pasieks 1 tūkst. eurų sumą.
Nuostata, kad iki 2025 m. mokytojo vidutinis darbo užmokestis (VDU) būtų ne mažesnis nei 1,3 VDU – išlieka. Dabartiniais skaičiavimais, dabar jis siekia 1,02 VDU.
Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 1358,6 euro.